Tytuvėnų vienuolyne ir bažnyčioje sausio 26 dieną kilusio gaisro nuostoliai galbūt nebūtų buvę tokie dideli, jei būtų užtikrinta tinkama priešgaisrinės sistemos priežiūra, mano Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) pareigūnai.

Penktadienį vykusioje spaudos konferencijoje PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Audrius Čiuplys kalbėjo, kad Tytuvėnų bažnyčioje buvo įrengta reikalavimus atitinkanti priešgaisrinė signalizacija, tačiau, kilus gaisrui, į perspėjimus apie nelaimę nebuvo sureaguota. Pareigūno teigimu, signalizacija buvo sumontuota taip, kad pranešimą apie gaisrą pastebėtų budintis asmuo.

Mes žinome, kad ji (signalizacija. - ELTA) suveikė, ir žinome, kad centrinis valdymo punktas buvo įrengtas priimamajame. Turėjo būti užtikrinta tokia sąlyga, kad pultas turi būti stebimas visą parą, numatytos priemonės, kilus gaisrui, kaip informuoti priešgaisrinę tarnybą. Pasirodė tokie pranešimai, kad tarsi tas signalas turėjo ateiti į priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą. Noriu pasakyti, kad Lietuvoje yra tik du signalai, iš kurių signalai ateina tiesiai pas ugniagesius. Tai Ignalinos atominė elektrinė ir "Orlen Lietuva". Visur kitur nėra tokių stebėjimo punktų", - sakė A. Čiuplys.

Pasak pareigūnų, įrengta signalizacija atitiko tokiems pastatams privalomų signalizacijų reikalavimus, tačiau daugiausiai neaiškumų kelia tai, kodėl nebuvo sureaguota į suveikusią signalizaciją. Liudininkų parodymais, signalizacija iš tikrųjų veikė, tačiau pirmą pranešimą ugniagesiai gavo iš už kelių kilometrų nuo Tytuvėnų gyvenančios moters.

"Signalizacija buvo tokia, kokia ir privalo būti. (...) Mums yra tam tikrų keistumų, nes pirmas pranešimas apie gaisrą buvo gautas moters, kuri gyvena keletą kilometrų nuo pačių Tytuvėnų. Jeigu skambina žmogus, kuris gyvena už kelių kilometrų, vadinasi, stogas dega atvira liepsna.(...) Mums kelia susirūpinimą ir klausimų pats faktas, kad negavome pranešimo iš paties objekto. Šiaulių bendrasis pagalbos centras pranešimą gavo iš visai pašalinių žmonių", - komentavo PAGD direktorius, vidaus tarnybos generolas Remigijus Baniulis.

Kyla klausimas kas tuo metu budėjo ir privalėjo ten būti, nes objekto savininkai turėjo užtikrinti, kad būtų budima visą parą (...) Pirmos 10-15 minučių gesinant gaisrą yra pačios svarbiausios, po to gaisras išsiplėtė, o jį pastebėjo tada, kai jo jau nebuvo galima suvaldyti", - pridūrė A. Čiuplys.

R. Baniulio teigimu, tarp galimų gaisro priežasčių negalima atmesti ir pastato eksploatacijos metu naudotų prietaisų gedimų, kurie galbūt galėjo suketi gaisrą.

"Yra tokia dalis, kai pradeda eksploatuoti pastatą. Masė įvairių dalykų, kaip ir tie patys katilai, kuriuos perkuriant gali kilti gaisras, elektros instaliacija paskaičiuota vienoms apkrovoms, bet, atėjus šalčiams, sujungiama daug prietaisų", - teigė PAGD direktorius.

Sausio pabaigoje Tytuvėnuose kilęs gaisras - jau trečias istorinę reikšmę turinčių paveldo objektų gaisras per pastarąjį dešimtmetį - anksčiau gaisro sunaikinti Kurtuvėnų svirnas ir Labanoro bažnyčia jau atstatyti.

Praėjusiais metais baigti Tytuvėnų vienuolyno restauravimo darbai kainavo daugiau kaip 10 mln. litų. Vienuolyno stogų restauravimas valstybei atsiėjo per 2 mln. litų. Šįmet planuota restauruoti ir Tytuvėnų bažnyčios išorę.

XVII-XVIII a. pastatytas Tytuvėnų bernardinų vienuolyno ansamblis vertintas kaip unikalus architektūros paminklas, labai mažai pakitęs nuo pastatymo laikų, vienas geriausiai išlikusių baroko epochos paminklų Lietuvoje ir Šiaurės Europoje.