1 nuotr.Nors ir stengiamasi šalyje iki minimumo sumažinti galimybę į pagrindinius kelius išbėgti laukiniams žvėrims, panašu, kad esama infrastruktūra jokių saugumo garantijų šiuo atžvilgiu nesuteikia. Policininkams ir gamtininkams kalbant apie vienintelę panacėją - saugų greitį - „šliaužti“ nenorinčiam vairuotojui lieka pasikliauti tik savo paties budrumu.
Vakar paryčiui tarnybinę „Škoda Octavia“ tarnybos metu vairavęs Telšių apskrities VPK patrulis kelyje Plungė-Mažeikiai, ties Kuisių kaimu, partrenkė staiga kelyje atsidūrusią stirną. Per eismo įvykį žmonės nesužaloti, apgadintas automobilis, nugaišo gyvūnas. Teigiama, kad policininkas neturėjo jokios galimybės sustoti ar išvengti susidūrimo su netikėtai išnirusiu laukiniu gyvūnu. Nuo praėjusio penktadienio įvairiose šalies vietose įvyko net penki susidūrimai su į kelią išbėgusiais briedžiais.
Tokių avarijų padaugėja kiekvieną pavasarį ir rudenį. Per metus keliuose vidutiniškai įvyksta apie tūkstantį transporto priemonių susidūrimų su gyvūnais. Dažniausiai avarijas sukelia stirnos - 44 proc., daugiausiai nuostolių pridaro briedžiai.
Paklausti, kaip išvengti tokių nelaimių, policininkai lyg susitarę tvirtina, kad vairuotojai turi pasirinkti tokį greitį, kad net tamsoje, esant blogam matomumui suspėtų pamatyti iš pakelės į kelią išneriantį žvėrį ir išvengti susidūrimo. O paklausti, koks tas saugus greitis, pareigūnai pateikia tik abstraktų atsakymą: „Toks, kad atsiradus kliūčiai būtų galima valdyti situaciją.“
Apie saugų greitį, bent kol kas kaip apie vienintelę išeitį, kalba ne tik policininkai, bet ir gyvūnų bei gamtos mylėtojai.
„Tokio susidūrimo išvengti itin sudėtinga. Tai aš žinau ir iš savo patirties. Visa laimė, kad prieš automobilį išniręs briedis bėgo palei kelią, o ne per jį. Būtų pasukęs skersai, 110 proc. būtų įvykęs susidūrimas. Vienintelė išeitis - būti atidžiam. Ypač miškingose vietose. Kuo mažesnis greitis, tuo didesnė tikimybė išvengti susidūrimo su laukine gamta“, - „Vakaro žinioms“ sakė Gyvūnų globėjų asociacijos prezidentas Vytautas Gustaitis.
Jo teigimu, pagrindinė bėda - geros infrastruktūros, galinčios apsaugoti per miškingas vietas einančius kelius, nebuvimas.
„Turi būti įrengti tiek užtvarai ir atitvarai, tiek perėjos gyvūnams, kad jie saugiai galėtų pereiti iš vienos miško dalies į kitą, nepatekdami ant jas skiriančio kelio“, - įsitikinęs V.Gustaitis.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
