respublika.lt

Per plauką nuo nelaimės

(0)
Publikuota: 2019 gegužės 18 14:04:00, Vidmantas MISEVIČIUS
×
nuotr. 9 nuotr.
EPA-Eltos asociatyvi nuotr.

Pastaruoju metu apie lėktuvus kalbama labai daug. Praeitų metų pabaigoje Indonezijoje vos pakilęs nukrito lėktuvas su 189 žmonėmis, šių metų kovą Etiopijoje per katastrofą žuvo 149 keleiviai ir 8 įgulos nariai, o Rusijoje gegužės pradžioje užsiliepsnojęs laineris nusinešė 41 žmogaus gyvybę. Kadangi abi nelaimės įvyko ne Lietuvoje ir dar pareikalavo žmonių aukų, jos buvo plačiai nušviestos. Užtat Lietuvos oro erdvėje vos neįvykusi katastrofa sulaukė gerokai mažiau dėmesio, nors jos pasekmės irgi galėjo būti tragiškos.

 

Iki susidūrimo - vienas žingsnis?

Nuo visuomenės buvo nuslėpta informacija apie tai, kad galimai dėl oro dispečerių klaidos, balandžio 20-ąją Lietuvos oro erdvėje vos susidūrimo išvengė trys orlaiviai. Lenkijos oro bendrovės LOT orlaivis skrido iš Varšuvos į Taliną, Turkijos bendrovės „Corendon“ lėktuvu poilsio į Kretą skrido suomiai, iš Helsinkio pakilęs „Nouvelair“ lėktuvas skrido į Tunisą. Preliminaria informacija, lėktuvų aukščiui prie Marijampolės faktiškai susilyginus, nelaimės pavyko išvengti tik dėl pilotų profesionalumo ir tinkamo reagavimo.

Kai apie incidentą tapo žinoma plačiau, valstybinė įmonė „Oro navigacija“ suskubo paskelbti, kad dėl šio atvejo jau atliekamas tyrimas. Patikinta, jog lėktuvų navigacijos sistemoje įdiegtos kelių lygių saugos priemonės, turinčios padėti užtikrinti skrydžių saugą ir išvengti pavojingų orlaivių suartėjimų.

„Preliminarus tyrimas rodo, kad incidento metu horizontalus atstumas tarp orlaivių buvo ne mažesnis nei 5 km, vertikalus - ne mažiau kaip 200 metrų“, - teigiama įmonės išplatintame pranešime, taip pat pažymint, kad per 2017-2019 m. pirmąjį ketvirtį įvykių, kurių priežastis būtų nuovargis ar skrydžių vadovų trūkumas, nebuvo. Nors neoficialiomis žiniomis, balandį oro erdvę prižiūrintys skrydžių vadovai skundėsi susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui, kad trūkstant darbuotojų dispečeriai yra pavargę.

Žmonių atsakomybės niekas nepanaikino


Analizuodamos įvykį, „Vakaro žinios“ pakalbino ne vienerius metus prie keleivinio orlaivio praleidusį pilotą (vardas redakcijai žinomas). Jo teigimu, nepaisant modernėjančių sistemų, iš esmės viskas priklauso nuo žmogaus.

„Pilotai „vairuoja“ lėktuvą ir duota komandas autopilotui. Žmonės ne tik gali, bet privalo būti pasirengę bet kada perimti lėktuvo valdymą jeigu mato, kad automatika nesusitvarko. Visos sistemos yra sukurtos padėti žmogui ir sumažinti galimas klaidas, bet ne tam, kad pašalintų pilotą iš valdymo grandinės“, - teigė pašnekovas.

„Skrydžio vadovai (dispečeriai) irgi turi automatizuotas stebėjimo priemones.

Lietuvoje naudojamos pažangios sistemos. Jos padeda dispečeriams apskaičiuoti galimus konfliktus tarp lėktuvų ir priimti sprendimus, tačiau informaciją pilotams perduoda žmonės, - niuansus aiškino pilotas. - Oro eismo valdyme dispečeriai yra strategai. Jie mato didelį plotą ir ten vykstantį eismą.

Pilotai vykdo taktinius skrydžio pakeitimus ir dispečerio nurodymus. Kartais jie negali įgyvendinti nurodymo. Tarkim, du lėktuvai artėja vienas prie kito tame pačiame aukštyje. Dispečeriai liepia vienam kilti, bet pilotai praneša, kad lėktuvas per sunkus ir negali kilti į tą aukštį. Tenka skubiai keisti nurodymus. Taip vyksta bendradarbiavimas oro eisme. Tarp žmonių. Bet ne tarp automatinių sistemų.“

Gaudai kiekvieną žodį

Kitas „Vakaro žinių“ pakalbintas pilotas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad žmogus dar ilgai skrydžiuose bus svarbiausias saugumo „elementas“. „Norint saugiai skraidyti, reikia ne tik žinių, bet ir tinkamo pasirengimo, o net naujausi kompiuteriai kartais stringa. Sistemos atlieka nemažai darbo, bet jų veikimą būtina kontroliuoti“, - pastebėjo pašnekovas.

„Būtent todėl į reisą skrenda du apmokyti ir tinkamai pasirengę pilotai. Taip užtikrinama, kad visos sistemos bus stebimos, o pakeliui jie pakaitomis galės pailsėti. Be to, kartą metuose visiems yra privalomi mokymai, kurių metu primenama ne tik tai, kaip elgtis avariniu atveju, bet ir mokoma valdyti stresą, - apie darbo užkulisius pasakojo pilotas. - Aišku, gyvenime pasitaiko visko - superstreso, ligų, apsinuodijimų. Tuomet yra informuojama operatyvaus valdymo tarnyba ir siunčiami budintys ekipažai. Jeigu taip nutinka lėktuvui išskridus, kol atvyks pamaina, gali kiek vėluoti reisas. Bet tokiu atveju niekas nerizikuoja keleivių gyvybėmis.“

„Dar vienas būtinas saugumo „atributas“ - kalbų mokėjimas. Čia problema tampa tai, kad Europoje italai ar prancūzai neskuba mokytis užsienio kalbų. Kuo toliau į šiltus Pasaulio kraštus, tuo situacija sudėtingesnė.

Pasiekus tokius oro uostus joks kompiuteris nesupras, ką sako dispečeriai, nes tenka gaudyti kiekvieną žodį. Jeigu nepavyksta susikalbėti pagrindiniu kanalu, persijungi į tarptautinį avarinį ir klausimus bandai spręsti taip, - nematomą skrydžių pusę atskleidė pilotas. - Paprastai skrendi iki leidimosi ribos, tada „pakimbi“ savo zonoje ir derini nusileidimą.

Visuose oro uostuose yra atvykimo schemos riba, kurios negalima peržengti, jeigu negautas leidimas. Išimtį sudaro tik avarinis nusileidimas, kuriam yra specialus kodas 7700. Jį surinkus, dispečeris pamato raudoną pavojaus signalą, „sustabdo“ visą eismą ir duoda tokiam orlaiviui pirmenybę.“

Situaciją komentuoja Alvydas ŠUMSKAS:

Transporto kompetencijų agentūros Civilinės aviacijos administracijos direktorius Alvydas Šumskas atkreipė dėmesį į tai, kad trys lėktuvai vienoje vietoje nėra retas atvejis oro erdvėje.

„Pažiūrėkite, kas darosi Vakarų Europos danguje. Skruzdėlynas. Nepaisant to, orlaivių susidūrimai ore - ypač reti, o Lietuvos istorijoje tokių išvis nėra buvę“, - nuramino specialistas.

„Po 2002-ųjų metų katastrofos Europos šalys sutarė, kad visuose komerciniais reisais skraidančiuose lėktuvuose bus privalomai montuojama nuo susidūrimų sauganti sistema TCAS. Kadangi minėtą avariją sukėlė komandos ginčai, šalys galutinai susitarė, jog ekstremaliu atveju pilotai vadovausis ir privalomai vykdys būtent sistemos duodamos nurodymus.

Po šio susitarimo net sąmoningai nuo žemės maršrutus stebinčiam skrydžių vadovui nusprendus „suvesti“ lėktuvus vieną į kitą, orlaivių saugumo sistemos pilotams duotų aiškias komandas ir susidūrimo vis tiek pavyktų išvengti“, - „Vakaro žinioms“ sakė pašnekovas.

***

Perspėjimo sistemos

TCAS (Traffic collision avoidance system) sistemos yra įdiegtos lėktuvuose ir bendrauja tarpusavyje. Jos stebi kitų lėktuvų aukštį, aukščio pokytį, greitį, kryptį ir pagal tai įspėja pilotus apie galimą susidūrimą. Jos yra nepriklausomos. Dispečeris jų nekontroliuoja, bet pilotas gali įjungti arba išjungti.

„Paprastai jos privalo būti įjungtos viso skrydžio metu. Kaip apsaugos priemonę, kad nebūtų pamiršta įjungti, pilotai naudoja „checklist’ą“, kur vienas iš punktų yra patikrinti, ar sistema įjungta. Jeigu sistema neįjungta, dispečeris negali matyti lėktuvo signalo ekrane. Tuomet kreipiamasi į įgulą ir prašoma patikrinti sistemą“, - pasakojo pašnekovai. Pilotas TCAS pagalba ekrane mato keturias lėktuvų kategorijas. Spindulys iki 80 jūrmylių (1 jūrmylė lygi 1852 metrams, taigi matomumas -
148,16 km).

TCAS TA (traffic advisory) - galimo susidūrimo indikacija, kada pilotas įspėjamas apie galimą susidūrimą - priklausomai nuo greičio, apie 40 sekundžių iki suartėjimo arba 3 jūrmylės (5,6 km). Pilotai neturi imtis susidūrimo išvengimo manevrų, nes geltonas signalas reiškia „pasiruošti“.

„Šiame etape yra labai svarbu pasiruošti, o ne daryti, kadangi sistemos viena su kita kalba ir skaičiuoja galimus veiksmus. Esmė ta, kad pilotas mato ne visą informaciją, t.y. kito lėktuvo poziciją ir aukščio skirtumą nuo savo lėktuvo, tad šių duomenų yra per mažai, kad imtųsi veiksmų“, - aiškina pilotas.

Realaus susidūrimo indikacija (arba TCAS RA (resolution advisory) - 25 sekundės iki galimo suartėjimo arba 1-2 jūrmylės (1,9-3,7 km). Tuomet pilotai gauna nurodymus iš TCAS atlikti veiksmus, kad išvengtų realaus susidūrimo. Tai gali būti komanda žemėti, aukštėti arba išlaikyti aukštį. Negalima daryti posūkių, nes rizikuojama patekti į šalia esančių lėktuvų zonas. Susidūrimas išvengiamas perskirstant lėktuvus į skirtingus aukščius.

„Pilotas turi sureaguoti per 2,5-5 sekundės. Tuo metu jis privalo ignoruoti dispečerio nurodymus. T.y. jeigu sistema sako žemėti, o dispečeris aukštėti, pilotas privalo elgtis pagal sistemos nurodymus.

Papildomai pilotas, kuris pilotuoja lėktuvą (t.y. laiko šturvalą ir atlieka veiksmus), vykdo sistemos komandą, o jo kolega komunikuoja su dispečeriu.

Faktiškai tai yra trumpa „TCAS RA“ - reiškianti, jog vyksta susidūrimo išvengimo manevras, tad nereikėtų kištis, ir stebi per langus, kur yra kitas orlaivis, kad išvengtų klaidos. Labai mažai, bet yra buvę atvejų, kuomet sistema susipainiojo, bet žmogaus pagalba buvo išvengta susidūrimo, - nematomą pilotų darbo pusę atskleidė pašnekovas. - Apibendrinant, iš pradžių tie atstumai ir laikas atrodo maži. Bet svarbu suprasti, kad TCAS yra kritinė apsaugos priemonė. Pilotai privalo lavinti šiuos manevrus bent du kartus per metus.“

Lėktuvų susidūrimai ore


1979 metų rugpjūčio katastrofa, kai ore susidūrė du TU orlaiviai, gal ir būtų nuslėpta, kaip tai buvo įprasta Sovietų Sąjungoje, jeigu ne ta aplinkybė, kad vienu iš jų skrido 17 futbolo komandos „Pachtakor“ žaidėjų. Vienas „TU 134“ skrido į Minską, kitas - į Kišiniovą. Lėktuvai susidūrė dėl dispečerio stažuotojo klaidos, kainavusios 178-as gyvybes.

Daugiausia žmonių aukų pareikalavęs susidūrimas ore įvyko 1996-ųjų lapkritį. Tuomet virš Indijos neprasilenkė 39 žmones skraidinęs Kazachų avialinijų Il-76 ir 286 keleivius gabenęs „Boeing 747“. Vienas lėktuvas kilo, kitas leidosi, tad po susidūrimo, pirmiausia, buvo pagalvota apie dispečerių klaidas. Visgi tyrimas atskleidė, kad lėktuvai susidūrė dėl prastai angliškai mokėjusių kazachų orlaivio pilotų ir žemo jų profesinio parengimo.

2001-aisiais vos neįvyko didžiausias orlaivių susidūrimas žmonijos istorijoje - virš Japonijos per stebuklą prasilenkė beveik 700 žmonių skraidinę „Boeing 747“ ir „DC-10“. Katastrofos pavyko išvengti dėl puikios pilotų reakcijos.

2002-ųjų liepą, Vokietijos dispečeriui per vėlai pastebėjus du vienas į kitą skrendančius keleivinį „TU 154“ ir krovininį „Boeing 757“, bei skirtingai į nurodymus sureagavus lėktuvų komandoms, susidūrimo išvengti nepavyko. Tuomet žuvo 71-as žmogus.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s