Kovos su šešėliu imasi visuomenė

Skaičiuojama, kad šešėlinė ekonomika Lietuvoje sudaro apie 30 proc. realios ekonomikos. Vien šiemet dėl šešėlinės ekonomikos biudžetas jau prarado per 400 mln. litų. Negana to, visuomenės pakantumas kontrabandinėms prekėms pasiekė aukštumas - per 60 proc. gyventojų pateisina nelegalią prekybą.

Siekdama užkirsti kelią šešėlinei prekybai, VšĮ „Lietuva be šešėlio“ sukūrė specialų tinklalapį www.beseselio.lt. Jame bet kuris gyventojas galės anonimiškai pranešti apie pastebėtą nelegalią prekybą.

Pasak vieno projekto bendraautorių Kęstučio Kupšio, dėl šešėlio kasmet kiekvienas pensininkas praranda po 3 tūkst. litų, o kiekvienas mokytojas - po 28 tūkst. litų. Tačiau finansai - ne pats blogiausias nelegalios prekybos dalykas. Šešėlinė prekyba skatina nusikalstamumą, į ją įtraukiami nepilnamečiai. Nusikalstamos grupuotės nelegaliai gautus pinigus naudoja korupciniams sandoriams. Be to, kai kurie šešėlinės rinkos produktai gali būti pavojingi sveikatai ir gyvybei.

„Jeigu mes nusipirkę nelegalų pakelį cigarečių ar įsigiję naminukės galvojame, kad sutaupome, deja, iš tiesų mes apvagiame valstybę ir pačius save, - teigia K.Kupšys. - Niekas nesitiki, kad šešėlis išnyks visiškai, tačiau mums patiems būtų kur kas geriau, jei jis būtų kuo mažesnis. Pirmiausiai norime skatinti visuomenės priešiškumą nelegaliai prekybai“.

Projekto bendraautoris Tadas Langaitis atkreipė dėmesį, kad aukšti policijos pareigūnai neretai siekia sumažinti nelegalios prekybos mastą, tačiau tam galimai trukdo vietinių policininkų korupcija. Tikimasi, kad viešumas padės išspręsti šią problemą.

Piliečių nurodyta informacija apie nelegalios prekybos vietas bus perduodama šią iniciatyvą palaikančiai policijai. Projekto kūrėjai akcentuoja, kad tinklalapyje yra numatyti saugikliai, neleisiantys pateikti neteisingos informacijos ar bet kuriam žmogui sužinoti tikslių adresų. Tad informacijos apie vadinamųjų „taškų“ vietą platinimu projekto autorius vargu ar galima bus apkaltinti.

Norą kautis su šešėline ekonomika skelbė ne viena Vyriausybė. Andriaus Kubiliaus laikais net buvo nurodyta konkreti suma, kuri bus „atkovota“ iš šešėlio - 1 mlrd. litų. Nepavyko.

- Kodėl neįveikiame to šešėlio? - „Respublika“ teiravosi buvusio Panevėžio STT vadovo, Seimo nario Povilo URBŠIO.

- Iki šiol nepavyko nieko reikšmingo nuveikti, nes tiek buvusi, tiek dabartinė vyriausybės kovą su šešėline ekonomika naudoja daugiau kaip viešųjų ryšių akciją. A.Kubiliaus Vyriausybei neva pavyko iš šešėlio „ištraukti“ per 500 mln. litų, dabartinė Vyriausybė taip pat kalba apie panašią sumą. Tačiau skaičiuojama, kad šešėlinę ekonomiką sudaro apie 30 mlrd. litų. Tad ambicijos įveikti šešėlinę ekonomiką yra ne kas kita, o tik tos kovos imitavimas.

Žinoma, nė vienai valstybei nepavyksta visiškai panaikinti šešėlinės ekonomikos, tačiau yra riba, kuri neturi reikšmingos įtakos tam tikroms valstybės sritims - ekonominei, socialinei ir pan. Lietuva pagal šešėlinės ekonomikos lygį ES yra pirmame penketuke, greta Bulgarijos, Rumunijos, Latvijos ir Estijos. Visų šių valstybių bendras bruožas - didžiausi akcizai. Tad Vyriausybei kalbant apie šešėlinės ekonomikos mažinimą pirmiausia reikėtų pradėti kalbėti apie valstybės akcizų politiką.

- Tad ar įmanoma šioje srityje nuveikti ką nors konkretaus?

- Žinoma, tik nė viena vyriausybė kažkodėl nesiryžta to atlikti. Pavyzdžiui, pasieniečių skaičiavimais, nelegaliai į Lietuvą kiekvieną dieną įvežama po 40 tonų dyzelino. Per metus - 14 mln. tonų, valstybė patiria per 250 mln. litų nuostolio. Šioje srityje tereikia priimti labai konkretų sprendimą - nustatyti, kiek transporto priemonės bake gali būti dyzelinio kuro. Kas trukdo? Susidaro įspūdis, kad kai kuriose srityse galioja kažkokie susitarimai, kurie valstybei yra žalingi, ir niekas to nenori keisti.

Tą patį galima pasakyti ir apie spirituotus kosmetikos gaminius, kurie naudojami ne pagal paskirtį. Nelegalūs alkoholiniai gėrimai sudaro apie 36 proc. šešėlinės ekonomikos. Iš jų 7 proc. - tie kosmetikos gaminiai. Klausimą, kodėl įmonės legaliai gali gaminti tokius skysčius ir mokėti mažesnį PVM, kėlėme dar man dirbant STT. Klausimas įstrigo Vyriausybėje. Tad paaiškinti kitaip nei kieno nors suinteresuotumas aš negaliu.

Visi kalba apie tai, kad labiausiai šešėlinę ekonomiką didina kontrabanda. Visi supranta, kad tie dalykai nevyksta be korupcinių sandėrių. Ankstesnė Vyriausybė, vykdydama taupymo programą, sumažino finansavimą toms struktūroms, kurios tiesiogiai išaiškindavo kontrabandos atvejus, vyko reformos ir tos tarnybos buvo susilpnintos. Tai, kad kontrabandos srautai nemažėja, - tokių sprendimų, kai taupoma ekonominio saugumo sąskaita, pasekmė.

- Ar visuomenės iniciatyva šioje situacijoje ką nors gali nulemti?

- Yra viena problema: mūsų mentalitetas vis dar toks, kad pranešęs apie kitą, kuris kažką daro negerai, tapsi skundiku. Valstybėse, kurių išsivystymo lygis daug aukštesnis, ir pilietinis sąmoningumas visiškai kitoks. Žmonės ten suvokia - palaukite, jei jis nemoka mokesčių, tai jis apvagia ne tik valstybę, bet ir mane. Mūsų žmonės įsivaizduoja, kad jei kažkas apvogė valstybę, tai nereiškia, jog apvogė mane. Tai visuomenė suvokia tik tada, kai jai savo atlyginimų ar pensijų sąskaita tenka sumokėti dėl tų vagysčių ar korupcinių sandėrių patirtus nuostolius.

Tačiau vien jau tai, jog visuomenė tokias akcijas inicijuoja, rodo, kad jos pilietinis brandumas pakilo į šiek tiek aukštesnę pakopą. O galbūt privers net ir valdžią imtis veiksmų.