respublika.lt

2017 gruodžio 16, šeštadienis

Lietuva siūlė atstatyti ruožą į Rengę ir taip išvengti baudos „Lietuvos geležinkeliams“nuotraukos (6)

2017 spalio mėn. 10 d. 18:11:00
Vytautas Budzinauskas, Elta

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigia, kad Lietuva šių metų kovo mėnesį siūlė atstatyti 2008 m. išardytą geležinkelio ruožą į Rengę, dėl kurio Europos Komisija (EK) prieš savaitę skyrė beveik 28 mln. eurų baudą valstybės valdomiems „Lietuvos geležinkeliams“. Dėl baudos skundimo dar neapsispręsta.

 

„Visi supranta, kad teoriškai iki paskutinės akimirkos egzistuoja galimybės, bet praktiškai byla buvo baigta, analizės atliktos. Darėme paskutinius bandymus: dar kovo mėnesį pasiūlėme atstatyti Rengės ruožą, tai nepadėjo, tai nežinau, kas būtų padėję. (...) Mūsų siūlymas buvo tam, kad byla būtų uždaryta, pabaigta. Dabar prasideda naujas etapas“, - antradienį kalbėjo ministras R. Masiulis po susitikimo su Vilniuje viešinčia už konkurenciją atsakinga Europos Komisijos (EK) nare Margrete Vestager (Margrethe Vestager), kuri ir skyrė baudą „Lietuvos geležinkeliams“.

Ministras paaiškino, kad ir minėtuoju naujuoju etapu, t.y. po EK baudos, išlieka teorinė Rengės ruožo atstatymo galimybė, bet tai reikia papildomai išanalizuoti.

„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška priminė, kad su Latvija yra jungčių, bet jos išnaudojamos tik 20 proc.

Kalbėdamas apie bendrovės galimybę išmokėti EK skirtą baudą, M. Bartuška teigė, kad bent jau dabartinį sankcijos dydį „Lietuvos geležinkeliai“ išgalėtų padengti.

„Pačią baudą gali tekti sumokėti per tris mėnesius. Tam mes ruošiamės ir 28 mln. eurų sumą tiek iš sukauptų, tiek iš skolintų lėšų įmonė galėtų susimokėti. Aišku, jeigu žala ir baudos ateityje būtų daug didesnės, tai kitas klausimas, ar ji būtų pajėgi“, - kalbėjo M. Bartuška, turėdamas omenyje potencialius kitų suinteresuotų pusių, galimai nukentėjusių dėl išardyto ruožo, ieškinius.

Susisiekimo ministras atkreipė dėmesį, kad žiniasklaidoje esama ganėtinai aštrių pasisakymų iš Latvijos pusės.

„Įvairūs skaičiai dėliojami, šiek tiek, sakyčiau, iš fantazijos ribos. Atidžiai klausome ir jaučiame, kad mūsų silpnos pozicijos atveju gali būti bandoma mūsų silpnumu pasinaudoti. Tai tikrai turime atidžiai vertinti ir nusiteikimą šalių, kurios gali reikalauti nuostolių atlyginimo“, - teigė R. Masiulis. Į klausimą, kiek iš tiesų kainuos Lietuvai dabartinė situacija, jis atsakė, kad tai yra „didysis rebusas“, pasak jo, būtina pasiekti, kad suma būtų kuo mažesnė.

R. Masiulis teigė, kad dar neapsispręsta, ar bus skundžiamas EK sprendimas. Jis tikisi, kad dialogas su Komisija tęsis toliau.

„Sutarėme, kad dialogą tęsime toliau, nes byla pakankamai unikali. Turime du mėnesius ir dešimt dienų klausimams išnagrinėti (...) Apsispręsime, turime laiko iki gruodžio 18 d. (...) Galime pačią baudą skųsti, galime jos dydį, skaičiavimo mechanizmą - pakankamai daug tų galimybių. Bet atsargiai vertinsime galimybes“, - kalbėjo R. Masiulis, teigiantis, kad susitikimas su eurokomisare buvo konstruktyvus, buvo aptariami EK sprendimo motyvai ir Lietuvos pusės galimi veiksmai, pavyzdžiui, skundžiant sprendimą.

Eurokomisarei taip pat pristatyta ir besikeičianti „Lietuvos geležinkelių“ bendrovė, pasak ministro, jau praeityje liko „agresyvus, neišmintingas“ vadovavimo jai stilius.

R. Masiulis kartu pranešė, kad EK narei M. Vestager pristatyta ir dabartinė situacija su Lenkijos naftos koncernu „Orlen“.

„Pristatėme situacija, kad su „Orlen“ konfliktas baigtas. EK buvo įtraukta į dviejų komercinių bendrovių („Orlen“ ir „Lietuvos geležinkelių“ - ELTA) ginčą. „Orlen“ skundu tas ginčas prasidėjo. Apgailestavome, kad byla taip ilgai tęsėsi. Nuo bylos laikotarpio priklausė ir baudos dydis“, - teigė ministras R. Masiulis, pažymėjęs, kad jeigu prieš beveik dešimtmetį geležinkelio ruožas Mažeikiai-Rengė buvo netinkamas eksploatuoti, tai reikėjo deramai iškomunikuoti šį faktą verslo partneriams, bet esą buvo pasirinktas neracionalus, nedraugiškas būdas.

Susisiekimo ministras atskleidė, kad pastaruoju metu derantis su Europos Komisija buvo diskutuojama ir dėl „Lietuvos geležinkelių“ potencialaus skaidymo į dalis. Pasak R. Masiulio, šiuo metu bendrovė kaip tik ir svarsto įvairius valdymo būdus.

ELTA primena, kad EK spalio 2 d. bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ skyrė 27 mln. 873 tūkst. eurų baudą už tai, kad, išardžiusi bėgių kelią tarp Lietuvos ir Latvijos, įmonė esą sudarė konkurencijos kliūtis krovinių vežimo geležinkeliais rinkoje ir pažeidė Europos Sąjungos (ES) antimonopolines taisykles.

EK narė M. Vestager tąkart teigė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ pasinaudojo turima nacionalinės geležinkelių infrastruktūros kontrole, kad galėtų sutrukdyti geležinkelių transporto rinkoje veikiantiems konkurentams.

Sprendimą paskelbusi Europos Komisija suteikė „Lietuvos geležinkeliams“ tris mėnesius parengti ir suderinti su ja veiksmų planą, kaip ištaisyti padėtį. Be to, per du mėnesius EK sprendimas gali būti apskųstas Europos Sąjungos Bendrajam Teismui.

 

Po baudos „Lietuvos geležinkeliams“ galimi įvairūs sprendimai

Po valstybės valdomiems „Lietuvos geležinkeliams“ skirtos beveik 28 mln. eurų baudos už Rengės geležinkelio ruožo išardymą dabar laukiama Lietuvos Vyriausybės ir pačios įmonės sprendimo, teigia šalyje viešinti už konkurenciją atsakinga Europos Komisijos (EK) narė Margretė Vestager (Margrethe Vestager).

Politikės teigimu, akivaizdus žingsnis po EK skirtos sankcijos būtų atstatyti 2008 m. išardytą ruožą.

„Dabar Lietuvos atsakingos institucijos ir kompanija per tris mėnesius turi nuspręsti, kaip reaguoti (...). Akivaizdžiausias sprendimas - atstatyti geležinkelio ruožą. Bet ir kiti sprendimai galimi, svarbiausia, kad pažeidimas nebūtų tęsiamas ar kartojamas - tai precedento neturintis atvejis, mes su tuo nesame susidūrę“, - antradienį spaudos konferencijoje Vilniuje sakė M. Vestager, pažymėjusi, kad Europos Komisija atvira dialogui.

M. Vestager nesiėmė vardyti kitų galimų sprendimų „Lietuvos geležinkeliams“, pakartojusi, kad iniciatyva yra būtent pačios šalies Vyriausybės ir bendrovės pusėje.

Paklausta, ar „Lietuvos geležinkeliai“, - jeigu ši bendrovė nuspręstų atstatyti išardytą geležinkelio ruožą, - tebeturėtų mokėti EK skirtą baudą, eurokomisarė atsakė teigiamai.

„Tai ir yra liūdnoji bylos dalis. Po to, kai mes pamatėme, kad nebus tokių įsipareigojimų (atstatyti ruožą - ELTA), mes nusprendėme skirti baudą. Nežinau, ar šis sprendimas - visas ar vien dėl baudos dydžio - bus skundžiamas“, - kalbėjo M. Vestager.

ELTA primena, kad Europos Komisija (EK) spalio 2 d. bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ skyrė 27 mln. 873 tūkst. eurų baudą už tai, kad, išardžiusi bėgių kelią tarp Lietuvos ir Latvijos, įmonė esą sudarė konkurencijos kliūtis krovinių vežimo geležinkeliais rinkoje ir pažeidė Europos Sąjungos antimonopolines taisykles.

M. Vestager tąkart teigė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ pasinaudojo turima nacionalinės geležinkelių infrastruktūros kontrole, kad galėtų sutrukdyti geležinkelių transporto rinkoje veikiantiems konkurentams.

Sprendimą paskelbusi EK suteikė „Lietuvos geležinkeliams“ tris mėnesius parengti ir suderinti su EK veiksmų planą, kaip ištaisyti padėtį. Be to, per du mėnesius EK sprendimas gali būti apskųstas Europos Sąjungos Bendrajam Teismui.

 

Premjeras dėl baudos „Lietuvos geležinkeliams“: nedarysime jokių skubotų išvadų

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, susitikime su Europos Komisijos (EK) nare Margrete Vestager (Margrethe Vestager), atsakinga už ES konkurencijos politiką, pabrėžė, kad EK sprendimas dėl baudos „Lietuvos geležinkeliams“ skyrimo bus nuodugniai išnagrinėtas, nes tai sudėtingas, gilios teisinės ir politinės analizės reikalaujantis klausimas.

„Mes pasisakome už konstruktyvų dialogą su EK. Ši byla, deja, tenka pripažinti yra mūsų Vyriausybės ir dabartinės „Lietuvos geležinkelių“ vadovybės paveldėta problema. Nedarysime jokių skubotų išvadų ir priimsime sprendimus dėl tolesnių veiksmų tik išsamiai išnagrinėję visas aplinkybes“,- pažymėjo Vyriausybės vadovas S.Skvernelis.

Premjeras pabrėžė, kad naujoji „Lietuvos geležinkelių“ administracija vykdo visos kompanijos valdymo pertvarką ir tai bus daroma vadovaujantis ES teisės reikalavimais.

Susitikime akcentuota būtinybė visoje ES būtina laikytis sąžiningos konkurencijos principų ir taip pat juos taikyti vertinant trečiųjų šalių įmonių veiklą Europos Sąjungoje. Pasak Premjero, visada privalome ginti sąžiningą konkurenciją, nes tai ypač svarbu tiek verslui, tiek gyventojams. „Gazprom“ antimonopolinėje byloje tikimasi, kad bus skrupulingai įvertinti piktnaudžiavimo monopoline padėtimi atvejai.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (6)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KELIAI: šeštadienio pavakarę rytų, pietryčių Lietuvoje ir Klaipėdos apskrityje magistraliniai keliai buvo šlapi, krašto keliai - su šlapio sniego provėžomis, o rajoniniai keliai padengti šlapio sniego sluoksniu, slidūs.
  • FINALAS: Lietuvos paplūdimio tinklininkės Urtė Andriukaitytė ir Irina Zobnina pateko į Maskvoje vykstančio Rytų Europos zoninės tinklinio asociacijos finalinio etapo pusfinalį.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMIN

Ar reikėjo nušalinti A.Verygą?

balsuoti rezultatai

Ar pritariate donorystei?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -4  +1 C

   -4   0 C

 

   -1  0 C

    -1  +4 C

   -1  +3 C

 

   0 +4 C

    1-5 m/s

    1-4 m/s

 

      2-4 m/s

 

USD - 1.1806 PLN - 4.2167
RUB - 69.5043 CHF - 1.1669
GBP - 0.8825 NOK - 9.7828
reklama
Velyke2017