„Nesitikėjau, kad gali būti tiek gerų žmonių“, - prisipažino jauna Panevėžio rajono ūkininkė Laura Buivytė, kurios valdas Karsakiškio seniūnijoje, Žvikų kaime, prieš dvi savaites nusiaubė gaisras. Liepsnos prarijo arklides, žiemai žirgams paruoštus pašarus ir visą inventorių.
Svarbiausia, raminasi 24 metų ūkininkė, gyvi liko žirgai.
„Nors tikėjausi, kad parems tik pažįstami, buvau nustebinta, kad palaikymo ir paramos sulaukiau iš įvairių žmonių. Iš Panevėžio skambinęs verslininkas siūlė traktorių gaisravietei išstumdyti. Verslininkas iš Širvintų pažadėjo dovanoti plytų, dabar turi atvežti. Vienas Karsakiškio seniūnijos ūkininkas padovanojo šiaudų, atsivežėme 18 ritinių, žiemai sočiai užteks. Vietos ūkininkai siūlė šieno, taip pat reikės atsivežti“, - Laura visiems jiems labai dėkinga.
Dabar žirgininkės tikslas - iki žiemos suspėti sukaupti šiek tiek pinigų, kad suspėtų suręsti bent laikiną pastogę dešimčiai savo augintinių, kurie dabar ganosi rudenėjančiose pievose. Pinigų reikia pakinktams, balnams, kamanoms, pagaliau ir sudegusiam ūkio inventoriui - po gaisro, sako Laura, neliko nei šakių, nei grėblio.
Nelaimė L.Buivytę užgriuvo karštą sekmadienį, rugpjūčio 16- ąją. Išvydusi iš sukrauto prie arklidės šieno ritinių kylančius dūmus, moteris bandė juos nuritinti tolyn. Supratusi, kad jų neįveiks, šeimininkė puolė į arklidę, kur stovėjo iš ganyklos parvesti du žirgai. Iš paskutiniųjų jai pavyko išvaryti lauk besispyriojančius ir prunkščiančius augintinius. Subėgę kaimynai dar spėjo tolyn nuritinti traktorių.
Ugniagesiai teišgelbėjo dalį sukauptų pašarų. Jie nusprendė, kad gaisras kilo savaime, perkaitus šienui.
Dabar Laurai telieka gailėtis, kad arklidžių nebuvo apdraudusi.
L.Buivytė žmonių paramos sulaukė ir todėl, kad, įgyvendinusi nuo mažens ją neapleidusią svajonę, meilę žirgams demonstruoja Karsakiškyje rengdama konkūrus.
Panevėžyje augusi Laura apie kaimą teturėjo tiek supratimo, kiek viešėdavo pas močiutę. Tačiau dar mokydamasi mokykloje ėmė lankyti žirgyną. Tada mergaitei gimė svajonė turėti savo žirgą. Dirbdama vasaromis Panevėžio miškų urėdijoje, ji susitaupė pirmuosius tūkstančius ir nusipirko kumelaitę. Ją laikė priemiesčio žirgyne mokėdama už priežiūrą. Po vadybos mokslų mergina ėmė gilintis į žirgininkystės subtilybes.
Kad svajonė taptų realybe, jai teko kuriam laikui atsisveikinti su namais. Dirbdama Anglijos fabrikuose, panevėžietė atkakliai taupė, tvirtai žinodama, kad sugrįš. Užsidirbusi pinigų, grįžusi į Lietuvą, Laura močiutės sodyboje pastatė arklides. Ilgainiui jose ėmė rastis daugiau žirgų. Laura nebuvo išranki, pirkdavo net tuos, kurie būdavo pasmerkti keliauti į skerdyklas.
Kiek lėšų į žirgyną jau investavo, jaunoji ūkininkė sako neskaičiavusi. „Ketverius metus sunkaus darbo“, - įvertina savo indėlį moteris.
Nelaimė atitolino dar vieną jaunosios ūkininkės svajonę - pasistatyti dengtą maniežą.
Norintieji paremti L.Buivytę gali skambinti telefonu (8-600) 10-410.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“