respublika.lt

Pareigūnų žinia nusikaltėliams - surasime jus ir Vietname

(0)
Publikuota: 2016 rugpjūčio 27 08:05:06, Olava STRIKULIENĖ, „Respublikos“ žurnalistė
×
nuotr. 1 nuotr.
Sergejus Rachinšteinas. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

„Respublikos“ savaitės įvykis - į Lietuvą parskraidintas nuo 2015 metų pradžios ieškotas sukčius Sergejus Rachinšteinas.

 

Bloga žinia kitiems sukčiams. Lietuvos teisėsaugos rankos jau ilgos. Bėglį, pasislėpusį nuo bausmės, jau pasiekia ir iki Vietnamo.

Tiesa, teisingumo vykdymas kartais per daug ištįsta. S.Rachinšteinas, prikūręs fiktyvių firmų, sukčiavo 2000-2004 metais. Nuo valstybės nusuko apie 3 mln. eurų. Ikiteisminis tyrimas užtruko trejus metus. Teismas nagrinėjo bylą penkerius metus. Konfiskavo S.Rachinšteino turtą. Nuteisė pustrečių metų laisvės atėmimo bausme. Skelbiant nuosprendį, sukčiaus Lietuvoje jau nebuvo. Paspruko 2014 metų gruodį.

Pravieniškių užsigrūdinęs kontingentas nustebtų - tik tiek? Tik pustrečių metų? Ar dėl tokio vaikiško, kurortinio „sroko“ verta rimtam bachūrui slapstytis? Bastytis Azijoje. Kaitalioti valstybes. Būtų jau beveik atsėdėjęs. Gal net anksčiau paleistas. Už gerą elgesį. O žmona ir sūnus lankytų per pasimatymus. O čia - per minkštas atsėdėti, bet ne per minkštas prigalvoti sukčiavimo schemų. Aiškiai per didelis inteligentas. Prie zonos nepratęs.

Sukčiui reikėjo pasikonsultuoti su URM


S.Rachinšteinas, matyt, mąstė kitaip. Ne „zekiškai“, bet ir tik iš dalies - geopolitiškai. Matyt, nesikonsultavo Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje. Matyt, pataisos namų grėsmės įkaitintos smegenys galvojo taip: „Bėgsiu į Vakarų Europą - Europolas nutvers. Anksčiau ar vėliau. Koks nors mūsų emigrantas iš nuotraukos atpažins. Juk lietuvių Vakaruose net knibžda. Lietuvą Vakaruose jau žino. Be to, arti. Greitai namo parsivežtų. Bėgsiu į Rusiją - vėlgi nesaugu. Ten ir Romą Zamolskį kažkur taigoje atkapstė. Be to, ką aš ten veiksiu? Malkas kaposiu? Vištas, žąsis auginsiu? Pritaikytas prie didesnio komforto.“

Ir tada įkaitusi sukčiaus galva padarė lemtingą geopolitinę klaidą. Nusprendė bėgti ten, kur esą tokios Lietuvos valstybės niekas nežino. Per maža. Tad rovė į Jungtinius Arabų Emyratus, Singapūrą, vėliau - į Tailandą. Čia lietuvio turisto nufotografuotas ir pasibaidęs rovė dar kitur. Matyt, ten, kur atrodė saugiausia. Į Vietnamo Socialistinę Respubliką. Į milijonus gyventojų turinčią šalį. Įsitrins tarp milijonų - ir taps nematomas. Toks S.Rachinšteino pasirinkimas jau dvelkia panika. Baravykams saugiausia tarp baravykų, o voveraitėms - tarp voveraičių. Pasislėpti yra saugiausia tarp tų, kurie į tave išoriškai panašūs. Tad joks aukštaūgis europidas tarp žemesnio ūgio ir kitos rasės žmonių nėra visiškai paslėptas. Atvirkščiai. Net geriau matomas. Ir bent kiek įtartinas. Ką veikia? Ko atvažiavo? Kodėl paturistavęs neišvažiuoja? O ypač įtartinas vienpartinės diktatūros šalyje. O gal šnipas? Gal narkotikais prekiauja? Gal vietinius disidentus palaiko? Be to, Vietnamas užmezgė su Lietuva diplomatinius santykius dar 1992 metais. Tad nėra valstybė, ieškanti Lietuvos vardo Afrikoje.

Profesionaliai organizuota paieška

Kad ir kaip būtų, INTERPOLAS, Lietuvos policijos biuro Tarptautinių ryšių tarnyba SIRENE ir Vilniaus apskrities kriminalinė policija įrodė, kad bet koks, kad ir toliausiai nusibeldęs, mūsų nusikaltėlis jau randamas. Norint rasti ir labai pasistengus. Bendradarbiaujant su kitomis valstybėmis. Nesvarbu, jog bėglys jau buvo nubėgęs apie 9 tūkst. km nuo Vilniaus. S. Rachinšteinas Vietname sulaikytas praėjus beveik 1,5 metų nuo paieškos pradžios. Atpažintas iš pirštų atspaudų, kuriuos vietnamiečiams pateikė mūsų policija. Uždarytas į vietinį kalėjimą. Vietnamo teismui nusprendus, jog aferistas turi būti perduotas Lietuvai, S.Rachinšteinas lėktuvu nuskraidintas į Frankfurtą (Vokietija). O iš ten - į Lietuvą. Į Lukiškių tardymo izoliatorių.

Ar galėjo Vietnamo teismas pasielgti kitaip? Aišku, ne. Visi teismai itin jautriai reaguoja į padarytą didelę finansinę žalą valstybei. Be to - S.Rachinšteino ekstradicija įrodė, kad Lietuvos teisine sistema pasitikima. Tai signalas visiems mūsų nusikaltėliams, besislapstantiems užsieniuose. Jus vis vien suras. Tik laiko klausimas. Nes INTERPOLAS ir mūsiškiai tyliai ieško. Savo kanalais. Saugiausia slapstytis vietinio lietuviško šieno kupetose. Ar užsiauginti ūsus, barzdas ir slankioti su vietiniais benamiais prie konteinerių. Susikūrus graudžią, sentimentalią legendą, jog „pikta boba iš namų išvarė“. O užėjus šalčiams, šiukštu nesiveržti į nakvynės namus. Nupraus ir atpažins.

Dėl ko bėgo? Koją pakišo didybės manija?

Kaip tampama stambaus masto finansiniais aferistais? Suveikia didybės manija. Pirmiausia, matyt, toks mąstytojas įtiki, kad jo sukčiavimo schema gudriausia. Ir todėl saugiausia. Nes finansiškai išduria ne konkretų asmenį, bet valstybę. O ji - abstrakti. Aferistui netgi bevertė. Be to, reikia įtikėti, kad mūsų teisinė sistema itin kvaila. Visur dirba už machinatorių kvailesni, neišsilavinę mulkiai. Arba paperkami. Turbūt ir dabar Lietuvoje cirkuliuoja daugybė pasipinigavimo schemų, kurių Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ar Mokesčių inspekcija dar neužčiuopė. Bet užčiuops. Tik laiko klausimas. Be to, aferistus savaip drąsina ne tik iš valstybės vagiamų pinigų sumos, bet ir sėkmingai pasibaigusios įvairių aferų istorijos. Juk ne visus pričiupdavo. Ypač pirmąjį atkurtos valstybės dešimtmetį. Kai tyrėjams dar trūko ekonominio raštingumo. Ar tiesiog nebuvo noro per giliai įsivelti. Dar susprogdins ar nušaus tarpuvartėje. Verčiau prisitaikyti. O kai pričiumpa, nes laikai jau pakito, aferistas įtiki, kad tyrėjai susipainios nusikaltimų epizoduose. O geras advokatas išsuks nuo bausmės.

S.Rachinšteino aferoje buvo net 700 sukčiavimo epizodų. Įskaitant ir dokumentų klastojimą. Grupuotę gynė 18 advokatų. Tačiau neapgynė. O tada aferistas nusprendžia, jog Lietuva yra niekam nežinomas kaimas. Ir išdumia ieškoti egzotiškesnių kraštų. Paprastai patraukia ten, kur šiltesnis klimatas. Nes pinigų išlepintas sukčius tampa lepus. Netgi putnus. Pripratęs prie patogumų. Tad didybės manija neleidžia jo didenybei kaip paprastam žmogeliui sėsti už grotų. O pinigų išugdyta fizinė lepšystė taip pat spyriojasi zonos „komfortui“. S.Rachinšteinas nepasinaudojo galimybe apskųsti Vietnamo teismo sprendimą dėl ekstradicijos. Visai suprantama. Dėl komforto. Vietnamo kalėjimuose prastesnės gyvenimo sąlygos nei Lietuvoje. Be to, ir maistas egzotiškas.

Viena aišku, jog toks bėglys niekada nepasirinks Aliaskos ar Kamčiatkos. Nors apšerkšnijęs nuo šalčio, prie haskių ar elnių kinkinio gal nebūtų kokio nors lietuvio iškart atpažintas. Ypač poliarinę naktį.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika"

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s