Partijos nori daugiau verslo pinigųnuotraukos (3)

2018 gegužės mėn. 23 d. 11:26:01 Perskaitė 1059

VSD pažymoje apie „MG Baltic“ įtaką šalies politikams ir įtakingiems valdžios atstovams užsimenama, kad yra ir daugiau verslininkų, už kurių paramą politikai linkę „atidirbti“. Nors būtent tokią praktiką buvo siekiama panaikinti 2012 m., kai buvo uždrausta verslui remti partijas. Tad šiandien Seime jau pateiktas siūlymas grąžinti tokią galimybę verslui. Tiesa, pasiūlius remti partijas „aklai“.

 

Turėdamas tokį tikslą Seime Politinių partijų įstatymo pataisas įregistravo Seimo narys Bronislovas Matelis. Svarbiausias įstatymo pataisų akcentas yra toks, kad juridiniai asmenys galėtų finansuoti visų partijų veiklą, tačiau tai būtų leidžiama daryti paramą pervedant į vadinamąjį „Akląjį politinių partijų finansavimo fondą“. Pinigai partijas pasiektų pagal tai, kiek mandatų per rinkimus jos išlošė Seime.

- Ar grąžinta galimybė verslui remti partijas padės sumažinti korupcinių ryšių tarp verslo ir politikų? - „Vakaro žinios“ paklausė siūlymo autoriaus Bronislovo MATELIO.

- Jeigu šiandien paklaustume verslininko Dariaus Mockaus, jis greičiausiai pasakytų, kad dėžutė nuo alkoholio buvo ne korupcija, o noras stiprinti Lietuvos politinę sistemą. Jeigu verslas iš tiesų nori prisidėti prie politinės sistemos stiprinimo, tegul pinigus perveda į akląjį fondą.

Pagal mano pasiūlytą schemą nei partija nežinos paramos šaltinio, nei verslas nežinos, kuriai partijai atiteks pinigai. Pinigai partijoms bus paskirstomi kas trejus metus. Po pirmųjų trejų metų pervedami - 50 proc., dar po 3 metų - kiti 50 proc. paramos. O per šį laiką politinė situacija gali stipriai pasikeisti. Ne tik mandatų skaičius gali būti kitoks. Niekas nežino, kas laimės kitus Seimo rinkimus. Tad verslo paaukoti pinigai gali atitekti priešingai politinei jėgai, nei dabartinė dauguma.

- Tikėtina, kad verslas nenorės remti „katės maiše“ ir aklasis fondas liks tuščias?

- Taip, tai vienas iš galimų variantų. Tai parodytų, kad verslas nenori remti politikos, tiesiog nori užsiimti politine korupcija. Sprendžiant iš to, kas vyksta, draudimas verslui remti partijas tik žalos valstybei pridarė. Prie buvusios tvarkos mes visi bent jau būtume matę, ar „MG Baltic“ pervedė liberalams lėšų. O kaip toliau vertinti šią paramą ir tolimesnius politinius sprendimus, tegul vertina institucijos. Dabar viskas vyksta „po kilimu“.

Gal aš optimistas, bet tikiu, kad gali atsirasti stambių kompanijų, kurios sutiks tokiu būdu finansuoti politinių partijų veiklą. Suteikiu sąlygas sąžiningai stiprinti politinę sistemą. Tai legaliai galėtų padaryti ir D.Mockus. O lėšų partijoms labai trūksta. Kuo daugiau lėšų partijos turėtų, tuo būtų didesnė politinė konkurencija.

- Nebūtų sąžiningiausias konkurencijos pavyzdys, jei visoms partijoms būtų skiriamas vienodas finansavimas, suteikiant vienodas galimybes konkuruoti per rinkimus?

- Pritarčiau, jeigu tokia iniciatyva būtų Seime. Subsidijų tvarką reikėtų keisti. Gal tikrai būtų verta visus „paklupdyti prie žemo starto“. Svarstytinas ir finansavimas ne pagal Seimo narius, o pagal frakcijos dydį. Kas dabar aktualu suskilusiems socialdemokratams.

- Savo noru į partijas susibūrę žmonės moka nario mokestį. Kai kur jis siekia vos eurą per metus ar net mažiau. Gal reikėtų politikams patiems pasirūpinti savo partine finansine padėtimi, tuomet nereikėtų nei valstybės dotacijos, nei verslo malonės?

- Finansavimo modelių yra įvairių. Panašiai yra Ispanijoje. Kai politiką išrenka į parlamentą arba jis gauna ministro postą, 10-15 proc. nuo savo atlyginimo šie nariai skiria partijai. Papildomai, prie jau mokamo nario mokesčio. Manau, teisinga, kad ir patys nariai turi prisidėti prie partijos savo lėšomis.


***
VŽ trigrašis

Iki 2012 m. Lietuvoje verslas galėjo remti partijas. Tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė nusprendė tokią praktiką uždrausti. Seime kilus diskusijoms, iš prezidentūros buvo pasiųstas įspėjimas: „Tegul tik pabando nebalsuoti, žinosim, kas „atidirbinėja“. Išsigandusiems seimūnams dabar tenka „atidirbinėti“ slapta.


Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo SUTKAUS komentaras:

- Manau, kad tokia tvarka neveiks. Toks siūlymas labai keistas. Valdininkai nori paimti pinigų ir patys juos išdalinti. Tegul patys ten suneša pinigus, o kiti tegul išdalina. Juokdariai. Rėmimas yra savanoriška veikla, susijusi su vertybėmis, kurios artimos paramos teikėjui. Jeigu jis apsisprendžia, kad nori remti politinę sistemą, jis pasirenka politinę partiją, kurią palaiko arba teigiamai vertina jos veiklą ir ideologiją.

Jeigu man patinka viena partija, aš ją ir noriu paremti. Kodėl aš turiu remti pagal sistemą, kai tik mažiausia mano paaukotų pinigų suma gali atitekti patinkančiai partijai.

Manau, dabartinė dotacijų sistema taip pat nėra naudinga. Tai uždara sistema. Kad ir kaip susikompromituotų partijos, ateiti naujai jėgai - labai sudėtinga. Nauja susikūrusi partija negali gauti nei paramos iš verslo, nei dotacijos iš valstybės. Aklasis fondas būtų tik dar vienas antkaklis, konservuojantis esamą sistemą.

Kai bandoma reguliuoti taip dirbtinai, atrodo, kad gyvename idiotų šalyje, o žmonės nieko nesupranta. Bet taip nėra. Todėl aš pritariu tam, kad būtų grąžinta galimybė juridiniams asmenims skaidriai finansuoti partijas. Žinoma, įtvirtinant protingas „lubas“. Viskas turi būti skaidru, o rėmėjų sąrašai turi būti prieinami bet kam. Rinkimų metu partijos turėtų viešinti ne tik savo programas, bet ir rėmėjus. O žmonės tegul renkasi, už ką balsuoti.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net