NSGK tyrime padėtas taškas, dėl išvados spręs visas Seimasnuotraukos (6)

2018 gegužės mėn. 30 d. 21:33:47 Perskaitė 1295

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atliekamas parlamentinis tyrimas dėl atskirų verslų grupių poveikio politikams baigtas. Po visos įtemptos darbo dienos trečiadienį NSGK nariai patvirtino galutinę išvadą.

 

Už ją balsavo 10 Seimo narių, 1 - susilaikė.

Artimiausiu metu NSGK patvirtintą išvadų projektą planuojama įregistruoti Seimo posėdžių sekretoriate. Dėl jo plenariniame posėdyje turės balsuoti visas Seimas.

ELTA primena, kad pernai spalio 19 d. Seimas pavedė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams. Už tokį nutarimą balsavo 80 Seimo narių, prieš buvo 2, susilaikė 9 parlamentarai.

Seimo sprendimu, NSGK buvo suteiktas Seimo laikinosios tyrimo komisijos statusas.

Parlamentinį tyrimą pavesta atlikti ir pateikti Seimui išvadas iki kitų metų gegužės 1-osios, tačiau vėliau NSGK paprašius šis tyrimas buvo pratęstas dar mėnesiui, iki 2018 m. birželio 1 d.

Seimas savo nutarimu įpareigojo NSGK nustatyti, „ar palaikomais ryšiais su grėsmę valstybės interesams galinčiais kelti asmenimis buvo siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams“.

Tyrimo metu buvo bandoma išsiaiškinti, ar buvo politinių partijų ir atskirų politikų veiklos finansavimo atvejų, galinčių kelti grėsmę valstybės interesams, kai siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams.

NSGK taip pat tyrė, ar buvo grėsmę valstybės interesams keliančių atvejų, kuriais, siekiant paveikti situaciją strategiškai svarbiuose nacionaliniam saugumui ūkio sektoriuose, buvo darytas neteisėtas poveikis valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėta įtaka politikams ir (ar) politiniams procesams.

 

LSDD frakcija apie NSGK išvadas: išpurenta dirva politinių oponentų kovoms

Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcija sako, kad, pasibaigus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimui dėl verslo įtakos politikams ir politiniams procesams, visoms didžiausioms šalies politinėms jėgoms mesti šešėliai, iš vienos pusės, visuomenei atskleista informacija, kurią žinoti ji turi teisę, kita vertus, pakurstytas politinis chaosas kol kas neatrodo išsprendžiamas.

„Komiteto išvadose nuogąstavimai dėl galimų kai kurių užsienio ar Lietuvos verslo atstovų siekių paveikti mūsų politikus lyg ir išsklaidomi, ir tuo džiaugiamės, žmonės turi teisę žinoti tiesą. Mūsų frakcijai priklausantys politikai nepasidavė jokiam spaudimui, tačiau pats faktas, kad verslas galėjo turėti tokių ketinimų, kelia esminį klausimą, o kaip bus tvarkomasi ateityje“, - sako Seimo LSDD frakcijos narys, Seimo pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas.

LSDD frakcijos nuomone, NGSK pateiktos tyrimo išvados iš esmės nesprendžia problemos, tik sudaro sąlygas politiniams oponentams viešojoje erdvėje juodinti vieniems kitus.

„Politinių partijų finansavimo klausimas iš tiesų yra vienas iš esminių, kurį būtina koreguoti mūsų politinėje sistemoje, tačiau to negalima daryti skubotai, kad vėl nepaliktume spragų. Jau dabar politologai mato, kad didžiausios naudos turės nauji veidai - nesisteminiai kandidatai, kurie išstos rinkimuose, nors nebūtinai bus kompetentingi valdyti valstybę, bet neva nesusitepę. Norime tikėti, kad visuomenė gavo atsakymus į savo klausimus. Tačiau, ar tikrai situacija politinėje padangėje pasikeis, abejojame, nes po skandalų virtinės dirva išpurenta politinių oponentų kovoms“, - sako LSDD frakcijos narys G. Kirkilas.

Išvadų projekte skelbiama, kad „MG Baltic“ siekė užsitikrinti palankų Ūkio ministerijos sprendimą dėl teniso komplekso finansavimo 100 proc. iš viešųjų lėšų. Tačiau tuometinis krašto apsaugos ministras G. Kirkilas sako, kad jį su teniso bendruomene, kurios narys yra Darius Mockus, sieja tik pomėgis žaisti tenisą. Jo teigimu, jis laikėsi pozicijos, kad sporto visuomenei reikalingas projektas būtų įgyvendinamas viešosios ir privačios partnerystės būdu ir tik laikantis visų teisės aktų reikalavimų. Anot G. Kirkilo, tolesnis Vito Gerulaičio vardo teniso akademijos vaidmuo sporto bendruomenėje tik patvirtino tokio projekto reikalingumą.

Kitas su G. Kirkilu susijęs klausimas - dėl LEO LT projekto. Pasak Seimo vicepirmininko G. Kirkilo, projektas buvo skaidrus ir neprieštaravo Konstitucijai, tą įrodo 2009 m. kovo 2 d. Konstitucinio Teismo išaiškinimas.

„Konstitucinis Teismas išaiškino, kad LEO LT steigimas nėra monopolijos steigimas, kurį draustų Lietuvos Konstitucija. Konstitucijai neprieštaravo ir konkurso nebuvimas. Smulkūs pažeidimai neleido LEO LT įkūrimo laikyti neteisėta. Tačiau palaikymo nesulaukėme, ir Seimo daugumos sprendimu 2009 m. rugsėjį LEO LT buvo likviduota, sužlugdant ir visų trijų Baltijos valstybių bei Lenkijos projektą. Tai viena iš priežasčių, kodėl šiandien prie Lietuvos sienos dygsta Astravo atominė elektrinė. Dabar NSGK išvadose siūloma kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ši atliktų įmonių grupės „VP Market“ su valstybe sudarytų sandorių, kurių pagrindu šios grupės įmonės išsimokėjo dividendus iš pelno, galimai valstybei padarytus nuostolius. Kadangi LEO LT buvo likviduota, jokio pelno iš šios organizacijos niekas neturėjo, valstybė galėjo patirti žalos dėl to, kad apskritai ši idėja buvo sužlugdyta“, - sako G. Kirkilas.

G. Kirkilas pastebi, kad jo valdymo laikotarpiu buvo sužlugdytas ir SGD terminalo su „Achema“ projektas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) kolegija paskelbė sprendimą išteisinti buvusios Vyriausybės pareigūnus, kurie buvo kaltinti „Achemos“ protegavimu steigiant bendrą su valstybe įmonę „Gamtinių dujų terminalas“, dėl ko valstybė esą patyrė didelę neturtinę žalą.

NSGK išvadose kalbama ir apie dar vieną LSDD frakcijos narį Algirdą Butkevičių, vadovavusį XVI Vyriausybei, kurio dėmesio per parlamentarą Mindaugą Bastį siekė įmonė „Rosatom“. Tačiau, pasak LSDD frakcijos, premjero pareigas eidamas A. Butkevičius į jokias kalbas nesileido ir tokių susitikimų organizuoti nesutiko.

LSDD frakcija pažymi, kad „Rosatom“ valdo 100 proc. bendrovės „Nukem“ akcijų, tad per „Nukem“ ir Vyriausybės vadovo susitikimą dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbų „Rosatom“ atstovas pasinaudojo galimybe ir vietoje paprašė A. Butkevičiaus išklausyti jo apie įmonės veiklą.

„Apie netikėtą, iš anksto nederintą susitikimą atominės elektrinės teritorijoje viešai paskelbėme pranešime spaudai, nes neturėjome ko slėpti. Mano, kaip Vyriausybės vadovo, nuomonė buvo tvirta - turime aiškią į Vakarus orientuotą energetikos kryptį, tvirtą poziciją šiuo klausimu, todėl jokie pasiūlymai mūsų nedomina“, - sako Seimo narys A. Butkevičius.

 

„MG Baltic“ įspėjimas po NSGK išvadų: verslo aplinka patirs neigiamų padarinių

Koncernas „MG Baltic“ teigia, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) trečiadienį atskleistos tyrimo išvados yra politinis farsas.

Eltai atsiųstame koncerno pranešime pabrėžiama, kad NSGK tyrimas neatitinka net minimalių teisinės valstybės standartų.

„Nuo pat pradžių buvo matoma, kad šis tyrimu pavadintas procesas neatitinka net minimalių teisinės valstybės standartų. Visas tyrimas - tik politinis farsas ir valstybės diskreditavimas, vadinamosios išvados - selektyvus, politizuotas ir iš gandų surašytų pažymų kratinys, kurio epizodai - atvira dezinformacija, neturinti nieko bendro su realybe“, - rašoma „MG Baltic“ pareiškime.

„MG Baltic“ pabrėžia, kad visa verslo aplinka patirs neigiamus šio tyrimo padarinius, nes neteisėtai kriminalizavo stambaus verslo grupes.

„Dėl šio proceso visa verslo aplinka patirs neigiamų padarinių. Politinis, selektyvus tyrimas neteisėtai kriminalizavo stambiausias Lietuvos verslo grupes ir diskreditavo jas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje“, - akcentuojama pranešime ir pabrėžiama, kad ekonominė šalies gerovė priklauso nuo investicijų, kurios lemia ekonomikos ir žmonių pajamų augimą, o ne siaurų interesų politikų žaidimai, kurie tik atitolina juos nuo realaus gyvenimo.

Trečiadienį paviešintos NSGK tyrimo, kuriame analizuoti neskaidrūs verslo struktūrų ir politikų ryšiai, išvados.

NSGK beveik pusmetį tyrė, ar palaikomais ryšiais su grėsmę valstybės interesams galinčiais kelti asmenimis buvo siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus, ar buvo politinių partijų ir atskirų politikų veiklos finansavimo atvejų, galinčių kelti grėsmę valstybės interesams, ar buvo darytas neteisėtas poveikis, siekiant paveikti situaciją strategiškai svarbiuose nacionaliniam saugumui ūkio sektoriuose.

Dėmesio centre atsidūrė koncernas „MG Baltic“, kuris paviešintoje VSD informacijoje įtariamas daręs neteisėtą poveikį valstybės institucijoms, politikams ir politinėms partijoms.

Reaguodamas į paviešintą informaciją ir politikų komentarus, „MG Baltic“ kreipėsi į teismą, reikalaudamas paneigti, anot jo, tikrovės neatitinkančią ir reputacijai kenkiančią VSD skelbiamą informaciją. Pirmosios instancijos teismas „MG Baltic“ skundą atmetė.

 

LSDP lyderiai NSGK tyrimą vadina selektyviu

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderiai, komentuodami Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atskleistas tyrimo išvadas, sako, kad tyrimas buvo selektyvus.

LSDP pirmininkui Gintautui Paluckui nerimą kelia tai, kad „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausančio „Agrokoncerno“ klausimas liko už parlamentinio tyrimo ribų.

„Kuo daugiau viešumo ir atvirumo apie galimai neskaidrius procesus - tuo mažiau stagnacijos ir korupcijos. Vis dėlto tik tolimesni įvykiai parodys, ar siekis skaidrinti politikos lauką pasitelkiant Seimo komitetą buvo tikras. Kitaip tariant, ar tyrimas liks politiniu, ar iš to seks teisinės pasekmės. Pavyzdžiui, apkalta ar ikiteisminis tyrimas“, - sako LSDP pirmininkas.

LSDP frakcijos Seime seniūnas Juozas Olekas, NSGK narys, vykdytą tyrimą vadina „politiniu procesu“.

„Viešumas yra gerai, tačiau jis negali būti selektyvus. O tokie politiniai sprendimai gali tapti gelbėjimosi ratu ikiteisminiuose tyrimuose“, - pabrėžia jis.

„NSGK tyrimo metu norėta pasiekti tam tikrų rezultatų, kurie turbūt ne visai sutampa su oficialiai paskelbtais, t. y. ištirti galimą verslo, oligarchų įtaką politiniams procesams. Daug ženklų primena tam tikras bandymą suvesti sąskaitas ar pasiekti politinės naudos“, - vertina J. Olekas.

G. Paluckui nerimą kelia, pasak jo, selektyvus ir neišsamus tyrimo objektų pasirinkimas. Pavyzdžiui, tai, kad tyrimas apėmė tik dalį politikų ir verslo subjektų. Tuo metu valdančiosios partijos lyderio Ramūno Karbauskio koncerno galima įtaka prieš ir po Seimo rinkimų buvo palikta už parlamentinio tyrimo ribų.

„Ypač svarbus epizodas - kai du konservatorių-krikdemų frakcijos nariai iš „MG Baltic“ savo įsteigtoms viešosioms įstaigoms gavo paramą, o vienas iš jų Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) liudijo, kad ėmėsi ir veiksmų, siekdamas paveikti politinius sprendimus per parlamento narę. Tačiau šie epizodai kažkodėl iškrenta iš „MG Baltic“ įtakos darymo lauko. Tai leidžia manyti, kad NSGK išvados tapo mainų objektu dėl konservatorių-krikdemų paramos „valstiečių“ siūlomoms mokesčių ir pensijų reformoms“, - svarsto G. Paluckas.

Be to, pažymėjo G. Paluckas, tik dalis Valstybės saugumo departamento (VSD) pateiktos informacijos buvo paviešinta. VSD pažymoje, be kita ko, nurodoma, kad „MG Baltic“ kišosi ir bandė paveikti LSDP partijos pirmininko rinkimus 2017 m. pavasarį.

Anot G. Palucko, tai, kad koncernas nenorėjo jo matyti, kaip LSDP primininko, tik parodo, kad socialdemokratai, išsiskirdami su partijos senbuviais, pasuko tinkamu keliu.

„Tai, kad koncernas kišosi į pirmininko rinkiminę kampaniją, nenorėjo manęs matyti už LSDP vairo, tik patvirtina, jog socialdemokratai pasuko teisingu keliu. O teisinis procesas remiantis VSD medžiaga, jei ji pagrįsta, turi atsakyti į visus klausimus. Šis procesas bus testas mūsų demokratijos ir teisinės valstybės principams. Juolab, kad prezidentė pasakė, kad per koncerną ir jo mėginimą daryti įtaką politikams ir partijoms nežinojo. Tačiau apie oligarchų įtaką ji nuolat kalbėdavo savo metiniuose pranešimuose“, - kalbėjo G. Paluckas.

 

G. Landsbergis: „Išsiaiškinus nesuvaldytas grėsmes, būtina sustabdyti šiandien vykdomas panašias neskaidrias koncernų įtakos schemas“

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimą dėl verslo subjektų ir kitų interesų grupių neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir neteisėtos įtakos politiniams procesams vertina santūriai pozityviai.

Frakcijos atstovų nuomone, NSGK atvertė kai kuriuos Lietuvos politinio gyvenimo istorijos etapus, kurie iki šiol buvo nagrinėti tik epizodiškai. Teigiamai galima vertinti ir tai, kad, nepaisant valdančiosios daugumos reikalavimų, buvo stengiamasi nesikišti į teisėsaugos pradėtas bylas, kurias prokuratūra šiuo metu yra perdavusi teismui.

Pasak TS-LKD frakcijos seniūno Gabrieliaus Landsbergio, po to, kai buvo paskelbta VSD pažyma, apie ją nuomonę išsakė tiek didelė dalis politikų, tiek ir visuomenės nuomonės formuotojų. Taigi komitetui teko kur kas sunkesnis uždavinys rašant išvadas, kadangi tenka nešti jau ir viešosios nuomonės naštą. Pozityviai vertinti reikėtų tai, kad buvo parodyta, kokį įtakos voratinklį kūrė koncernas „MG Baltic“ ir kaip buvo vykdomos Kremliaus įtakos per „Rosatom“ bei jos agentus.

„Tačiau tyrimo rezultatai palieka stiprų selektyvumo ir fragmentiškumo įspūdį. Nors tyrimo tikslai buvo formuluojami plačiai, siekiant nustatyti asmenų ar verslo subjektų įtaką politikams, partijoms ir valstybės interesams, tačiau kyla klausimas, kodėl pasirinkta būtent tokia tyrimo apimtis, - kelia klausimų G. Landsbergis. - Kodėl nėra kalbama apie dabarties stambių verslo koncernų įtaką šalies politikams? Juk tai yra dar aktualiau nei dešimtmečio senumo įvykiai. Neabejoju, kad visuomenė norėtų žinoti, kokią įtaką, pavyzdžiui, šiuo metu Lietuvos politikams daro „Agrokoncernas“, „Vičiūnų grupė“, „Senukai“ ir kiti stambūs verslo koncernai“.

Anot TS-LKD frakcijos atstovų, įtarimų sukelia kai kurie momentai, prie kurių tyrimo išvadose priartėjus, informacija staiga nutrūksta, apibendrinimų nėra. Daugelis tokių epizodų galimai yra susiję su dabar valdančiosiose pozicijose esančios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos praeityje vykdytomis veiklomis. Tyrime daug kalbama apie Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymą, Rusijos Federacijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ interesus, tačiau neužsimenama, pavyzdžiui, apie 2012 m. Lietuvoje vykusio referendumo dėl naujos atominės elektrinės Visagine klausimą.

Nors NSGK komitetui buvo pateikti liudijimai apie tai, kaip VSD 2012 metais Andriaus Kubiliaus Vyriausybei pateikė slaptą informaciją apie „Rosatom“ investicijas ir įtaką viešai nuomonei dėl referendumo surengimo ir prieš Visagino AE projektą, tačiau ji tyrimo išvadose neatsispindėjo. Referendumo procese prieš Visagino AE aktyviai veikė R. Karbauskis ir tai, kad NSGK atsisakė savo išvadose aptarti „Rosatom“ įtaką 2012 metų referendumui bei jo aktyviems dalyviams, akivaizdžiai rodo, kad šiuo klausimu NSGK dauguma elgėsi nepriimtinai selektyviai. Įtarimų sukelia, kodėl tyrimo išvadose neatsispindi Andriaus Kubiliaus liudijimas apie minėtą referendumą dėl Visagino AE, apie kurį A. Kubilius kalbėjo pakviestas į komitetą. Gerai, kad bent jau jo liudijimas bus pridėtas kaip papildoma medžiaga. Galiausiai, nėra suprantama, kodėl tyrime nėra atspindėtos „Gazprom“ pastangos daryti įtaką svarbiems politiniams sprendimams, nors apie tai buvo liudijama, teigia TS-LKD frakcija.

„Nuvilia, jog apsiribojama vieno lietuviško ir vieno rusiško koncerno veikla, bet visiškai neaišku, ar po dešimties metų nesužinosime apie tai, kaip kuris kitas koncernas siekė užvaldyti valstybę, kurdamas partiją, kandidatuodamas į Seimą ir keldamas savo kandidatą į prezidentus, nes veikimo bruožai ir būdai, aprašyti komiteto išvadoje, bei įrankiai, kuriuos, pavyzdžiui, „Agrokoncerną“, matėme naudojant per praėjusius rinkimus, atitinka“, - sakė G. Landsbergis.

TS-LKD frakcijos atstovai tikisi, kad po tyrimo išvadų bus imamasi tam tikrų žingsnių, jog panašios situacijos nesikartotų. Frakcija siūlo stiprinti Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), kuri atliktų gilesnį partijų ir politikų veiklos monitoringą. Būtina diskutuoti ir dėl partijų finansavimo kontrolės stiprinimo. Siūloma priimti antihibridinę strategiją, kuri apimtų tiek vidaus, tiek išorės neteisėtų įtakų prevenciją.

TS-LKD frakcija siūlo įstatymais sureguliuoti, kad koncernai dėl daromos neteisėtos įtakos rizikuotų bausmėmis, pavyzdžiui, procentais nuo apyvartos. Žiniasklaida raginama stiprinti savireguliacijos institucijas, kad jos veiktų efektyviai. Galiausiai, būtina suaktyvinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, nes tyrimas parodė, kad VSD turima informacija nėra efektyviai panaudojama savalaikei neteisėtų įtakų prevencijai.

„Po to, kai paskelbtos tyrimo išvados, svarbiausia, išsiaiškinus visas praeities faktines aplinkybes ir nesuvaldytas grėsmes, - koncentruotis į tai, ką turime padaryti, kad žalingos praktikos, kai įvairūs neleistini interesų tinklai apraizgo institucijas, būtų išgyvendintos iš mūsų valstybės ir po dešimties metų netektų graužtis, kad leidome kitiems koncernams savo interesais apraizgyti Lietuvą“, - pabrėžė G. Landsbergis.

NSGK komiteto tyrime dalyvavo Seimo TS-LKD frakcijos nariai Rasa Juknevičienė, Arvydas Anušauskas ir Laurynas Kasčiūnas.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net