Sukčiai bankuose jaučiasi lyg namie

Uostamiesčio policininkai sulaikė gegužę 39 gimtadienį švęsiantį klaipėdietį. Kartu su bendrais vyras įtariamas vadinamuoju telefoniniu sukčiavimu. Užvakar 81 metų moteriai paskambino pareigūnu apsimetęs asmuo, kuris tradiciškai paporino apie pasinaudojus jos banko sąskaita daromą nusikaltimą. Apie 16 val. į senolės namus atvyko „policininkas“. Ji jam atidavė 150 eurų ir banko kortelę, kartu su kodu. Tai, kad „pareigūnas“ vilkėjo sportinį kostiumą ir nė iš tolo nepriminė teisėsaugininko, moteriai įtarimų nesukėlė.

Pasinaudoję kortele sukčiai iš bankomato paėmė dar 850 eurų. Netrukus pensininkė sulaukė dar vieno „policininko“ skambučio. Patikinta, jog reikia patikrinti ir banko sąskaitoje laikomus pinigus, nes šie gali būti padirbti. Klaipėdietė pati nuėjo į banką ir išgrynino 2900 eurų. Juos atidavė dar kartą į namus atėjusiam minėtam sportiškam „pareigūnui“.

Tik išėjusį iš aukos namų sukčių sulaikė policininkai. Į areštinę uždarytas įtariamasis yra kelis kartus teistas. Ne tik už plėšimus, bet ir labai panašius sukčiavimus. Iš paskutinės įkalinimo įstaigos jis paleistas praėjusių metų gruodį. Nusikaltėlis belangėje praleido apie 10 metų. Laisvėje vyras neliko be pareigūnų dėmesio, kas ir padėjo jį sulaikyti iš karto po naujo nusikaltimo padarymo.

Nors dažniausiai sučiupti apgavikai jau būna spėję perduoti pinigus bendrams, šį kartą klaipėdietė juos atgavo. Pasak pareigūnų, senolė net nesuprato tapusi nusikaltėlių auka.

„Aišku, keista, kai žmogus galvoja, kad sportinį kostiumą vilkintis ir į policininką niekuo nepanašus asmuo gali būti pareigūnas. Tačiau garbingas amžius daro savo“, - sakė Klaipėdos apskrities VPK atstovė Andromeda Grauslienė.

Bet labiausiai teisėsaugininkus pribloškė banko darbuotojų elgesys. Vos ne kasdien girdėdami apie apgaudinėjamus senus žmones, jie net nepasidomėjo, kam staiga senutei prireikė tiek daug grynų pinigų. Tuo labiau kad vos prieš valandą pasinaudojus jos banko kortele nemaža suma paimta iš bankomato.


Situaciją komentuoja asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Artūras Klimas:

- Daugumai klientų visiškai nepatinka, kai bankai kišasi į jų reikalus. Bet įvardytoje situacijoje yra priešingai. Net ir nuėmus santykinai nedidelę sumą bankininkas tarsi turėtų paklausti, kam reikalingi pinigai. Vienareikšmiškai pasakyti sunku. Matyt, pasitaikė pakankamai neapmokytas banko tarnautojas. Jei būtų labiau patyręs žmogiškąja ir profesine prasme, ne vakar gimęs, būtų pasiteiravęs močiutės, kam jai reikalingi pinigai. Matyt, formaliai pažiūrėta į savo pareigas.

Bet mes negalime sakyti, ką ir kaip reikia daryti. Jei pradėsime bankininkų prašyti, jog šie kištųsi į klientų reikalus ir klausinėtų tokių dalykų, tikrai daugeliui tai labai nepatiks. Tai - privatus reikalas. Žmogus yra laisvas disponuoti savo pinigais.

Bet jeigu priešais sėdi senas žmogus ir nori pasiimti grynais visas savo gyvenimo santaupas, reiktų paklausti, kodėl jis tai daro ir nepasitiki banku. Tačiau mes nežinome visų aplinkybių, kaip ten iš tikro buvo. Gal banko darbuotojas klausė, tačiau jam nebuvo pasakyta ar tiesa nutylėta. Vien dėl to pasmerkti bankus būtų nesąžininga. Gal tai ir buvo aplaidumas ar netinkamas pareigų atlikimas. Bet gal ir rūpestingas veiksmas darant tai, ką prašo klientas. Jei pastarasis nepuola aiškinti, kam jam pinigai, tai bankininkas ir neklausinėja.

Minėtas atvejis sukelia norą, kad banko tarnautojai pirmiausia elgtųsi kaip žmonės. Žinotų dažniausiai sukčių naudojamus triukus ir juos pastebėtų. Taip jie galėtų apsaugoti klientus nuo nelaimių. Pasigendu geresnio psichologinio pasiruošimo, o ne vien tik taisyklių išmanymo. Elementari žmogiška patirtis svarbi ne tik gyvenime, bet ir finansinėje srityje.

Dažnai pasigendama tam tikro bankų žmogiško veido. Bet jo trūksta įvairiose situacijose. Ir tada, kai iš mūsų prašoma per daug informacijos ir tada, kai nieko nesiteiraujama.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“