„Eurostat“ Vilnių aplaistė kraujunuotraukos (3)

2012 balandžio mėn. 24 d. 09:18:07 Perskaitė 1163

Prieš savaitę „Eurostat“ paskelbė, esą, 2009 m. duomenimis, Vilnius pirmavo tarp Europos Sąjungos valstybių sostinių pagal žmogžudysčių skaičių, o tai reiškia, kad Lietuvos sostinė neva yra nesaugiausias Europos miestas.

Vėlesnių metų duomenys į „Eurostat“ apžvalgą kažkodėl nepateko. Jeigu tikėtume šios įstaigos duomenimis, 2009 m. šimtui tūkstančių Vilniaus gyventojų vidutiniškai teko 7,8 žmogžudystės (esą tais metais iš viso įvykdytos 32 žmogžudystės). Toliau eina Talinas (6,03) ir Liuksemburgas (4,24).

Saugiausia tapo Maltos sostinė Valeta, kurioje 2007-2009 m. esą neužfiksuota nė vienos žmogžudystės.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai atkreipė dėmesį į akivaizdžias klaidas. 2009 m. Vilniuje gyveno 546 733 gyventojai, todėl 100 tūkstančių gyventojų tenkanti 32 nužudymų lyginamoji dalis, tiksliai skaičiuojant, turėtų būti 5,85, o ne 7,8, kaip teigia „Eurostat“.

Be to, Vidaus reikalų ministerijos Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, 2009 m.

Vilniuje įvykdyta 30 žmogžudysčių. Taigi realus tokių nusikaltimų skaičius 100 tūkstančių gyventojų yra 5,4.

Policija: iš piršto laužta

Kaip „Respublikai“ teigė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Kęstutis Lančinskas, dauguma nužudymų yra buitinio pobūdžio ir nekelia grėsmės nei miesto gyventojams, nei užsienio svečiams: „Vilnius neturi tokių problemų kaip Paryžius ar Londonas, kur kasdieną tikrai įvykdoma daug smurtinių nusikaltimų, įskaitant ir nužudymus, todėl visa ta statistika yra iš piršto laužta, tiesiog manipuliavimas skaičiais, nieko bendro neturintis su tikrąja saugumo Vilniuje padėtimi. Negalima daryti apibendrinimų pagal tokius duomenis neįsigilinus į situaciją, nežinant tikrosios padėties. Tai nėra sąžininga“.

Pareigūnas, detaliau susipažinęs su „Eurostat“ išvadomis, buvo gerokai nustebęs: „Keisčiausia, kad jie dabar paskelbė trejų metų (2007-2009 m.) vidurkį, įtraukdami į statistiką netgi mirties dėl neatsargumo atvejus, kurie pagal mūsų Baudžiamąjį kodeksą neskaitomi nužudymais. Aš tokį tendencingą „duomenų“ paskelbimą vertinu labai blogai, nes tai kenkia tiek šalies, tiek ir miesto įvaizdžiui, be to, tai visiškai neatspindi realios padėties. Nužudymas nužudymui nelygus. Pas mus iš viso įvykdoma apie 97-98 proc. buitinių nužudymų - kai bute konfliktuoja du girti vyrukai ir vienas kitą nužudo, - tokie dalykai neturi visiškai jokios įtakos saugumui mieste ar miesto gatvėse. Tegul dar įtraukia avarijose žuvusius žmones... Nežinau, kodėl taip daroma, matyt, yra nustatytos kokios nors jų žaidimo taisyklės. Kiek žinau, Policijos departamentas yra rašęs į „Eurostat“ ir prašęs tikslinti jų pateiktus duomenis“.

VPK pareigūnai taip pat atkreipė dėmesį, kad kiekvienos ES šalies nacionalinė teisė daugumą nusikalstamų veikų, tarp jų ir nužudymus, kvalifikuoja ir traktuoja skirtingai. Akivaizdus pavyzdys - kai kuriose šalyse teroro akto metu žuvę asmenys nėra įtraukiami į žmogžudysčių statistiką. Todėl aklai remtis tokia statistika negalima. Tuo tarpu Lietuvoje į statistiką įtraukiama kiekviena žūtis. Nuo 2008-ųjų iki praėjusių metų žmogžudysčių sostinėje sumažėjo daugiau nei dvigubai.

2008 m. 100 tūkst. gyventojų teko 11,2 nužudymo, 2009 m. - 5,4 nužudymo, 2010 m. - 4,8 nužudymo, o pernai - 4,7 nužudymo.

Lietuvoje nužudymų ištyrimo procentas labai aukštas. Ne išimtis ir Vilnius. 2011 m. sostinėje ištirta 91 procentas tokių nusikalstamų veikų.

Šmeižtas kenkia ir turizmui

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė „Respublikai“ sakė nesanti patenkinta tokios „statistikos“ paskelbimu: „Žinoma, viešas tokių kontroversiškų duomenų paskelbimas, ir dar tarptautiniu mastu, kenkia ne tik valstybės ar miesto įvaizdžiui. Tai kenkia tiesiogiai ir verslo aplinkai, ypač tokio jautraus kaip viešbučių ar restoranų verslas. Paskelbti duomenys nėra patikimi, tad netikiu, kad Vilnius yra nesaugiausias Europos miestas. Ir mūsų svečiai, kiek teko kalbėtis, tikrai nesiskundžia“.

Kalbėdama apie galimai tendencingą „Eurostat“ vertinimą asociacijos prezidentė sakė nenorinti jų teisinti, tačiau tai galėjo lemti ir duomenų gausa, be to, jos manymu, valstybinės struktūros galėtų aktyviau ginti valstybės ir miesto reputaciją: „Galbūt Teisingumo, galbūt Užsienio reikalų ministerijos galėtų kreiptis į tą pačią nuomonę formuojančią instituciją, kad ji paaiškintų, iš kur ištraukė tokią statistiką. Valstybė turi reikalauti, kad tokie duomenys, jeigu jie neatitinka tikrovės, būtų paneigti“.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net