respublika.lt

2018 vasario 25, sekmadienis

Nuo čempionų pakylos - už grotųnuotraukos

2018 vasario mėn. 10 d. 22:04:22
Sidas AKSOMAITIS, „Respublikos“ žurnalistas

Riba, skirianti sportą ir nusikalstamumą, dažnai būna tokia nedidelė, kad tereikia vieno žingsnio ir dar neseniai pasiekimais sporto pasaulį drebinę sportininkai akimirksniu atsiduria įstatymo paraštėse. O ten vietoj turtų ir šlovės jų jau laukia prokurorai su baudžiamąja byla rankose. Kodėl sportininkai rizikuoja šlovę ir pripažinimą iškeisti į belangę?

 

Tiek kriminalinį pasaulį, tiek sporto bendruomenę supurtė neseniai Joniškyje Šiaulių teisėsaugininkų surengta aštraus siužeto filmo verta operacija, kurios metu buvo sulaikyti 4 su organizuotu nusikalstamumu siejami veikėjai, kaip įtariama, rengęsi įvykdyti ginkluotą plėšimą. Vienas įtariamųjų - 29 metų Eugenijus Kravčiukas – sulaikymo metu nukreipė į pareigūną pistoletą. Žaibiškai sureagavęs policininkas ginkluotą vyrą peršovė į koją bei ranką, tačiau sužeistas įtariamasis net ir tada neatsisakė ketinimų pasprukti. Pašautas vyras dar nubėgo kelis šimtus metrų, užsidarė patalpoje ir buvo sulaikytas į ją įsiveržusių pareigūnų. Tarp šios operacijos metu sulaikytų įtariamųjų buvo ir 27 metų Paulius Petronis. Abu jie praeityje garsėjo pasiekimais bokso ringuose: P.Petronis yra tapęs šalies čempionu, o E.Kravčiukas prieš keliolika metų iškovojo bronzą pasaulio jaunimo bokso čempionate.

Vilniuje sausio 13 d. pasikėsinta į Lietuvos ir Europos fitneso čempionę Iloną Kokoš. Į taksi automobilį lipančią moterį benzinu apipylė ir, kaip įtariama, padegti ketino buvęs draugas, tačiau jam tai padaryti sukliudė taksistas. Už grotų dėl išpuolio prieš I.Kokoš pateko daugkartinis šalies kultūrizmo čempionas Jurijus Solionovas.

Beveik prieš dešimtmetį Šiaulių apygardos teismas dėl cigarečių kontrabandos kaltu pripažino vieną tituluočiausių Lietuvos karatistų - 2005 m. pasaulio kiokušin karate vicečempioną, dukart Europos čempioną, trijų Lietuvos čempionatų nugalėtoją, daugybės kitų prizų laimėtoją Donatą Imbrą. 2006 m. birželio pradžioje pareigūnai šį sportininką sulaikė lydint kontrabandinių cigarečių krovinį.

Sportas ir nusikalstamumas greta žengė visais laikais. Ne vienos nusikalstamos gaujos smogikai ir vadeivos savo „įgūdžius“ tobulino įvairiuose kovos menų ar kultūrizmo klubuose.

Prieš dešimtmetį į skandalingą istoriją buvo patekęs dukart Europos pankrationo čempionas Valentinas Golubovskis. Jis kartu su savo bičiuliu Artūru Masterbrockiu buvo teisiamas už inkasatoriaus apiplėšimą Salininkuose. Apšaudę inkasatorių automobilį, nusikaltėliai paspruko su 1,8 mln. litų. Pirmosios instancijos teismas V.Golubovskiui buvo skyręs 9 metus nelaisvės, o A.Masterbrockiui - 8. Tačiau Vilniaus apygardos teismas vėliau abu išteisino.

Į nusikaltėlių gretas buvo patekęs ir perspektyviu laikytas panevėžietis sunkiasvoris boksininkas Rimantas Prišmantas, rimtai kandidatavęs į šalies olimpinę rinktinę. Jis buvo vienas įtariamųjų panevėžiečio Gražvydo Pinigio, pravarde Dolcas, nužudymo byloje. Prokurorams žudikų nustatyti nepavyko, bet už neteisėtą laisvės atėmimą R.Prišmantas buvo nuteistas. Išėjęs į laisvę, gyvenimo būdo nepakeitė, todėl vėl pateko už grotų. Šį kartą sėdo už verslininko turto prievartavimą.

Jaunystėje sportiniais pasiekimais garsėjo ir mafijos tėvu kadaise tituluotas Vidas Zenonas Antonovas, sovietų laikais atidaręs pirmąjį Šiauliuose kultūrizmo - atletinės gimnastikos klubą. 1967 m. per pirmąjį Lietuvos atletinės gimnastikos čempionatą šiaulietis štangos spaudimo rungtyje iškėlė anuomet rekordinį 150 kilogramų svorį. Beveik prieš pusšimtį metų V.Z.Antonovas, dirbdamas ugniagesiu, išplėšė Šiaulių ligoninės seifą, sukėlė ten gaisrą, o po to kartu su kitais ugniagesiais vyko gesinti savo paties padegtos ligoninės kasos. Šiauliuose iki šiol sklando legendos, kaip V.Z.Antonovas, mėgindamas pasprukti nuo milicininkų, sugebėjo nutraukti antrankius, kuriais buvo surakintos jo rankos. Tad kur ta riba tarp sporto ir nusikalstamumo?


Kęstutis Beržanskis, Šiaulių sporto mokyklos „Dubysa“ bokso treneris:

- Tai, kad sportininkai nepaslystų, lemia trys faktoriai: prigimtis, aplinka ir auklėjimas. Mano nuomone, kai kuriuos jaunus sportininkus į nusikalstamą veiklą gali pastūmėti noras viską turėti čia ir dabar. Jie stokoja kantrybės. Dalis jų galbūt svajoja: taps čempionais, bus finansavimas… O finansavimo nėra - bokso finansavimas nė iš tolo neprilygsta tiems pinigams, kurie skiriami krepšiniui ar futbolui. Varžybų metu vaikus net pamaitinti iš trenerio algos tenka. Iš bokso sportininkas Lietuvoje gyvenimo nesusikurs. Iš trenerio darbo irgi neprasigyvensi – sportininkai mato, kad paprastai gyvenu, nieko daug neturiu. Tačiau man užtenka, nes tikiu, kad ne piniguose laimė, anapilin jų nenusineši. Tai bandau įdiegti ir savo auklėtiniams. Reikia džiaugtis gyvenimu, pasiekimais. Kaskart, kai išgirstu apie nusikalstamu keliu pasukusį sportininką, ir pats tą skaudžiai išgyvenu. Tokie atvejai nėra dažni, bet jų pasitaiko ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje. Suprantama, kad individualiose sporto šakose sportininkai iškelia savo ego –
tu privalai būti stipriausias, privalai nugalėti. Manau, kad koją ne vienam sportininkui pakiša troškimas būti aukščiau visų ne tik sporte, bet ir gyvenime. O gyvenime reikia mokėti ir susitaikyti su tuo, ko negali pakeisti. Vis dar svarstau, jog P.Petronis, su kuriuo dirbau apie metus laiko, į tą istoriją Joniškyje galėjo įsipainioti atsitiktinai. Jis – normalus vaikinas, baigęs Kūno kultūros universitetą, rengėsi dirbti treneriu. Žinia apie jo sulaikymą man buvo smūgis.


Arūnas Petraitis, buvęs ilgametis Lietuvos kultūrizmo federacijos generalinis sekretorius:

- Dalis sportininkų, jausdami išskirtinį dėmesį dėl savo sporto pasiekimų, atitrūksta nuo realybės. Jie pradeda nerealiai vertinti situaciją, mano, kad tos pačios taisyklės galioja ir sporte, ir paprastame gyvenime. Šie sportininkai galbūt tikisi, kad, net ir jiems pažeidus įstatymą, atsiras kažkokie užtarėjai, kurie viską užglaistys. Toks įsitikinimas jiems būna pražūtingas – žmonės sugriauna ir savo sporto karjerą, kita vaga pasisuka ir jų gyvenimas. Atkreipčiau dėmesį ir į draudžiamus medicininius preparatus, kuriuos sportininkai vartoja vaikydamiesi geresnių rezultatų -
anabolinius steroidus bei kitas draudžiamas farmacines priemones. Jas vartojančio sportininko organizme vyksta procesai, kurių iki galo išaiškinti mokslininkai dar nepajėgia ir šiandien. Tokie preparatai gali didinti agresiją, norą dominuoti ir klausimus spręsti jėga. Specialistų vertinimu, tokių šalutinių pasekmių ypač galima tikėtis, jei šie preparatai vartojami ilgą laiką ir gana dideliais kiekiais. Akivaizdu, kad šios farmacinės priemonės turi įtakos ir žmogaus mąstymą, ir suvokimą, kad jis yra fiziškai tobulesnis už kitus. Tokią filosofiją žmogus bando primesti aplinkai, o viskas baigiasi tuo, kad jis pats nuo viso to stipriai nudega. Ar į nelegalią veiklą kultūristo negali pastūmėti pinigų stygius? Kultūrizmas – tikrai brangus malonumas, norint profesionaliai užsiimti šiuo sportu reikia turėti lėšų. Tačiau, jei žmogus šiai sporto šakai yra tikrai talentingas ir turi reikiamus duomenis, maksimaliam rezultatui pasiekti jam prireiks ir mažiau laiko, ir mažiau investicijų.


- Kokie veiksniai dalį sportininkų pastūmėja statyti ant kortos karjerą ir užsiimti nusikalstama veikla? - pasiteiravo „Respublika“ Lietuvos sporto universiteto laikinai einančio Plėtros ir sporto prorektoriaus pareigas dr. Vido BRUŽO.

- Manyčiau, kad kai kurie sportininkai, baigę sportinę karjerą, tiesiog nepajėgia rasti savo vietos gyvenime- sakė prorektorius. - Aktyvios sportinės karjeros metu jie būna įpratę prie dėmesio, įpratę būti užsiėmę, o, baigę karjerą, nesugeba persiorientuoti ir susiduria su savirealizacijos problemomis. Tačiau tokių nėra daug. Paprasčiausiai tie žmonės galbūt yra ryškesni už kitus, labiau matomi, dėl to visuomenė juos labiau ir pastebi.

- Tačiau sportininkai paslysta ir būdami sportinio olimpo viršūnėje…

- Visaip būna. Galbūt jie visokiais būdais nori būti matomi, galbūt prie sporto pasaulyje išgarsėjusių žmonių labiau limpa ir kitų sluoksnių atstovai.

- O kiek įtakos sportininkų apsisprendimui pasukti klystkeliais turi tai, kad dažnas jų gali tik pasvajoti apie galimybę susikurti orų gyvenimą iš sportinės veiklos?

- Iš sportinės veiklos susidėlioti užtikrintą ateitį tikrai yra labai sunku. Tai pajėgūs padaryti tik pačio aukščiausio lygio sportininkai. Todėl finansinis apsektas irgi yra labai svarbus. Jei karjerą baigęs sportininkas neturi įgijęs išsilavinimo, neturi specialybės, jis negauna darbo, dėl to kyla net ir įvairių depresinių problemų.

- Kas daroma, kad būtų galima sportininkus apsaugoti nuo klaidingų žingsnių?

- Į šią problemą dėmesys yra atkreipiamas įvairiuose lygmenyse: apie tai kalba ir treneriai, ir dėstytojai. Vienas iš strateginių mūsų universiteto tikslų yra užtikrinti, kad baigęs aktyvią sportinę veiklą sportininkas turėtų ką veikti, kad neprapultų. Svarbu, kad aukšto lygio varžybose dalyvaujantys sportininkai turėtų galimybę įsigyti specialybę ir, baigus karjerą, realizuoti save dirbant pagal ją. Sportininkams būtina padėti adaptuotis realiame gyvenime. O dabar būna taip, kad žmogus sportuoja, niekur nesimoko ir paskui neturi kur dingti.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
1. NUO ATGIMIMO IKI IŠSIGIMIMO
2. ŠVENTINIS VITO TOMKAUS REPORTAŽAS IŠ DAR ŠVENTIŠKESNIŲ SEIMO RŪMŲ
3. PATRIARCHAI
4. Visą šalį sukrėtusios pedofilijos istorijos chronologija ir vertinimas
5. „Vakaro žinių“ ir „Respublikos“ auditorija sparčiai auga
6. Regimanto Adomaičio laiškas tėvynainiams: Kviečiu į susitaikymą
7. Skulptorius R.Vilčiauskas apie tobulinamą jo kurtą „Kiaušinį“: jaučiuosi, lyg sapnuočiau košmarą
8. Rolandas Paksas: Apie alternatyvą Lietuvai bijoma net prasižioti
9. Olava Strikulienė: Penki lietuvio stebuklai, saugoję valstybę
10. Euras ir toliau plaunamas
11. Prezidentas V.Adamkus: Augau Lietuvos trispalvės šešėlyje
12. Disidentas, buvęs VSD vadovas P.Plumpa: Teisėsauga tarnauja politikams
13. F.Kauzonas: Už Vasario 16-osios šviesą! (beveik tostas, tik ne itin linksmas)
14. Kritikuoti valdžią uždrausta ir provincijoje
15. Akcija „Apšmeižk žinomą asmenybę“. Valomės ar purvinamės?
16. Prižiūrėtojai su kaliniais jau susikeitė vietomis
17. Skandinavai stumia šnipą į prezidentūrą
18. Slaptas skandinavų planas jau vykdomas
19. Buvęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadas J.Milius: Išteisinkite arba pasodinkite
20. „Ką jūs padarėte su Lietuvos dvasia“?.. (Dviejų patriarchų performansas)
21. „TELESKYDINĖJE“ - Artūro Račo iškrova
22. Gintautas Kėvišas mokys serbus, kaip tratinti pinigus
23. N.Mačiulis ves laidą „Labanakt, vaikučiai“nuotraukos
24. Briuselis imituoja rūpinimąsi žmonėmis
25. Uostamiestyje įsiplieskė gaisras: žmonės evakuoti iš „Philip Morris Lietuva“ fabriko

Kodėl ministrams sudaromos sąlygos kenkti valstybei nebaudžiamiems?

balsuoti rezultatai

Ar sau leidžiate valgyti restoranuose ar kavinėse?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -19   -12 C

   -23  -17 C

 

   -17  -15 C

    -9   -6 C

   -11  -7 C

 

   -11  -9 C

    5-7 m/s

    1-2 m/s

 

      1-6 m/s

 

USD - 1.2299 PLN - 4.1698
RUB - 69.4480 CHF - 1.1505
GBP - 0.8794 NOK - 9.6770
reklama
Kaleda 2017