Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) pirmininkas Ričardas Piličiauskas skundu kreipėsi į teismą dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) išvadų, surašytų Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme atlikus patikrinimą dėl įslaptintos informacijos apsaugos užtikrinimo, teisėtumo įvertinimo.
Per balandį atliktą patikrinimą nustatyta, kad LVAT patvirtintame pareigų, kurias einantiems asmenims reikia leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, sąraše nėra įrašytos teisėjų pareigos. Papildyti minėtą sąrašą ir kartu organizuoti leidimų išdavimą visiems LVAT teisėjams nurodyta iki šių metų liepos 3-iosios.
R.Piličiauskas nurodo, kad po atlikto patikrinimo VSD jį, LVAT pirmininką, įpareigojo organizuoti leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimą teisėjams.
„Su šiuo VSD sprendimu nesutinku“, - pareiškia R.Piličiauskas.
Jo teigimu, pagrindines žmogaus teises mūsų valstybėje įtvirtina Konstitucija, jų apsaugą užtikrina Konstitucinis Teismas, kurio nutarimai turi būti gerbiami. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies, pagal kurią teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai, teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus, todėl negali būti tokios teisinės situacijos, kad teismas, nagrinėdamas bylą, negalėtų susipažinti su byloje esančia valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisėjo, nagrinėjančio bylą, teisė susipažinti su valstybės paslaptimi pagrindžiama Konstitucijos 109 straipsniu ir 117 straipsniu, taip pat kad teisėjo teisę susipažinti su bylos nagrinėjimui reikalingomis žiniomis, sudarančiomis valstybės paslaptį, nulemia ne teisėjo pareigų įrašymas į tam tikrų pareigų sąrašą, bet teismo, kaip valstybės institucijos, funkcija vykdyti teisingumą.
Vienas iš svarbių Konstitucijoje įtvirtinto teisėjo nepriklausomumo aspektų yra tai, kad visi teisėjai, vykdydami teisingumą, turi vienodą teisinį statusą tuo atžvilgiu, kad negali būti nustatomos nevienodos teisėjų nepriklausomumo, vykdant teisingumą (sprendžiant bylas), savarankiškumo garantijos.
Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, nėra ir negali būti pavaldus jokiam kitam teisėjui ar teismo, kuriame dirba, taip pat aukštesnės grandies ar instancijos teismo pirmininkui.
„Esu tvirtai įsitikinęs, kad norint užtikrinti žmogaus teisę į nepriklausomą teismą visų pirma privalo būti realiai užtikrinamas teisėjų nepriklausomumas ir nuo įstatymų leidžiamosios bei vykdomosios valdžios, ir nuo teismo administracijos“, - teigia R.Piličiauskas.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
