respublika.lt

Kelyje atsakomybė ir gyvybė - lygiavertės

(0)
Publikuota: 2017 rugpjūčio 12 08:13:00, Edita SIAVRIS, zinios@vakarozinios.lt
×
nuotr. 1 nuotr.
Kelyje atsakomybė ir gyvybė - lygiavertės. Redakcijos archyvo nuotr.

Gerą pavyzdį kelyje rodančių eismo dalyvių yra dauguma, tačiau kelių eismo pažeidėjų irgi netrūksta. Mažinti pažeidimų imasi atsakingos institucijos per diegiamas technines priemones kelių ruožuose. Eismo dalyviai irgi nesnaudžia - kelyje demonstruoja tarpusavio pagarbą ir pilietiškumą, nes įsitikinę: su kitais reikia elgtis taip, kaip norėtum, kad su tavimi elgtųsi.

 

Dažniausias pažeidimas - viršytas greitis

Kelias - pavojinga vieta, bet koks kelių eismo taisyklių nepaisymas gali kainuoti labai brangiai. Ar apie tai visi susimąstome? Toli gražu ne ir tą rodo situacija keliuose. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių kelių eismo taisyklių pažeidimų - viršijamas greitis.

Pasak Lietuvos automobilininkų sąjungos Techninės pagalbos komiteto pirmininko Šarūno Jankausko, su šiuo pažeidimu nuolat susiduria visos šalys, todėl imasi įvairių sprendimų. Ne išimtis ir Lietuva. „Dėl diegiamų technologijų, didinančių eismo saugumą, mūsų šalis tikrai nėra atsilikusi. Lietuvos automobilių kelių direkcija tikrai dirba eismo saugumo klausimais, magistraliniuose keliuose įdiegia įvairias priemones, ypač kur didelis avaringumas. Kad ir „Via Baltica“ tarp juostų padaryta vadinamoji tarka, t.y. graublėtas asfaltas. Retas išvažiuoja ant vadinamosios tarkos, nes prasideda nemalonus drebėjimas. Čia lenkimų gerokai sumažėjo ir eismo įvykių sumažėjo. Tai kainavo, bet tai daug mažiau kainavo, jei palyginsime, kiek kainuoja eismo įvykiai ar gyvybės, kurių neįkainosi“, - teigė Š.Jankauskas.

Lietuvos automobilių kelių direkcija šalies keliuose diegia vis daugiau naujų technologijų, 25 šalies ruožuose bus įrengta 50 vidutinio greičio matuoklių. Tiek ruožo pradžioje, tiek pabaigoje įrengtos kameros fiksuos valstybinį mašinos numerį, o pagal nuvažiuotą ruožo laiką bus apskaičiuojamas transporto priemonės vidutinis greitis. Kitaip tariant, greičio mėgėjai nebegalės naudotis triuku pristabdyti tik prieš greičio matuoklį ir toliau važiuoti viršydami leistiną greitį.

Psichoterapeutė Viktorija Grigaliūnienė aiškina, kad polinkis pažeidinėti kelių eismo taisykles, kartu ir viršyti greitį, susijęs pirmiausia su asmens vidine kultūra. „Jeigu žmogaus vertybės yra gerbti kitą, tai jis ir kelyje jį gerbs. Jeigu asmuo yra žemos kultūros, o vertybės tokios, kad tik galvoja apie save, abejoju, ar per keliolika valandų jis pasikeis. Šeimoje vertybės - pagarba, atsakomybė, pilietiškumas - pirmiausia turi būti diegiamos“, - teigė ji.

Psichoterapeutė atkreipė dėmesį, jog labai svarbu kiekvienam eismo dalyviui suvokti, kad jo elgesys yra pavojingas ar neatsakingas, tik taip asmuo gali keisti savo praktiką kelyje. Pasitaiko, kad vairuotojai, sėdę prie vairo išgėrę ir padarę avarijas, pareigūnams sako, jog alkoholį vartojo tik iš vakaro, arba „nedaug“ - tik porą bokalų, kitaip tariant, neįžvelgia savo kaltės ar savo elgesį patys traktuoja kaip normą ar net nelaimingą atsitikimą, kur jie esą niekuo dėti.

V.Grigaliūnienė teigė, kad dalis visuomenės, deja, vis dar laikosi nuomonės, jog kas vakarą išgerti porą skardinių alaus ar taurę vyno yra nieko bloga. „Kai aš tam tikrų žmonių klausiu, kodėl jie kas vakarą geria, jie atsako, kad nori atsipalaiduoti. Nors atsipalaiduoti galime galybe kitų būdų - pasivaikščioti, pasportuoti, susitikti su draugais ir panašiai“, - sakė ji. Jei žmogui vienintelis atsipalaidavimo būdas yra alkoholis, smarkiai išauga rizika vieną kartą sėsti prie vairo išgėrus.

Atsakingi eismo dalyviai patys kaip kontrolieriai


Jau daugiau nei 10 metų vairuojanti Agnė (pavardė redakcijai žinoma, - aut. past.), kuriai dažnai tenka automobiliu vykti iš vienos valstybės į kitą ir įveikti tūkstančius kilometrų, pasakojo, jog vairuoti visiems kur kas paprasčiau, kai vairuotojai, kiti eismo dalyviai kelyje vieni kitus gerbia, kitaip tariant, neviršija greičio, nelenkia pavojingai, laikosi atstumo tarp mašinų ir panašiai. „Tenka daug važinėti ir keliauti, todėl esu įsitikinusi, kad būti saugūs ir sutaupyti laiko galime tik elgdamiesi pagal nustatytas taisykles, kito varianto nėra. Kelių eismo pažeidimai tik apsunkina eismą, svarbiausia, atsiranda avarijų, o tai reiškia ir sužalojimų, mirčių pavojus. Susigadinti gyvenimą ir kitam jį sugadinti galima per vieną sekundę, - kalbėjo Agnė. - Nors jau daug metų gyvenu Anglijoje, kasmet vis grįždama į Lietuvą pastebiu, kad ir pėstieji, ir dviratininkai, ir vairuotojai atsakingiau elgiasi, nebėra tiek pykčio kelyje, kaip būdavo prieš 10 metų. Žmonės, kurie rūpinasi savo ir kitų saugumu, manau, verti didžiausios pagarbos ir jie gali savimi didžiuotis. Kodėl taip sakau? Todėl kad pažeidėjams reikia kontrolės, o atsakingi eismo dalyviai patys yra kaip kontrolieriai, užtikrinantys eismo saugumą savo pavyzdžiu ir pilietiniu elgesiu, kai mato negeroves, pažeidimus gatvėse.“ Psichoterapeutė V.Grigaliūnienė teigė besidžiaugianti, kad Lietuvoje atsiranda vis daugiau žmonių, kurie, matydami kelių eismo pažeidimus, informuoja pareigūnus, teikia informaciją, siunčia vaizdo įrašus į policiją.

„Neseniai pažįstama pasakojo atvejį, kai ji stovėjo prie perėjos praleisdama pėsčiąjį, o kita juosta pralėkė kitas automobilis net nestabtelėjęs, vos neužmušė mamos su vaiku, einančios per perėją. Tąkart pažįstama gailėjosi, kad neturėjo vaizdo registratoriaus, kitaip iškart būtų siuntusi į policiją įrašą“, - kad tramdyti kelių erelius pranešdami apie pažeidimus galime kiekvienas, akcentavo pašnekovė.

30 metų vairuojanti vilnietė Vita Buterlevičiūtė įsitikinusi, jog išgyvendinti visuomenės norą pažeidinėti kelių eismo taisykles galime pirmiausia savo pavyzdžiu. „Labai malonu, kai matai gerą pavyzdį: ar pėsčiasis tamsiu paros metu su atšvaitais, ar dviratininkas, per perėją besivedantis dviratį, o ne važiuojantis. Net nuotaika kita kelyje, atsiranda užtikrintumas. Yra daug žmonių, kurie rodo gerą pavyzdį, tą nuolat pastebiu. Bet yra ir pažeidėjų, iš savo patirties galiu pasakyti, kad yra vairuotojų, kurie nerodo posūkio darydami manevrą, nesilaiko atstumo tarp mašinų, piktybiškai privažiuoja prie pat mašinos galo su mintim, kad važiuok greičiau, nes trukdai, nors važiuoju leistinu greičiu. Atsiranda provokatorių, kurie savo elgesiu kelyje kitus provokuoja pažeisti taisykles, bet nepasiduokime tokiam spaudimui, nesileiskime niekieno valdomi. Elkimės pagal taisykles“, - teigė V.Buterlevičiūtė, kadais dirbusi mašinų detalių parduotuvėje. Moteris akcentavo, jog dalis žmonių vis dar galvoja, kad tos kelios minutės atvažiavus į vietą greičiau, t.y. viršijant greitį, ką nors pakeis. Iš tiesų tai tik iliuzija. Kelios minutės nieko nepakeis, tačiau kelios minutės gali pakeisti viską, kuomet įvyksta avarija. Ką kaltinti belieka tuomet?

Apgauti kontrolės mechanizmus neįmanoma

Vienas iš pavojų kelyje - nuovargis. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovas Vytautas Kleinauskas priminė, kad sunkvežimių vairuotojų darbo ir poilsio režimas yra aiškiai reglamentuotas ir numatytas maksimalus laikas, kurį gali dirbti vairuotojai, už jo nesilaikymą skiriamos didžiulės baudos. „Šiuolaikiniuose sunkvežimiuose sumontuota įranga leidžia tiksliai nustatyti, kada vairuotojas vairavo, o kada ilsėjosi, tad apgauti kontrolės mechanizmų ir kontrolę vykdančių pareigūnų faktiškai neįmanoma. Tai lemia, kad sunkvežimių vairuotojai retai susiduria su nuovargio problemomis“, - aiškino V.Kleinauskas. Remiantis įvairiais tyrimais (Europos Komisija, „Volvo Trucks“, Amerikos nacionalinės kelių saugumo administracija, Mičigano universitetas), dėl nuovargio įvyksta 7 proc. avarijų iš visų, kurias sukelia sunkvežimiai (lengvųjų automobilių atveju atitinkamai 15 proc.). Europos Komisija atlikusi skaičiavimus nustatė, kad vilkikų vairuotojai buvo kalti tik dėl 25 proc. eismo įvykių, į kuriuos patenka.

Lengvųjų automobilių vairuotojai savo ruožtu turėtų nepamiršti, kad sunkvežimiai kartu su priekaba neretai sveria apie 40 tonų, taigi „užlindinėti“ prieš sunkvežimį ir po to staigiai stabdyti (dažnai įvyksta prieš sankryžas) tikrai labai pavojinga. Sunkiasvorio automobilio stabdymo kelias dažnai būna ilgesnis nei lengvojo automobilio.


Interviu su Algirdu Radvila, Lietuvos medicinos darbuotojų profesinės sąjungos prezidentas:

- Ką rodo medikų patirtis: kokie eismo dalyviai dažniausiai pakliūva į avarijas?

- Įvairūs, ir dviratininkai, ir motociklininkai, ir automobilių vairuotojai. Labai svarbu, kad dviratininkai dėvėtų šalmus, nes be šalmo labai didelė rizika patirti galvos traumas. Dalis dviratininkų kelyje vis dar labai neatidūs, kiekviena klaida gali daug kainuoti. Žinoma, pasitaiko atvejų, kai traumą patiria girti dviratininkai, kažkodėl dar yra likęs mąstymas, kad išgėrusiems tik prie mašinos vairo negalima sėsti, išimtinai visiems negalima valdyti jokio transporto, jei žmogus neblaivus. Pavojinga net pėsčiomis eiti.

Medikams tenka vykti ir į vietas, kuomet partrenkti pėstieji, ėję per raudoną šviesoforo signalą. Vyresnio amžiaus žmonės dažniau eina per raudoną šviesoforo signalą, tai pažeidimas, aš jau nekalbu apie tai, kad šiais laikais ir automobilių daugiau, ir eismas intensyvesnis, greičiai. Gyvybę reikia saugoti.

Ypač sunkias traumas patiria motociklininkai, tai politraumos, ne tik galvos, viso kūno. Nes dalis motociklininkų važiuoja dideliais greičiais, tai galite įsivaizduoti, kas įvyksta po smūgio. Medikai visko prisižiūri, bet toks mūsų darbas, turime būti pasiruošę viskam. Dažnai net sulaukiame kritikos, kad „greičiau, ko laukiate, vežkite“, žmogus ne šiukšlė, kad įdėjai ir veži, reikia suteikti tinkamą pagalbą tuo momentu, nes nuo to priklauso ir žmogaus išgyvenamumas.

Dažniau į avarijas pakliūva jaunimas, čia kalbu apie motociklininkus, dviratininkus. Kaip pėstieji dažniau pakliūva vyresnio amžiaus žmonės, neblaivūs žmonės. Gyventojai turi saugotis, atėjai prie perėjos, apsidairyk į kairę ir į dešinę. Įvykus avarijai, kažkuri pusė bus kalta, bet ką tai reiškia palyginti su tuo, jei žmogus bus suluošintas ar žuvęs, todėl ir būkime atidūs gatvėse. Dega žalia, vis tiek nepulk į perėją, apsidairyk dar kartą.

- Kokia pagrindinė avarijų priežastis?

- Žmonių neatidumas, alkoholis, greitis, liaudiškai tariant, ir „šustravojimas“ kelyje norint pasirodyti, atkreipti į save dėmesį. Kelias tam tikrai ne vieta. Žmonės tiesiog nepagalvoja, juk nė vienas nenori prarasti gyvybės, todėl kasdien pagalvokime ir apie savo saugumą kelyje, darbe, vandenyje ir panašiai. Tačiau matau, kad kelyje daugėja atsakingų eismo dalyvių.

- Ką kiekvienas galime padaryti pernelyg neinvestuodami, kad būtume saugūs ir kitus apsaugotume?

- Pirmiausia supraskime, kad nelaimė gali atsitikti bet kam ir bet kokioje situacijoje. Kiekviena diena nėra savaime suprantamas dalykas, kad sulauktume kitos dienos, turime visada būti budrūs, nes esame ne vieni. Apgalvokime kiekvieną savo veiksmą, kaip jį atlikti kuo saugiau, kaip vairuoti, eiti kuo saugiau. Neužsiimti šalutiniais dalykais, kurie menkina budrumą, nekalbėti telefonu vairuojant, neklausyti muzikos ir panašiai.


Parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s