Koncerno "MG Baltic" prezidentas Darius Mockus. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Viešojoje erdvėje - skelbimas.

Aišku, ne „Respublikos“ leidinių grupės“ žiniasklaidos priemonėse. Nes mes tokių reklaminių skelbimų nepriimtume. Kas bandė, tas žino. Todėl net nesiūlo. O čia Platonas su Volteru liudija, jog „MG Baltic“ yra labai geras. Nieko sau. Negi ir Platoną koncernas papirko?! Negi ir tai sugebėjo? Nors Platonas gyveno prieš kelis tūkstančius metų. Volteras, tiesa, kiek jaunesnis. Tačiau labiau tikėtina, jog „MG Baltic“ abiejų filosofų nenusipirko, o tik jais be jų sutikimo pasinaudojo. Įžūliai. Savavališkai. Kad praneštų, koks yra valstybei nusipelnęs bei geras. Platonas čia visai tinka. Skelbimo rašytojai neapsižiūrėjo. Nes Platonas parašė garsiąją „Utopiją“. O „MG Baltic“ absoliutus gėris Lietuvos valstybės politiniuose bei verslo procesuose - vėlgi utopiškas. Gėrio, aišku, būta. Tai galimai liudija kai kurių politikų ar šiaip iškilesnių valstybės veikėjų kišenės. Tačiau jei statant pastatus, tuo pat metu griaunama ardoma demokratinės valstybės sąranga, kažin, ar dailūs pastatai gali tai kompensuoti.

Tačiau esmė netgi ne čia. Pastabesni visada pastebi, jog verslo subjektai, tiek lietuviai, tiek užsieniečiai, į žūtbūtinį mūšį pirmiausia išmeta SKELBIMĄ. REKLAMINĮ. Taip elgėsi amerikiečių „Williams International“. Kai ruošėsi gauti „Mažeikių naftą“. Taip elgėsi tas pats „MG Baltic“.

Kadaise, dar 1996-1997 metais, kai „Williams International“ tik ketino iš Lietuvos gauti „Mažeikių naftą“, su savo samdytais specialistais dar tik konsultavo Lietuvos vyriausybę, irgi per žiniasklaidos priemones išplatino REKLAMINĮ SKELBIMĄ. „Mes atėjome visiems laikams“. Suprask - žengs į Lietuvą ir patirsime visuotinę nirvaną. Reklaminio skelbimo nespausdino tik „Respublika“. Todėl dabar ne gėda. Nes buvo šlykštu stebėti, kaip Lietuva apipylė amerikiečius, neva, strateginius investuotojus įvairiausiomis lengvatomis. Tiesiog viliojo, prašė, kad teiktųsi ateiti į Mažeikius. Be jokio konkurso. Vien už įmonės valdymą sumokėjome amerikiečiams šimtus milijonų. Lengvatinį geležinkelio tarifą taikėme. O jie, pasityčioję iš lietuvių naivumo, net neketino čia užsibūti, nors skelbime žadėjo priešingai. Slapčia jau derėjosi su Rusijos „Jukos“ dėl akcijų pardavimų. Ir pelningai jas pardavė.

O dabar sugretinkime. Du vorus. Amerikietišką ir vietinį. Vienodai mėgstančius bombarduoti naiviąją piliečių sąmonę reklaminiais skelbimais. Ir vienodai linkusius pasinaudoti politikais. Amerikietis voras išnaudojo faktą, jog mūsiškiai supainiojo verslą su politika. Matyt, įsivaizdavo, jog Mažeikius perka Baltieji rūmai ir JAV kongresas. Šis voras raizgė tinklą trumpiau, bet milijonų iš Lietuvos valstybės biudžeto iščiulpė daug. Nors, atrodė, toks geras. Visai ne voras. „MG Baltic“ irgi pasinaudojo politikais ir taip gudriai audė tinklus, kad koncernas tapo šešėliniu politinio šalies proceso dalyviu. Vos ne aktyviausiu ir įtakingiausiu. Toks voras, aišku, dar ne tarantulas, tačiau Lietuvą, kurioje patys gimė, augo, labai skaudžiai sugėlė. Kita vertus, nusikaltimai turi žmones vienijančią savybę. Nusikaltimai vienija ne tik nusikaltimo bendrininkus. Vienija ir visuomenę, nusikaltimais pasipiktinusią. Tad šia prasme „MG Baltic“ galbūt ir pasitarnavo mūsų pilietinei brandai. Jei žmonės skandalo neužmirš per savaitę. Gal nepamirš. Nes Seimo valstiečiai stengsis priminti. Kita vertus, politikai, jei ne akli, pastebi, jog Lietuvoje tik viena žiniasklaidos leidinių grupė principingai ir nuo pat pradžių nešlovino nei amerikiečių „Williams“, vakar nepublikavo „MG Baltic“ skelbimo su liudininku Platonu. Taip. Tai mes. „Respublikos“ leidinių grupė“. Mes, išlikę laisvi. Nepapirkti. Nepakabinti teisėsaugos. Ir tuo didžiuojamės. Nors dėl savo principingumo dažnai nukenčiame.

Geriausias to pavyzdys, „Wikileaks“ paviešinta informacija, kurią sukurpė JAV ambasadorius, kerštaudamas už tai, kad nesutikome net už milijonus būti amerikiečių vaistų bendrovės„Pfizer“ lobistais . Už savo principingumą buvome apšmeižti norvegų laikraščio. O JAV ambasadorius vėliau įsidarbino „Williams“.

Kiek urzgimo, kiek pasipiktinimo tiradų girdėjome, kai viešai abejojome amerikiečių koncerno kilniosiomis intencijomis. Atseit, Ivanui padedame. Nejaugi? Laikas parodė, jog buvome teisūs. Jei kas derėjosi su Ivanu, tai pats „Williams“ su „Jukos“ Šveicarijoje. Mūsų Vyriausybei dar nežinant. Tačiau politikai, kai jiems nenaudinga, turi itin trumpą atmintį. Verčiau, kaip ir „MG Baltic“, sukurpia apie save REKLAMINIUS SKELBIMUS. O mūsų dalia - padėti visuomenei atskirti ir galvoti. Nes tikroji Lietuva - ne reklama.

Todėl „Respublikos“ leidiniai“ didžiausią dėmesį pasiryžę skirti šių aferų atskleidimui, nešvarių verslininkų ir politikų manipuliacijų paviešinimui ir „MG Baltic“ bylai.