respublika.lt

Žmogaus teisių gynėjai prakalbo apie sunkiai įrodomo smurto aukas

(0)
Publikuota: 2018 gegužės 20 12:50:40, Ieva Urbonaitė-Vainienė, Elta
×

Nuolatinį, sunkiai įrodomą, latentinį smurtą patiriančių asmenų apsauga Lietuvoje - pačių aukų reikalas.

 

Toks smurtas sukelia ilgalaikę negrįžtamą žalą kenčiančiam, be to, tokio smurto neužkardymas vėliau nulemia kraštutines smurto formas - sunkius kūno sužalojimus ir nužudymą, šią savaitę konstatavo Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK).

Kaip Eltą informavo Policijos departamentas, per keturis šių metų mėnesius pradėti 3 684 ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje. Tai yra 8 proc. daugiau nei praėjusiais metais per tą patį laikotarpį.

Kasmet policija sulaukia per 50 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje. Didėjantis pranešimų skaičius rodo, kad aukos vis dažiau išdrįsta kreiptis ir pasitiki teisėsaugos institucijomis.

„Blogiausia, ką gali daryti aukos, - tai tylėti ir kentėti smurtą“, - Eltai sakė Policijos departamento atstovas ryšiams su visuomene Ramūnas Matonis, pridurdamas, kad policija nuolat ragina nukentėjusius nuo smurto asmenis kreiptis į policiją, nes aplinkybių patikslinimai ir ikiteisminiai tyrimai pradedami nedelsiant.

Seimo Žmogaus teisių komitetas šią savaitę aiškinosi, kaip įgyvendinamas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, ir konstatavo, kad didžiausia problema išlieka aukų apsauga nuo pakartotinio smurto, kai nėra nustatytų nusikalstamų veikų požymių.

Smurtas artimoje aplinkoje ekspertų pripažįstamas latentiniu žmogaus teisių pažeidimu, o tai reiškia, kad tiesioginė tokio smurto žala akivaizdi tik kraštutiniais atvejais. 

Kaip pažymi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja prof. Rima Ažubalytė, baudžiamoji teisė siejama su kraštutiniais atvejais. Tai reiškia, kad, nesant baudžiamųjų veikų požymių, ikiteisminis tyrimas negali būti pradėtas, o ir nusikaltėliui nubausti būtini padaryto nusikaltimo įrodymai.

Policijos departamento Veiklos analizės ir kontrolės valdybos viršininkė Žaneta Rudaitienė pripažino, kad įstatymo nuostata, kuria nustatoma smurtą patyrusio asmens apsauga, trūkstant duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą, nevykdoma. Vadinasi, smurtautojai, gyvenantys su smurtą patyrusiu asmeniu, neįpareigojami laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nėra įpareigojami nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo. 

Pasak Ž. Rudaitienės, pareigūnų funkcijos siejamos su ikiteisminiu tyrimu, o smurtą patyrusio asmens apsauga nėra ikiteisminio tyrimo dalykas.

Pasak Teisingumo ministerijos, civilinės bylos atveju galima taikyti apsaugos priemones. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ne visi smurto artimoje aplinkoje atvejai sietini su santuokiniu smurtu ir skyrybų procesu. 

Tuo tarpu specialiojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostata dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje, kai trūksta duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą, nėra civilinės teisės dalykas ir už jo įgyvendinimo stebėseną Teisingumo ministerija neatsakinga. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Šeimos ir bendruomenių departamento Šeimos politikos skyriaus vedėjo Stepono Kulbausko įsitikinimu, būtina tobulinti pagalbos aukoms sistemą.

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė dr. Vilana Pilinkaitė-Sotirovič atkreipė dėmesį, kad smurtą patyrusios moterys gyvena baimėje, kai nėra apsaugotos nuo kartu gyvenančio ir siekiančio jas kontroliuoti agresoriaus, ir todėl nėra pajėgios priimti psichologinę ar teisinę pagalbą. 

„Aukos pačios nesugeba surinkti įrodymų dėl patiriamo nuolatinio psichologinio smurto, jos nėra apsaugotos ir dėl to labai nusivylusios“, - kalbėjo ekspertė.

Pasak Jungtinių Tautų moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto pirmininkės prof. Dalios Leinartės, pagrindinė mūsų teisės aktų problema - neutralios lyties požiūriu apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje normos. 

„Lyčiai priskiriami stereotipai yra pagrindinė vyraujančio smurto prieš moteris šeimoje priežastis“, - pabrėžė D. Leinartė, pridurdama, kad galia ir kontrolė stereotipiškai priskiriama vyriškumo sampratai, lemia nelygiaverčius vyrų ir moterų santykius - nuo nuolatinės kontrolės iki sunkių kūno sužalojimų ar nužudymų.

Kaip nuolatinį, sunkiai įrodomą, latentinį smurtą patiriančių asmenų apsaugos problema sprendžiama kitose šalyse, kurių patirtimi galėtume pasinaudoti, ir kaip numatoma užtikrinti asmenų, patiriančių nuolatinį, sunkiai įrodomą, latentinį smurtą, apsaugą, ELTA klausė S. Kulbausko.

Pasak SADM Šeimos politikos skyriaus vedėjo, Norvegijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, kitose šalyse policija turi įstatymu suteiktus įgaliojimus (pvz., Austrijoje vadinamuosius civilinius apsaugos nuo smurto orderius) tam tikrais atvejais įpareigoti asmenį išsikelti iš namų (jį išvežti 15 parų, įpareigoti nesiartinti prie galimai smurtą patyrusio asmens), kol bus priimti atitinkami teismo sprendimai. 

„Tokiu būdu smurtą patyręs asmuo apsaugomas nuo galimo smurtautojo poveikio. Per šias 15 parų smurto aukai teikiama pagalba, atliekamas tyrimas, apsisprendžiama dėl tolesnių veiksmų. Tokiu būdu sudaromos galimybės priimti objektyvų sprendimą smurto artimoje aplinkoje atveju, suteikiant didesnes galimybes asmeniui, patyrusiam smurtą artimoje aplinkoje, būti apsaugotam nuo pasikartojančio smurto“, - sakė S. Kulbauskas.

Pasak jo, šiose šalyse didelis dėmesys skiriamas smurto artimoje aplinkoje prevencijai, informacijos apie pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje sklaidai, įgalinant asmenis, patiriančius latentinį smurtą, netylėti ir kreiptis pagalbos.

„Šiuo metu SADM atnaujina Tarpžinybinės darbo grupės apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje klausimams koordinuoti ir spręsti sudėtį“, - sakė Eltos pašnekovas. 

Ministro Pirmininko potvarkiu, šioje darbo grupėje dalyvauja atstovai iš valstybės ir savivaldybių įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, dirbančių su moterimis ir vaikais.

„Darbo grupės posėdžių metu bus apsvarstyti klausimai, susiję su latentinį smurtą patiriančių asmenų apsauga ir prevencija, bei suformuluoti ir pateikti Vyriausybei konkretūs pasiūlymai dėl teisės aktų tobulinimo bei konkrečių priemonių šioje srityje įgyvendinimo“, - sakė S. Kulbauskas.

Seimo Žmogaus teisių komitetas tęs parlamentinę kontrolę, kuria bus siekiama išspręsti smurtą patyrusio asmens apsaugos, pakartotinio smurto mažinimo, tarpinstitucinių veiksmų koordinavimo, įstatymo įgyvendinimo stebėsenos klausimus.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s