Dažniausios skaudžių avarijų priežastys - greitis ir vairavimas išgėrus, nors žinome, kad taip elgtis draudžiama ir pavojinga, tragedijos keliuose nesiliauja. Saugaus eismo ekspertas Darius JONUŠIS sako, kad saugus elgesys kelyje prasideda nuo valstybės politikos, o ne nuo konkrečių institucijų kaltinimų, kad šios kažko nepadarė.
- Miestuose pasitinka švieslentės, raginančios vairuotojus rinktis saugų greitį ar nevairuoti išgėrus, dėl šių švieslenčių visuomenės nuomonė prieštaringa. Jūsų manymu, šios švieslentės gerai?
- Jos yra gerai. Bet yra turinio dalykai, manau, kaip labiau paveikūs kiekvieną asmeniškai galėtų atsirasti ir tokie raginimai, kaip „vairuotojau, padėk ragelį“, „nekalbėk mobiliuoju vairuodamas“ ir panašiai, nes kalbėjimas mobiliuoju telefonu šiais laikais yra labai didelė bėda. Žmonės dėl mobiliųjų nebesiorientuoja, kur važiuoja, ką daro, visi kalba telefonais. Visi žinome, kad kalbėti telefonu vairuojant negalima, bet kažkodėl dauguma tą daro.
- O ką daryti su neblaiviais vairuotojais?
- Didžiausia problema yra ne su tais žmonėmis, kurie nueina į parduotuvę ir nusiperka alkoholio, didžiausia bėda yra tie, kurie neturi vairuotojo pažymėjimo, neturi ką prarasti. Įsivaizduokite, žmogus prisigėrė klėtyje, išvažiavo su neregistruota mašina, - ar jam yra svarbu, kokia bauda, ar 100 ar 1000 eurų, jei jis neturi nei darbo, nei turto? Čia šviečiamosios veiklos klausimas, ir už tai neturi būti atsakinga Susisiekimo ministerija, Automobilių kelių direkcija ar kas kitas, turime kalbėti apskritai apie valstybės vykdomą politiką. Kalbame apie žmogaus gyvenimo sąlygas, darbą, pensiją, tikėjimą valstybe, įpročius ir taip toliau.
Pati visuomenė šiandien skirsto žmones į tiesiog gyventojus ir į vairuotojus, bet juk tai yra tas pats. Jeigu gyvenime žmogus kitam generuoja pyktį, jis lygiai toks pats prie vairo. Jeigu žmogus džiaugiasi gyvenimu ir kaimyno sėkme, jis lygiai toks pats prie vairo.
- Kiek atsakingam elgesiui kelyje turi įtakos paruošimas vairuoti?
- Visuomenė linkusi kritikuoti visus dėl visų blogybių, bet reikia daugiau kalbėti apie pirminį vairavimo mokymą. Žmonės išmokomi formaliai mokėti taisykles, bet ne valdyti automobilį, ir tokia praktika nusistovėjusi, kad pirma žmogus išlaiko teises, paskui pradeda mokytis vairuoti. Šiandien čia mes turime skylę, nors yra labai daug vairavimo mokyklų.
- Kas padėtų eismo dalyviams keisti požiūrį į eismo saugumą, branginti savo ir kitų sveikatą, gyvybę?
- Daug metų žmonės žinojo, kad reikia segtis saugos diržus, bet nesisegė, tada policija gaudė, vis tiek nesisegė. Ir tada žmonės pamatė kraupią socialinę reklamą, kurioje vaikas skrenda per langą ir panašiai. Tai buvo gera socialinė reklama, taip, ji buvo šokiruojanti, apie ją visuomenė pakalbėjo, kaip baisu, žūsta vaikai. Bet dabar žmonės visi segasi saugos diržus. Nors baudos nepasikeitė, policininkai kaip gaudė, taip ir gaudo pažeidėjus. Vadinasi, ši socialinė reklama padėjo, žmonės įsitikino, kodėl reikalinga segtis diržus. Lygiai taip pat galime pereiti prie kitų problemų sprendimo, kai visuomenė įsitikina, ji veikia.
Parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija