respublika.lt

Lėktuvo katastrofa sudaužė gyvenimus

(0)
Publikuota: 2014 gruodžio 18 08:18:32, Aida VALINSKIENĖ, zinios@vakarozinios.lt
×
nuotr. 3 nuotr.
Lėktuvo katastrofo metu žuvę gydytojai Vilniuje buvo palaidoti Kūčių dieną - į paskutinę kelionę juos lydėjo žmonių minia, nors valdžia tragediją ir bandė nuslėpti. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos archyvo nuotr.

Kasmet gruodį Lietuvoje prisimenama tragedija, vadinama gydytojų lėktuvo katastrofa - 1973-iųjų gruodžio 16 dieną Rusijoje, maždaug 100 km nuo Maskvos, sudužo Lietuvos civilinės aviacijos lėktuvas Tu-124. Ši katastrofa pasiglemžė daugiausia lietuvių gyvybių - žuvo 6 ekipažo nariai ir 45 keleiviai, tarp kurių buvo keturi garsiausi to laiko Lietuvos pediatrai.

 

Kelionės tikslo nepasiekė

Istoriniai šaltiniai teigia, kad didžiąją 1973-iųjų gruodį nukritusio Tu-124 keleivių dalį sudarė Lietuvos gyventojai.

Per šią lėktuvo katastrofą žuvę medikai - pirmosios lietuviškos Vaikų ligų katedros Vilniaus universitete įkūrėjas doc. Petras Baublys, Vilniaus universiteto Vaikų ligų katedros vedėja prof. Liudmila Steponaitienė, jaunas pediatras, pulmonologas doc. Raimondas Lučinskas ir Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji pediatrė Ona Surplienė. Garsiausi to meto Lietuvos pediatrai skrido į sąjunginę pediatrų konferenciją Charkove. Tačiau dėl prasto oro lėktuvas į Charkovą neskrido, tad gydytojai keliavo per Maskvą.

Kaip yra pasakojęs žuvusio P.Baublio mokinys prof. Algimantas Raugalė, 1973 m. gruodžio 15-ąją, šeštadienį, bemaž visi Vilniaus universiteto Vaikų ligų katedros gydytojai, pasibaigus konferencijai, Panevėžio J.Miltinio teatre žiūrėjo spektaklį „Mirties šokis“.

„Po spektaklio mes dar pasilikome Panevėžyje, o jie trise - doc. P.Baublys, prof. L.Steponaitienė ir doc. R.Lučinskas - tie, kurie turėjo skristi į Charkovą, išvažiavo į Vilnių. O pirmadienį rytą sužinojome, kad lėktuvas nukrito. Iš pradžių šios kalbos keliavo tik iš lūpų į lūpas, matyt, dar viliantis nuslėpti, kaip ir bet kokias kitas „stichines nelaimes“ Sovietų Sąjungoje. Bet žuvo labai garsūs žmonės, tad nutylėti to buvo neįmanoma.“

Mirusiųjų kūnai buvo kremuoti Rusijoje gruodžio 21 d. Mirties priežastis - daugybinis kūno pažeidimas. Urnos su gydytojų pavardėmis Vilniuje buvo laidojamos Kūčių dieną, gruodžio 24-ąją. Žuvusiuosius į paskutinę kelionę lydėjo žmonių minia.

Pasakojama, kad iš pradžių valdžia dar bandė nuslėpti tragediją, prašė šeimų palaidoti artimuosius kuo tyliau, o vėliau iš jos buvo padaryta pompastika - pagerbti žuvusiųjų atvyko ir pats komunistų partijos pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus.

Pakeitė požiūrį

Šiemet gegužės 23 d. sukako 100 metų nuo tos dienos, kai gimė P.Baublys. Ta proga Vilniuje, ant namo Šilo g.42, atidengta paminklinė lenta. P.Baublį prisimena ne tik kolegos pediatrai. 1941-1944 m., dirbamas Kauno kūdikių namų direktoriumi, jis, net rizikuodamas savo artimųjų ir kitų medikų saugumu, gelbėjo vokiečių persekiojamų, dažniausiai žydų, šeimų vaikus. Buvo jis ir Lietuvos vyriausiasis pediatras, paskelbė gausybę mokslinių darbų vaikų ligų temomis.

Tą pačią 1973 m. gruodžio 16-osios pavakarę, kai Vilniuje pakilo į Maskvą skridęs Tu-124, Maskvoje į automobilį sėdo ir link Lietuvos patraukė jaunas gydytojas Alis Baublys. Jiedu prasilenkė kažkur erdvėje: tėvas - jau garsus vaikų gydytojas, ir sūnus - tuomet dar mažai patirties teturintis anesteziologas.

Doc. dr. A.Baublys, „Vakaro žinių“ paprašytas prisiminti tų dienų įvykius, pasakojo apie įvykusią tragediją sužinojęs jau kitą rytą. Naktį jis grįžo į Lietuvą, o ryte atėjusį į darbą pasikvietė vyriausiasis klinikų gydytojas, jis ir pranešė, kad, išvakarėse išskridęs į Maskvą, lėktuvas nukrito, visi keleiviai žuvo. Ofi-
cialių pranešimų apie katastrofą atsirado gerokai vėliau.

„Manau, tai buvo didelė netektis ne tik žuvusiųjų šeimoms, bet ir Lietuvai“, - sakė gydytojas.

Jis teigė tą dieną netekęs ne tik tėvo, bet ir gero mokyklos ir studijų laikų draugo - doc. Raimondo Lučinsko, kuris buvo labai gabus, visuomeniškai aktyvus, savo karjerą dar tik pradėjęs 35 metų medikas.

„Tragedija pakeitė mano požiūrį į gyvenimą - padėjo suvokti, kad viskas šiame gyvenime laikina, todėl reikia džiaugtis tuo, ką turi, ir stengtis gyventi taip, kad ką nors po savęs paliktum“, - sakė A.Baublys.

Techninės priežastys

Avarijos priežastis ištyrusi komisija nustatė, kad lėktuvas Tu-124 nukrito dėl techninių priežasčių.

Skrydžio metu kinta lėktuvo svorio centras ir pilotas privalo išlaikyti orlaivį horizontalioje padėtyje. Tada jam nuolat tenka stumti arba traukti vairalazdę. Tam, kad lakūnui nereikėtų nuolat būti įsiręžusiam, prie orlaivių Tu-124 aukštumos vairo buvo įmontuotas specialus trimeris, valdomas mechaniškai arba
elektriniu varikliu.

Katastrofos tyrėjai nustatė, kad, įsijungus elektriniam varikliui, buvo nureguliuotas trimeris, todėl lėktuvas ėmė staigiai kristi žemyn.

Lietuvos civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas „Vakaro žinioms“ sakė puikiai prisimenantis tą lėktuvo katastrofą, nors buvo jaunas, neseniai mokslus baigęs aviatorius. Jo teigimu, Lietuvos pilotai tada padarė viską, ką galėjo. Deja - nesėkmingai. Pilotams lėktuvą lyg ir buvo pavykę „išlyginti“, tačiau dėl labai didelių perkrovų deformavosi jo sparnai ir jis tapo nebevaldomas.

Anot aviacijos specialisto, tai buvo vienas iš retų atvejų, kai pilotai dėl katastrofos nebuvo apkaltinti, nors tais laikais dėl visų katastrofų dažniausiai kaltais būdavo pripažįstami būtent jie.

Pasak A.Šumsko, tai nebuvo pirmoji lėktuvo katastrofa, kurioje žuvo Lietuvos įgula ir žmonės 1970-ųjų rugsėjo 2-ąją, iš Rostovo prie Dono oro uosto pakilęs Lietuvos civilinės aviacijos valdybos Vilniaus būrio lėktuvas Tu-124 į Vilnių nenuskrido - nepraėjus valandai jis nukrito Ukrainoje, Dniepropetrovsko srityje. Per katastrofą žuvo 5 įgulos nariai ir 32 keleiviai.


Prof. Vytautas Usonis, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas:

Lietuvos medicinai garsių medikų netektis buvo labai didelis nuostolis. Juk kiekvienas žuvusiųjų buvo įnešęs savo indėlį į šalies pediatriją.

Doc. P.Baublys buvo itin šviesi asmenybė, talentingas gydytojas. Reikšmingas buvo ir jo, kaip vaikų gydytojo, ir kaip žydų vaikų gelbėtojo, darbas Kauno kūdikių namuose, ir vaidmuo Vilniuje kuriant Vaikų ligų katedrą.

Prof. L.Steponaitienė į vaikų ligų gydymo sritį atnešė daugiau mokslo. Ji buvo 1966 m. atkurtos savarankiškos Vaikų ligų katedros vedėja, pirmoji pokario laikų pe-
diatrijos profesorė.

Doc. R.Lučinkas buvo jaunas, tačiau jau nemažai pasiekęs vaikų pulmonologas, kuriam visas gyvenimas dar buvo prieš akis.

Mes apie tragediją sužinojome ne iš karto - tais laikais nebuvo priimta apie tai pranešti viešai, kaip dabar vos ne kasdien girdime apie lėktuvų nelaimes. Manau, apie tą katastrofą apskritai buvo paskelbta tik todėl, kad žuvo labai žinomi žmonės ir nutylėti to buvo neįmanoma. Tačiau tikrai buvo ne tie laikai, kai kas nors keltų skrydžių saugumo ar atsakomybės už įvykusią tragediją klausimą.


Apie Tu-124

Tu-124 - tarybinis keleivinis vidutinių nuotolių lėktuvas, sumažinta pirmojo tarybinio reaktyvinio keleivinio lėktuvo Tu-104 kopija. Abu modeliai buvo panašūs ir išoriškai, ir savo techninėmis charakteristikomis.

Avarijose sudužo 15 šio tipo lėktuvų (11 proc. pagamintų), jose žuvo 633 žmonės. Šiam lėktuvui priklauso liūdnas tarybinės aviacijos rekordas - po avarijų gyvi liko 2 proc. skridusių keleivių (pvz., Tu-104 šis rodiklis buvo 15 proc.).

Šis lėktuvas nepasirodė esąs geresnis už Tu-104, tad 1965 m. nustotas gaminti. Abiejų šių lėktuvų eksploatacija nutraukta beveik kartu, 1980 m., tačiau TSRS ir Kinijos karinėse oro pajėgose naudotas iki 1990 m. Po gydytojų lėktuvo katastrofos elektrinis trimerio valdymas tokio tipo lėktuvuose buvo išjungtas. Tačiau 1973 m. gruodžio 16-osios katastrofa nebuvo paskutinė - 1977 m. Lvove sudužo dar vienas Tu-124.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s