Panevėžio apygardos prokuratūra vakar paskelbė nustačiusi, kad vykdydami Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą perduoti Drąsiaus Kedžio dukrelę biologinei motinai pareigūnai įgaliojimų neviršijo. Tai konstatavę prokurorai nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl galimo valstybės tarnautojų piktnaudžiavimo ir tarnybos pareigų neatlikimo vykdant teismo sprendimą.

Prokurorų nutarimas dar gali būti apskųstas

Tyrimas buvo pradėtas pagal buvusios teisėjos Neringos Venckienės pareiškimus, kad kovo 23-iąją, bandant įvykdyti teismo sprendimą, jos tėvų namuose buvo sužalota globotinė žuvusio brolio dukrelė ir teta Audronė Skučienė.

Prokurorai įgaliojimų viršijimo bei tarnybos pareigų neatlikimo požymių neįžvelgė nei antstolės Sonatos Vaicekauskienės, nei policijos ir apsaugos pareigūnų veiksmuose. Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dar gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui.

Kovo 23-iąją Laimai Stankūnaitei bandant išsivesti vaiką iš Kedžių namų stabdyti ją stojo mergaitės seneliai Laimutė ir Vytautas Kedžiai bei D.Kedžio teta A.Skučienė. L.Kedienė čiupo iš baimės klykiančią anūkę į glėbį. Per grumtynes mergaitė buvo prispausta prie grindų, A.Skučienei perskelta lūpa. Visa tai stebėjusi vaiko teisių specialistė Andželika Vežbavičiūtė pareikalavo antstolės nutraukti sprendimo vykdymą.

„Mergaitė buvo sužalota, kai L.Stankūnaitės apsauginiai bandė ją išplėšti iš mano glėbio, - vakar „Respublikai“ pasakojo mažylės močiutė. - Į pagalbą man atskubėjo mano vyras Vytautas ir sesuo Audronė Skučienė. Vienas apsauginių smogė Audronei kumščiu į veidą ir prakirto viršutinę lūpą, o aš buvau pargriauta ant žemės“.

Po incidento D.Kedžio dukrelei prireikė kviesti greitąją pagalbą. Anot vaiko artimųjų, mergaitei buvo nubrozdintas dešinys petukas, sumuštas kairys šonas, nubrozdinimai bei kraujosrūvos buvo matyti ir kaklo srityje.

L.Kedienė: „Prokurorai viską mato kitomis akimis“

L.Kedienė „Respublikai“ vakar sakė net nesitikėjusi, kad prokurorai galėtų priimti kitokį sprendimą.

„Čia yra baisus dalykas - prokurorai viską mato kitomis akimis, nei visa Lietuva ir visas pasaulis, - atsiduso mergaitės močiutė. - Aš nesuprantu, kaip tie pareigūnai žiūri... Man kerta į kojas, laužia dešinę ranką, aš parkrentu ant žemės, ant manęs mergaitė parkrinta, seseriai (A.Skučienei - aut. past.) dantis tris išdaužia, o kalčiausi liekame mes patys! Čia net nėra apie ką kalbėti - tik aklam ir kvailam gali būti neaišku, o pagal prokurorus išeina, kad niekas nebuvo sužalotas“.

Iš senelių namų mergaitė išplėšta antruoju bandymu - gegužės 17-ąją. Nuo to karto Kedžiai anūkės nematė.

„Mes kone kiekvieną dieną rašėme prašymus į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, dėl leidimo matytis su anūke kreipėmės ir į teismą, bet visur atsimušėme kaip į sieną, - guodėsi L.Kedienė. - Raseinių teismas mūsų prašymo nesprendė, perdavė apeliaciniam teismui, dabar apeliacinis jį vėl grąžino į Raseinius. Turėjo per tris dienas išnagrinėti šį prašymą, bet jau mėnuo praėjo, ir nieko. Vaiko teisių atstovai sako, kad dabar vyksta mergaitės socializacija ir jokie pasimatymai dėl to negalimi. Aš nežinau, kokia ta socializacija, jei vaikas, matyt, jau ir kalbėti užmiršęs. Jūs pažiūrėkite, filmukas sukurtas kažkokio režisieriaus - mergaitė neprataria nė žodžio, koks jos svoris likęs, ji beveik pusės svorio netekusi!“

L.Kedienė teigė mananti, kad jai, sutuoktiniui ir A.Skučienei specialiai pareikšti įtarimai dėl trukdymo vykdyti teismo sprendimą - tam, kad būtų galima neleisti susitikti su anūke. „Dar pareikš, kad mes kalti, kad mes mergaitę žalojome, ir ką tada tokie diedukai kaip mes galėsime padaryti?“ - klausė L.Kedienė.

Kun. R.Grigas: „Ne gėda pralaimėti, gėda nekovoti“

Už D.Kedžio dukrelės ateitį kartu su būriu visame pasaulyje ir Lietuvoje garsių mūsų šalies šviesuolių kovojęs kunigas Robertas Grigas „Respublikai“ sakė nemanantis, kad mažą mergaitę ištikusi tragedija reiškia pedofilijai nepakančios visuomenės pralaimėjimą.

„Stivenas Hartas (Stiven Hart) yra pasakęs: „Kovoje su blogiu ne gėda pralaimėti, gėda tik nekovoti“, - teigė kunigas. - Šiai minčiai, įkvepiančiai nepasiduoti, labai pritariu. Ir sovietmečiu lietuviai rezistentai pogrindininkai šitaip mąstėme ir laikėmės tos nuostatos, kad pralaimėti ne gėda, bet gėda nieko nedaryti, nekovoti. Manau, kad, kaip sako karo strategai, gegužės 17-ąją buvo pralaimėtas tik mūšis, o ne visa kova“.

Tačiau po pralaimėto mūšio subruzdę įvairaus plauko veikėjai, brukantys mūsų šalies vaikams netradicinių santykių sampratą, jau daro spaudimą, kad vaikai nebūtų nei berniukai, nei mergaitės. Jie siekia Lietuvos darželiuose įdiegti transseksualumą skatinantį lyčių lygybės projektą. Negi dabar nusikaltimai vaikystei jau daromi legaliai?

 Parengta pagal dienraštį "Respublika"