Įstatymai mušti vaikų neatpratino

Kaip „Vakaro žinioms“ teigė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja, gydytoja traumatologė Ingrida Sapagovaitė, 2016 m. ligoninės medikai užfiksavo 501 smurto prieš vaikus ar jų nepriežiūros atvejį. Ir čia kalbama tik apie tuos atvejus, kai smurtas ar vaiko nepriežiūra buvo akivaizdi.

Pernai tokių atvejų skaičius dar išaugo - jų užfiksuota 577. Ir nors akivaizdaus smurto prieš vaikus skaičiai išliko panašūs - 2016 m. buvo 47, pernai - 44, vaikų nepriežiūros atvejų kasmet daugėja. 2015 m. nepriežiūros buvo registruoti 25 atvejai, 2016 m. - 96, pernai - 152. Kitaip sakant, nepriežiūros atvejų per metus padaugėjo daugiau nei trečdaliu.

„Vis tik nedrįsčiau teigti, kad daugėja būtent nepriežiūros atvejų - gal tiesiog mes ėmėme jautriau į juos reaguoti, atidžiau vertinti aplinkybes, - teigia I.Sapagovaitė. - Kitaip sakant, pastaruoju metu perduodame policijai ir vaiko teisių apsaugos specialistams informaciją ir apie tokius atvejus, į kuriuos anksčiau žiūrėdavome atlaidžiau.“

Medikai skaičiuoja, kad sunkias traumas namuose, ugdymo įstaigose ar viešose vietose patyrė maždaug kas ketvirtas vaikas. Tai rimtos galvos traumos, sudėtingi lūžiai, kuriuos reikia operuoti, daugybiniai kaulų lūžiai, kūno nuplikymai karštais skysčiais ir kt.

Toli gražu ne kiekvieną vaiko patirtą traumą medikai traktuoja kaip nepriežiūrą, nes tada jų būtų tūkstančiai: pargriuvo, nusibalnojo kelį, užsigavo, susitrenkė, įsipjovė. Anot I.Sapagovaitės, tai yra normalu, kad vaikas bėgioja, lipa, griūva. Tačiau jei kelerių metų vaikas, be priežiūros paliktas prie atdaro lango, pro jį iškrenta, ar naujagimis antrą kartą per porą mėnesių nukrenta nuo vystymo stalo ar nuplikomas karštu skysčiu - tai jau yra nepriežiūra.

„Po pirmos tokios traumos suteikiame pagalbą, tačiau tarnyboms nepranešame - žiūrime realiai: gal tėvai yra jauni ir neįsivaizduoja, kad tas mažas vaikelis gali nukristi ar nusiplikyti, - sako gydytoja. - Tačiau jei ta pati trauma įvyko antrą kartą, visada pranešame, nes tai reiškia, kad tėvai nedaro išvadų.“

Smurto prieš vaikus atvejai, anot gydytojos, atskira kalba. Kai kurie jų - akivaizdūs. Gana dažna trauma, turinti labai sunkių liekamųjų reiškinių, - kūdikio supurtymas. Vaikai neretai nukenčia namuose kilus konfliktui tarp suaugusiųjų, kai pasipainioja „po ranka“ ar būdami ant mamos rankų. Nemažai atvejų, kai paaugliai nukenčia gindami mamą, prieš kurią smurtaujama.

„Neretai pasitaiko atvejų, kad atvežę vaiką tėvai sako nežinantys, kas įvyko, o kūdikis be sąmonės arba jam pasireiškia traukuliai. Ištyrus paaiškėja, kad mažylis yra supurtytas arba jis turi kelis guzus galvoje ir daugybę mėlynių ant kūno, - sako I.Sapagovaitė. - Kartais tėvai pasakoja, kad vaikas nukrito nuo dviračio, nusirito nuo laiptų, bet mes matome, kad sužeidimai visiškai neatitinka tos traumos požymių, apie kurią pasakojama. Jei įtariame, kad mums nesakoma, kas įvyko iš tiesų, informaciją perduodame institucijoms.“

Kai vaikų nemušimo įstatymas buvo priimtas, buvo nuogąstaujama, kad tėvai pradės slėpti vaikų traumas, nesikreips į medikus. Tačiau įdomiausia, jog reakcija buvo priešinga - į gydymo įstaigas su vaikais tėvai važiuodavo net patys matydami, jog nieko ypatingo neatsitiko. Tiesiog dėl to, jei vaikui skaudės ir po poros dienų, kad medikai nepraneštų tarnyboms, jog tėvai tris dienas nesikreipė pagalbos.

Apibendrinusi savo pastebėjimus ir statistiką, gydytoja konstatuoja, kad smurto bei agresijos mūsų visuomenėje daugėja ir būtina ieškoti to priežasčių.

„Manau, įstatymas ar gresiančios bausmės nelabai ką pakeis. Jeigu yra šeima, kuriai smurtauti prieš vaiką yra normalu, tai ji tą ir darys. Čia panašiai kaip ir su gėrimu - ar tu uždrausi gerti, ar nustosi pardavinėti, tas, kuris gėrė, vis tiek ras, kaip išgerti“, - teigia I.Sapagovaitė.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“