Kova už mergaitę dar nebaigta

Šios savaitės „Respublikos“ žmogus - Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Venckienė, po kelerius metus trukusios kovos už brolio Drąsiaus Kedžio dukrelę netekusi mergaitės, šiuo metu patirianti didžiulį politikų ir teisėsaugos pareigūnų puolimą, bet tikinti, kad jos kova dar nebaigta.

- Ar po pastarųjų sistemos, atėmusios mergaitę ir užsimojusios jus pasodinti į teisiamųjų suolą, smūgių nesijaučiate pralaimėjusi? - „Respublika“ pasiteiravo N.VENCKIENĖS.

- Jei vertinsime visumą, tai čia viskas yra taip baisu ir šlykštu, bet aš paprasčiausiai per ketverius metus jau tiek išgyvenau ir iškentėjau, kad dabar net į galvą neimu jų planų panaikinti mano teisinę neliečiamybę. Nepalyginti baisiau yra dėl mergaitės, nes ją išnešė kaip daiktą, tik tas „daiktas“ klykė ir rėkė... Žodžių nerandu apsakyti, kaip šioje situacijoje ir po jos elgiasi vaiko teisių apsaugos specialistai.

Po mergaitės pagrobimo kasdien siunčiau raštus Kauno rajono ir Kauno miesto vaiko teisių apsaugos specialistams, prašydama įpareigoti Laimą Stankūnaitę sudaryti sąlygas man matytis su dukterėčia. Iš Kauno rajono vaiko teisių sužinojau, kad mano prašymai persiųsti į Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrių, o iš šio skyriaus vedėjos Birutės Daugėlienės tegavau atsakymą, kad mano prašymai „bus svarstomi įstatymų nustatyta tvarka“. Tai štai kaip dirba vaiko teisės...

Vien dėl tokių biurokratų aš kovosiu, kad kiekvienas iš jų būtų nubaustas. Mergaitė ketverius metus gyveno mano namuose, tai mano pastangomis ji buvo išgydyta nuo iškrypėlių patirtos prievartos, o dabar jie jau ir susitikti mums net neleidžia!

- Kodėl prokurorai taip uoliai puola jus, o milijonus iššvaisčiusių veikėjų nusikaltimų tyrimus imituoti imasi tik po ilgų įkalbinėjimų?

- Jie manęs bijo - net ir tame Seime visi dreba vien nuo minties, kad aš pasuksiu į politiką. Galiu pasakyti, kad man nereikalinga ta politika, bet aš niekada nenusileisiu. O siekdama nenusileisti aš neturiu kito pasirinkimo - tik eiti į politiką. Tam, kad galėčiau pasiekti, jog šių dienų politikai, bandantys į teisiamųjų suolą pasodinti mane, patys atsakytų už savo padarytus ir daromus pažeidimus bei nusikaltimus. Todėl aš kito kelio neturiu. Tai puikiai suvokia ir jie patys, todėl, žinodami ir matydami, kad aš greičiausiai suksiu į politiką, siekia bet kokia kaina susidoroti su manimi.

Sunku pasakyti, kokią įtaką politikai daro prokurorams, bet generalinis prokuroras Darius Valys, kreipdamasis į Seimą dėl mano teisinės neliečiamybės panaikinimo, pasirodė visame gražume...

Apie D.Valį tikrai buvau geresnės nuomonės - maniau, kad iš periferijos atvykęs pareigūnas galbūt yra nekorumpuotas ir bando kažką keisti toje sistemoje. Bet dabar tai akivaizdu, kad giedama ta pati giesmelė, kurią giedojo ir Kęstutis Betingis, ir Algimantas Kliunka, ir visi kiti jiems pritariantys.

- Ar įmanoma šiandien pasiekti, kad teisėsauga ištirtų nusikaltimą, o ne tampytų po teismus žmones, pranešusius apie tą nusikaltimą?

- Po to, kas įvyko, aš tai jau niekada nesikreipčiau į teisėsaugą su prašymu ištirti vieną ar kitą nusikaltimą. Aš jau pasimokiau. Mane dabar kaltina, kad aš kalbu, jog nėra teisinės valstybės... Iki mūsų šeimą ištikusios tragedijos aš buvau šventai įsitikinusi, kad Lietuva ir yra teisinė valstybė. Būtent dėl to aš ir padėjau broliui kovoti teisiniu būdu. Tačiau dabar į tokią mūsų teisėsaugą aš tikrai nesikreipčiau - man jokios pagalbos nei iš prokuratūros, nei iš teismų nereikia. Aš išnaudojau visas įmanomas teisines galimybes, kad apginčiau mergaitę, bet taip ir nepasiekiau, kad kaltieji būtų nubausti, kad būtų išsiaiškinta, kas nužudė Drąsių. Tai pasiekti dabar įmanoma tik patekus į Seimą. Jeigu vieni drįsta žudyti, kiti drįsta prievarta ištempti mergaitę užlaužę man rankas, tai jie gali viską daryti.

- O ką, jūsų manymu, turi daryti eilinis žmogus, norintis pasiekti teisingumą?

- Reikia susivienyti, iššluoti visą Seimą ir teisėsaugą, o tada kurti valstybę iš naujo, nes taip, kaip yra dabar, toliau gyventi jau neįmanoma. Neįmanoma žodžiais apsakyti, kokia šiandien Lietuvoje yra korupcija! Tarp esančių valdžioje ir teisėsaugos struktūrose yra vos vienas kitas sąžiningas žmogus, bet didelė masė tik siaubą kelia sąžiningiems ir doriems žmonėms. Tegul tie korumpuoti pareigūnai nemano, kad visuomenė apie jų darbelius nežino - Lietuva maža, čia visi žino, kuris yra kyšininkas, o kuris - ne. Visiems žinomi kyšius imančių pareigūnų vardai, pavardės ir net tikslios sumos pinigų, kurias jie ima.

- Tai kodėl, visuomenei žinant nesąžiningų pareigūnų vardus ir pavardes, o sistemai vieną kitą jų ir paaukojant, toliau deklaruojamas teisėjų neklystamumas?

- Tai yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko Gintaro Kryževičiaus geroji praktika, kai jam prijaučiantiems jis taiko vienokias nuostatas, o kitaip manantiems - kitokias. Aš esu prie pastarųjų, todėl man drausmės bylos keliamos viena po kitos. Per keliolika metų trunkančią teisėjos darbo karjerą nesu sulaukusi nė vieno priekaišto, nė vienos drausmės bylos dėl netinkamai atliktų pareigų. Drausmės bylos man dabar keliamos tik už tai, kad visomis išgalėmis bandau apginti brolio dukrelę nuo iškrypėlių. Net Teisėjų tarybos nuomonė sutampa su L.Stankūnaitės nuomone. Aš tai manau, kad šiuo metu čia yra stankūnaičių Lietuva - tiek Seime, tiek teismuose, tiek prokuratūros sistemoje.

- Sakote, kad žmonėms reikia susivienyti kovai prieš sistemą, bet mitingą prie Seimo surengusių Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarų Romualdo Ozolo ir Bronislovo Genzelio patirtis liudija, kad tokie žmonės bus užtampyti po teismus.

- Čia išvis baisu. O tai ko jie neduoda leidimų rengti mitingus ir piketus? Kodėl politikai, kuriuos į valdžią išrinko visuomenė, nenori girdėti tos visuomenės balso? Tai leiskite reikšti nuomonę, juk nė vienoje demokratinėje valstybėje niekas nedraudžia nei piketuoti, nei mitinguoti. Pagrindinė tokio valdžios atstovų elgesio priežastis ir yra ta, kad jie bijo sąžiningų žmonių, kurie tikrai galėtų pakeisti šiandien įvairiose struktūrose sėdinčius korumpuotus veikėjus. Sudėkime visus teisėjus, prokurorus, Seimo narius, policijos viršininkus - kiek yra jų ir kiek yra likusių žmonių? Jei tie žmonės susivienytų kovai prieš korupciją ir neteisybes, tokioms piktžaizdėms Lietuvoje greit ateitų galas. Todėl šiandien iš esmės ir daroma viskas, kad žmonės būtų susiskaldę, kad nebūtų vieningi.

Aktualija

Dvi drausmės bylas, kurias Kauno teisėjai Neringai Venckienei iškėlė Teisėjų etikos ir drausmės komisija, Teisėjų garbės teismas vakar išnagrinėjo sujungęs jas į vieną drausmės bylą.

Ar Teisėjų garbės teismas siūlys prezidentei Daliai Grybauskaitei atleisti N.Venckienę iš pareigų, paaiškės birželio 22-ąją.

Viena šių bylų Kauno teisėjai iškelta dėl incidento, šių metų sausio 9-ąją įvykusio Garliavos šeimos klinikoje, kur N.Venckienė bergždžiai bandė gauti pažymą dėl brolio dukrelės mokymosi namuose. N.Venckienės teigimu, šeimos gydytoja iš anksto buvo užregistravusi jos globotinę į Gydytojų konsultacinę komisiją, tačiau ši mažylės netgi nepriėmė.

Kita byla N.Venckienei iškelta po Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo kreipimosi dėl viešų teisėjos raginimų nuo ryto iki vakaro filmuoti antstolę Sonatą Vaicekauskienę, siekusią nuslėpti nuo visuomenės mergaitės paėmimą.