respublika.lt

Saugios alkoholio dozės prie vairo nėra

(0)
Publikuota: 2015 sausio 31 08:01:09, Aida VALINSKIENĖ, zinios@vakarozinios.lt
×
nuotr. 1 nuotr.
Saugios alkoholio dozės prie vairo nėra. Redakcijos archyvo nuotr.

Nors pernai, palyginti su 2013 m., Lietuvoje užregistruota mažiau eismo įvykių ir juose sužeistų, žmonių žuvo 3,5 proc. daugiau. Didelė problema vis dar išlieka alkoholio vartojimas ir vairavimas apsvaigus - žuvusiųjų skaičiaus padidėjimą kaip tik ir sukėlė girti vairuotojai: 2014 m. dėl girtų vairuotojų žuvo 45 žmonės, 2013 m. - 32. Dvigubai daugiau žmonių pernai nei 2013 m. žuvo ir dėl girtų, be to, dar ir neturinčių teisės vairuoti, kaltės - atitinkamai 10 ir 5.

 

Lietuvos kelių policijos tarnybos pateiktais duomenimis, iki šių metų sausio 27 d. Lietuvoje dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 14 eismo įvykių, juose sužeisti 27 žmonės. Pernai sausio mėnesį dėl neblaivių vairuotojų kaltės buvo užregistruotas 21 eismo įvykis, juose 4 žmonės žuvo, 39 sužeisti.

Pernai Lietuvoje įvyko 3325 eismo įvykiai, juose žuvo 265, sužeisti 3889 žmonės. 303 eismo įvykiai įvyko dėl neblaivių vairuotojų kaltės ir tai sudarė 9,1 proc. visų užregistruotų eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės. Apsvaigusių vairuotojų sukeltuose eismo įvykiuose žuvo 45 žmonės, 408 buvo sužeisti.

Bene skaudžiausias eismo įvykis, kai žuvo 5 žmonės, įvyko rugpjūčio 23 dieną. Tada, pirminiais duomenimis, neblaivaus vairuotojo vairuojamas automobilis nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį.

Dar viena problema - neblaivūs ir be atšvaitų pėstieji, šlitinėjantys tamsiame kelyje. Net keletas pėsčiųjų gruodžio mėnesį žuvo, nes gulėjo ar sėdėjo ant važiuojamosios kelio dalies.

Galima konstatuoti, kad daugeliui žmonių dar svetimas pavojaus suvokimas. Tik nedaugelis supranta, kad dalyvavimas eisme yra bene pavojingiausia veikla iš visų, kuriomis mes užsiimame.

Nulio promilių įstatymas

Nuo šių metų pradžios Lietuvos keliuose pradėjo galioti vadinamasis nulio promilių įstatymas. Pagal sausio 1 dieną įsigaliojusias Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas daugybei vairuotojų draudžiama vairuoti išgėrus nors lašą alkoholio.

VĮ „Regitra“ duomenimis, 32 360 šalies gyventojų teisę vairuoti įgijo 2013 m., dar beveik tiek pat vairuotojų gretas papildė 2014-aisiais. Visiems jiems net ir lašas svaigalų finansiškai gali labai skaudžiai atsiliepti. Turintiems vairavimo stažą iki dvejų metų už vairavimą neblaiviam iki 0,4 promilės skiriama 231-289 eurų bauda.

Tačiau vien tik per pirmąją 2015-ųjų parą šalies kelių policijos pareigūnai nubaudė tris pradedančiuosius vairuotojus, kurių alkoholio koncentracija kraujyje viršijo numatytą nulio promilių ribą.

Atidžiau šiemet stebimi ir taksistai, keleivių ir dalies krovininių automobilių vairuotojai. Jie taip pat laikomi neblaiviais net tuo atveju, jeigu jų kraujyje bus nustatyta 0,01 promilės alkoholio koncentracija. Įstatymas griežtesnis ir motociklininkams, - nepaisant patirties, jiems galioja tie patys reikalavimai.

Priemonių dar yra

„Dėl neblaivių vairuotojų pernai netekome 45 žmonių, t.y. 40 proc. daugiau nei 2013 m. Tai labai didelis augimas. Per pastaruosius ketverius metus dar nė vienais metais nebuvo tiek daug žuvusiųjų dėl neblaivių vairuotojų kaltės“, - „Vakaro žinioms“ sakė Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis.

Jo teigimu, Europoje efektyviausiomis kovoje su neblaiviais vairuotojais yra pripažintos keturios priemonės. Pirma - tai griežta atsakomybė, teisių atėmimas, papildomi mokymai, egzaminų perlaikymas ir pan.

Antroji priemonė: Skandinavijos šalyse visais atvejais, kai vairuotojas sustabdomas, jo prašoma pasitikrinti blaivumą - tai yra įprasta procedūra. V.Pumpučio manymu, kovojant su neblaiviais vairuotojais, reikia ieškoti būdų, kaip tai įteisinti ir Lietuvoje, nes kol kas mūsų šalyje blaivumas tikrinamas tik tada, jei yra įtarimų, kad vairuotojas apsvaigęs.

Trečioji priemonė - visuomenės aktyvumas. Vakarų šalyse labai didelę pagalbą policijai suteikia asmenys, kurie praneša apie neblaivius vairuotojus. Mums, saugaus eismo specialisto manymu, pilietiškumo ir sąmoningumo dar trūksta.

Ketvirtoji priemonė - vairuotojams, kuriems nustatomas vidutinis ar sunkus girtumas, t.y. ne mažiau nei 1,5 promilės, turėtų būti taikomos reabilitacijos programos. Taip yra Skandinavijos šalyse - jei vairuotojui nustatomas 1,5 promilės ar didesnis girtumas, jis iškart pripažįstamas alkoholiku ir jam pasiūlomos tokios pat gydymo programos kaip visiems alkoholikams.

„Kodėl? Nes jei promilių mažiau, vairuotojas dar gali nejausti alkoholio poveikio, galvoti, kad jis mažesnis, tačiau jei 1,5 promilės - poveikis neginčijamai juntamas, žmogus žino, kad yra smarkiai apsvaigęs ir negali vairuoti, tačiau vis tiek sėda prie vairo. Vadinasi, problema yra giluminė - noras vartoti alkoholį yra tiek didelis, kad nepajėgiama jo atsisakyti net žinant, jog reikės vairuoti. Išvada - toks žmogus yra alkoholikas ir jam reikalingas gydymas. Viena iš vairuotojo pažymėjimo sugrąžinimo tokiam žmogui sąlygų - reabilitacija“, - sakė V.Pumputis.

Tik ketina būti sąmoningais


Girtas prie vairo - pavojus ne tik pačiam sau, bet ir aplinkiniams. Todėl neblaivūs prie vairo netoleruojami nė viename civilizuotame krašte. Deja, Lietuvoje situacija kitokia - čia tik 16 proc. žmonių aktyviai reaguoja į girtą asmenį, ketinantį vairuoti automobilį.

2014 m. lapkričio mėnesį bendrovei „Spinter tyrimai“ atliekant apklausą 9 iš 10 respondentų teigė, kad aktyviai reaguotų į girtą vairuotoją. Apklaustieji sakė, kad išvydę nepažįstamąjį, galbūt apsvaigusį ir ketinantį vairuoti, imtųsi aktyvių veiksmų: 54 proc. skambintų policijai, 42 proc. bandytų atkalbėti vairuoti, 23 proc. užsirašytų valstybinius numerius, 13 proc. bandytų vairuotoją sustabdyti jėga.

Tačiau eksperimentas parodė, kad iš 323 dalyvių tik 16 proc. reakcijų buvo aktyvios - likę 84 proc. tik stebėjo.

Daugiausia pilietiško sąmoningumo apraiškų fiksuota degalinėse (27 proc.), mažiausiai - kavinių ar barų zonoje (9 proc.). Aktyviausiai reagavo senjorai (25 proc. vyresnių nei 64 metai), pasyviausi - jaunimas (7 proc. jaunų žmonių iki 24 metų). Į kito potencialiai neblaivaus vairuotojo veiksmus dažniau linkę reaguoti patys vairuotojai (23 proc.), pėstieji tai daro dukart rečiau (12 proc.).


Dr. Aurelijus VERYGA, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas:

Alkoholis - didelė problema ne tik kalbant apie vairavimą. Kol žmogus blaivus, jis daug ko nedaro - ir žmonos nemuša, ir nuo pastolių nenukrenta. Čia ir yra didžiausia bėda, kad išgėręs žmogus tampa neadekvatus, dėl to apsvaigimą sukeliančios medžiagos ir vadinamos psichoaktyviomis. Jos žmogui atima protą - jis praranda kontrolę, supratimą, savisaugą, rizikuoja savo gyvybe ir sukelia pavojų aplinkiniams. Kitaip sakant, alkoholis blokuoja žmogaus aukštąją nervinę veiklą - tai, kuo iš esmės mes skiriamės nuo gyvūnų, tai, dėl ko mes esame socialūs, sugebame gyventi tarp kitų žmonių ir prisitaikyti.

Ir nereikia kalbėti apie alkoholio kiekį, kurį suvartojus dar galima saugiai vairuoti. Kiekvienas žmogus kitoks - skiriasi sudėjimas, genetika, skiriasi vyrai ir moterys, tam tikru laiku skiriasi net to paties žmogaus savijauta. Net ir pats žmogus nepajėgus realiai įvertinti savo būklės, daro klaidas, nes išgėrus alkoholio pailgėja reakcijos laikas, žmogus elgiasi neadekvačiai, neteisingai, ne laiku priima sprendimus. Kai kuriems ta viena klaida gali būti lemtinga. Kitaip sakant, saugios alkoholio dozės, ypač prieš sėdant prie vairo, nėra.

Kita problema - tolerantiškas visuomenės požiūris į girtus vairuotojus. Gal tai paveldėjome iš sovietmečio, tačiau iki šiol daugeliui atrodo, kad pranešimas apie girtą vairuotoją - tai skundimas, kuris pakenks žmogui. Kažkodėl žmonės nesupranta, kad pranešdami apie neblaivų vairuotoją jie didina savo ir aplinkinių saugumą. Jie nepagalvoja apie tai, kad į tą pačią gatvę, kuria važiuoja girtas vairuotojas, išeina ir jie patys, ir jų vaikai - nepagalvoja tol, kol patys ar kas nors iš artimųjų nuo to girto vairuotojo nenukenčia. O tada jau ieškoma kaltų: kodėl niekas to vairuotojo nesustabdė, kodėl policija nematė... Juk pamatę su ginklu besišlaistantį žmogų daugelis policijai praneštų, nes suvoktų, kad jis kelia grėsmę jų saugumui. Neblaivus vairuotojas kaip grėsmė kažkodėl vis dar nesuvokiamas. Tai tikrai mūsų bėda - žmonės vis dar nelinkę prisidėti prie savo ir visos visuomenės saugumo.

Jeigu, pavyzdžiui, Vokietijoje mėginsite manevruoti nerodydamas posūkio, bet kuris vairuotojas apie tai praneš policijai ir būsite sustabdytas, įspėtas ar net nubaustas. Tad ten nuvažiavę lietuviai, kad ir kaip jie būtų „sužaloti“, greitai išmoksta ir posūkius rodyti, ir diržus segtis. Visuomenė juos „prispaudžia“. Neišvengiamai kada nors taip bus ir Lietuvoje - aš tuo net neabejoju. Užaugs karta, kuri suvoks, kad saugotis pačiam ir saugoti aplinkinius yra visiškai normalu.


Parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s