Kuo E.Masiulis išgąsdino prokurorus?nuotraukos (14)

2017 lapkričio mėn. 24 d. 13:10:11 Perskaitė 5553

Rugsėjo pabaigoje per spaudos konferenciją buvo pranešta, kad ikiteisminis tyrimas politinės korupcijos byloje eina į pabaigą. Nuo praėjusių metų gegužės, kai pas E.Masiulį STT pareigūnai aptiko ketvirtį milijono eurų, bylos įtariamaisiais tapo ir buvę jo partijos kolegos Gintaras Steponavičius bei Šarūnas Gustainis, per savo fondus ir viešąsias įstaigas sėmęsi pinigus iš įtakingo „MG Baltic“ koncerno įmonių. Kartu įklimpo ir Liberalų sąjūdis bei Darbo partija, kurios atstovas Vytautas Gapšys taip pat bendravo su bylos įtariamuoju „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu ir už atlygį rūpinosi koncerno interesais.

 

„Vakaro žinios“ pasidomėjo, kada „į pabaigą einantis“ ikiteisminis tyrimas tą pabaigą pasieks, ar E.Masiulis dar tebėra įtariamasis? Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė pasišaipė iš visuomenės: „Šiuo metu apie bylą neturime pasakyti nieko naujo, prokuroras Justas Laucius nieko nekomentuoja.“

Šiuo metu nuosavu konsultavimo verslu besiverčiantis E.Masiulis teigė irgi nelabai suprantantis, kodėl tyrimo galo dar nematyti.

Paklaustas, ar prokuratūros rugsėjį patikslinti jam pateikti įtarimai sušvelnėjo, buvęs politikas tai paneigė: „Įtarimai nepasikeitė, tik buvo papildyti dar keliais epizodais, kur įvardyti nematerialūs dalykai. Pirmasis, kad dalyvavau koncernui priklausančios televizijos laidoje, o kitas - kad Antanui Guogai neleidau steigti mūsų partijoje frakcijos.“

Seimo narys Povilas Urbšys mano, kad Generalinės prokuratūros tyla - prieš audrą. Jis spėja, galbūt prokuratūra šiek tiek suglumusi po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) sprendimo, kuriuo dėl veikų, susijusių su politikų fondais ir verslo parama, buvo išteisinti Vitas Matuzas ir Andrius Romanovskis.

„Atvirai pasakius, nelabai įsivaizduoju, už ką reikėtų traukti baudžiamojon atsakomybėn Š.Gustainį ir G.Steponavičių, kai LAT pasisakė, kad Seimo narys gali turėti savo fondą, administruoti jį netiesiogiai, per statytinį, neįžvelgė nieko blogo, kad verslas perveda pinigus į politiko fondą, o politiko balsavimai sutampa su verslo interesais“, - stebėjosi P.Urbšys.

Daug metų STT dirbusiam parlamentarui keisčiausias šioje byloje epizodas, kur V.Gapšys įtariamas R.Kurlianskio veikiamas siekęs Seime, kad prezidentės į generalinio prokuroro postą siūlyta kandidatė Edita Dambrauskienė nebūtų paskirta.

Pasak jo, kai buvo siūloma dabartinio generalinio prokuroro Evaldo Pašilio kandidatūra, ir liberalų, ir Darbo partijos frakcijų pozicija kardinaliai pasikeitė - tapo palanki prezidentės siūlomai kandidatūrai. Be to, ir „MG Baltic“ žiniasklaida šios kandidatūros nekritikavo.

„Dabartiniame bylos kontekste ir žinodamas apie tam tikrus prezidentūros ryšius su E.Masiuliu, aš tą liberalų ir Darbo partijos frakcijų pozicijos pasikeitimą vertinčiau taip, kad tikrai galėjo būti jam tam tikros nuorodos iš prezidentūros pasinaudoti „MG Baltic“ valdomos žiniasklaidos įtaka, kad Seime nebūtų prieštarauta E.Pašilio skyrimui generaliniu prokuroru, - svarstė P.Urbšys. - Nenustebsiu, kad E.Masiulis, susitikinėdamas su R.Kurlianskiu dėl E.Pašilio, jautėsi saugus, nes buvo labai lojalus prezidentės aplinkai. Tik labai įdomu - nejaugi nėra surinkta duomenų apie pokalbius, susijusius su E.Pašilio teikimu. Jeigu E.Masiulis galėjo veikti prezidentūros naudai, bet byloje šito nėra, gali atsirasti įtarimų, kad rūšiuojami įrodymai.“

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net