Dėl „Misionierių sodų“ statybų, negailestingai sudarkiusių Vilniaus senamiestį, į teismą kreipėsi Seimo narys Naglis Puteikis. Tačiau pirmas posėdis neįvyko, nes pareikalauta nušalinti teisėją. Ankstesnį skundą, su kuriuo, gindama viešąjį interesą, kreipėsi Generalinė prokuratūra, teismas atmetė, esą pareiškimas pateiktas su trūkumais. O paveldosauginių argumentų teismas net nenagrinėjo. Tad Senamiestis griaunamas toliau, o kaltų nėra.
Savo skunde Seimo narys prašo ištirti, ar tuomečio kultūros ministro Šarūno Biručio įsakymas dėl daugiabučių statybų Misionierių ansamblio teritorijoje neprieštarauja Vyriausybės nutarimui dėl įgaliojimų įgyvendinti Saugomų teritorijų įstatymą, pačiam Saugomų teritorijų įstatymui, taip pat viešojo administravimo bei Nekilnojamojo turto kultūros paveldo apsaugos įstatymui.
Pernai gegužę Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) paskelbė, kad stabdys projekto „Misionierių sodai“ statybos darbus paaiškėjus, kad juos vykdant buvo grubiai pažeistas Statybos įstatymas, nes statinio dalis yra statoma statytojui nepriklausančiame gretimame sklype. Prie statybų įvyko piketas. Paskelbta rezoliucija „Dėl asmeninės tarnautojų atsakomybės už žalą, padarytą įteisinant statybas prie Misionierių ansamblio, ir architektų atestatų panaikinimo“. Šioje rezoliucijoje Aplinkos ministerija raginta kuo skubiau kreiptis į Generalinę prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba bei prekybos poveikiu ir patraukti atsakomybėn konkrečius asmenis, kurie įteisino šias statybas. Inspekcija net kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu apginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą, siekiant pripažinti negaliojančiais Misionierių vienuolyno statinių ansamblio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą ir jo pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą daugiabučių namų statybai.
Dėl N.Puteikio skundo dabar įvyksiantis teismas ir turėtų nustatyti, ar kultūros ministras teisėtai pasirašė įsakymą dėl statybų. Taigi įvertinti bent jau vieno asmens atsakomybę dėl darkomo senamiesčio. Tačiau jau pirmasis posėdis įstrigo, kai skundo autorius suabejojo kolegijai pirmininkaujančio teisėjo nešališkumu.
Seimo nario Naglio Puteikio reikalavimu teisėjų kolegija nuo bylos nagrinėjimo nušalino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėją Romaną Klišauską. Seimo narys kreipėsi į teismą dėl specialiojo plano, sudariusio sąlygas užstatyti Vilniaus kultūrinio paveldo objektą - Misionierių ansamblį. Teisėjas R.Klišauskas šioje byloje buvo pirmininkaujantysis.
Tačiau metų pradžioje jis buvo pranešėjas Generalinės prokuratūros inicijuotoje byloje, kur buvo sprendžiamas tas pats klausimas.
„Manau, dėl to jis turėjo nusišalinti pats. Jis to nepadarė, todėl pareikalavau nušalinimo. Teisėjas jau galėjo būti susidaręs išankstinę nuomonę. Dar galėtų būti tiesiog kolegijoje, bet ne svarbiausiuoju. Be to, kreipiausi į teismo pirmininką Gintarą Kryževičių, kad paaiškintų, kaip skirstomos bylos, jei tokie atvejai yra galimi“, - sakė N.Puteikis.
Pasak jo atstovo teisme, advokato padėjėjo Liudviko Ragauskio, pirmąją bylą teismas atmetė dėl techninių priežasčių, t.y. iš esmės jos nenagrinėjo.
Teismo pirmininkas G.Kryževičius sakė, kad nušalinimo atvejis dar tiriamas. Jis pabrėžė, kad pirmininkavimas nesuteikia išskirtinių teisių ar įgaliojimų vykdant teisingumą.
Kaip sakė L.Ragauskis, taikant nušalinimą, Lietuvoje yra susiklosčiusi ydinga praktika. Per jo darbo metus buvo labai daug atvejų, kai nušalinimas buvo pareikštas, bet jis neįvyko. Europos žmogaus teisių teismas nušalinimo institutą dalija į dvi dalis: objektyviąją ir subjektyviąją. Objektyvioji nekelia abejonių: teisėjas privalo nusišalinti, jei byloje figūruoja jam artimi žmonės ar yra kokių nors turtinių ar neturtinių interesų. Arba jis dar kitaip susijęs su byla: pavyzdžiui, ikiteisminio tyrimo metu atliko kokius nors procesinius veiksmus.
Dėl subjektyviosios dalies kyla sunkumų. „Būna, žmogus mano, jog esama aplinkybių, dėl kurių teisėjas gali būti šališkas. Tačiau mūsų teisėjai mano, kad čia yra išmislai ir tik atskirais atvejais įvyksta nušalinimas. Turiu patirties, kai daugelyje bylų, ypač jei viena pusė yra valstybinė institucija ar kokia stambi įmonė, teisėjas jau savo veiksmais rodo, į kurią pusę labiau linksta. Replikomis, šypsenomis, tonu. Be to iš teisėjo pusės jaučiamas lyg ir įniršis: tu mane nori nušalinti, o aš vis tiek liksiu. Subjektyviai pas mus praktiškai niekas nenusišalina“, - teigė L.Ragauskis.