EBSW plėšė su socdemų* palaiminimunuotraukos (1)

2013 lapkričio mėn. 09 d. 11:30:51 Perskaitė 9418

Į laisvę išleistas buvęs EBSW prezidentas Gintaras Petrikas, matyt, tokios malonės sulaukė, kad buvo gana diskretiškas ir neišdavė, už ką EBSW buvo taip palaikoma socdemų veikėjo Adolfo Šleževičiaus Vyriausybės, tuometinio Lietuvos banko valdytojo Kazimiero Ratkevičiaus ir įvairių LDDP, vėliau tapusios socdemais, ideologų.

1993 metų rugpjūčio 4-ąją jauni vyrukai, iš kurių dauguma - buvę sportininkai imtynininkai, automobilių lenktynininkai, įsteigė koncerną „East-Baltic-States-West“ (EBSW) ir paskelbė, kad jų tikslas - geras biznis. Kaune, Birštono gatvėje, netoli EBSW prezidento namų, apie tai skelbė didžiulis plakatas. Pakabintas toje vietoje, kur sovietiniais laikais kybojo plakatas „Mūsų tikslas - Komunizmas“.

EBSW steigėjomis tapo devynios G.Petriko brolio Raimundo Petriko ir draugų - autolenktyninko Aurelijaus Simaškos, Igorio Snetkovo, Valdo Krasnicko bei kitų - vadovaujamos įmonės. Pats Kūno kultūros instituto auklėtinis G.Petrikas tapo EBSW prezidentu. Kauno politechnikos institutą baigęs Algirdas Pašukevičius - EBSW Privatizacijos ir investicijų departamento generaliniu direktoriumi.

Garsiai apsiskelbė, bet neįteisino

Tačiau, kad ir kaip būtų keista, viešai apsiskelbusi EBSW neskubėjo įsiregistruoti įmonių rejestre ir faktiškai net 2 metus veikė nelegaliai. Ir niekam neužkliuvo. Įsiregistravo tik 1994 metų gale. O kitų - 1995 - metų gegužę G.Petrikas su premjero A.Šleževičiaus svita jau vyko į Vatikaną susitikti su popiežiumi.

Kodėl tuometinei A.Šleževičiaus Vyriausybei neužkliuvo, kad EBSW veikia nelegaliai? Kalbama, kad į EBSW labai palankiai žiūrėjo tuometinės LDDP vienas ideologų Vladimiras Beriozovas. Padėjo ir kiti ryšiai. Pvz., tuometiniam Lietuvos banko valdytojui K.Ratkevičiui nė kiek neužkliuvo, kad EBSW antrinė įmonė investicinė akcinė bendrovė Kauno holdingo kompanija (IAB KHK) nelegaliai renka iš gyventojų indėlius. EBSW apsauga rūpinosi buvęs aukštas KGB karininkas, o kitas KGB karininkas organizavo EBSW įmonių vadovų slaptą telefoninį pasiklausymą. Dėl ryšių su tuometine valdžia EBSW vyrukus ratais aplenkdavo ir Kauno banditai, organizuodavę šešėlinius valstybės turto privatizavimo aukcionus.
EBSW tokių šešėlinių aukcionų neprireikė, nes turėjo patikimesnį būsimų socdemų (buv. LDDP) valdžios „stogą“. Vyrukai už 7-20 ct supirkinėjo iš gyventojų 1 lito vertės investicinius čekius ir 1994 metais jau buvo pusvelčiui įsigiję 61 įmonės kontrolinius paketus. Įmonės buvo perkamos ir už IAB KHK indėlininkų pinigus. EBSW tuo metu turėjo tik vieną realų konkurentą - su Vladimiru Romanovu siejamą Holdinginę tekstilės korporaciją, kuri supirkinėjo tekstilės įmonių ir kitų stambių objektų akcijas. Su V.Romanovu EBSW konkuravo dėl projektavimo instituto pastato Kaune, K.Donelaičio g.60, ir dėl „Dirbtinio pluošto“ kontrolinio paketo. Galiausiai šis pastatas ir „Dirbtinio pluošto“ kontrolinis paketas bei įmonės kultūros ir sporto kompleksas atiteko su V.Romanovu siejamai įmonei. Tačiau EBSW vyrukams puikiai sekėsi supirkinėti elektronikos įmones. Įsigijo Kauno radijo gamyklą (AB „Banga“), „Šilką“ (buvęs P.Ziberto šilko-pliušo kombinatas), Šiaulių „Nukloną“, Kauno ketaus liejyklą („Centrolitas“), „Lietuvos kuro“ akcijų, „Koordinatę“ (buv. F.Dzeržinskio staklių gamykla), „Inkarą“, Panevėžio „Ekrano“ akcijų ir t.t. Beveik visos 61 įmonės turtas buvo užstatytas EBSW įkurtam Komercijos ir kredito bankui arba Lietuvos valstybiniam komerciniam bankui (LVKB), kurio stebėtojų tarybos pirmininku tapo G.Petrikas. Mat EBSW supirkinėjo ir LVKB akcijas. Už užstatytą įmonių turtą buvo imamos milijoninės paskolos, kurios vėliau nebuvo grąžinamos. Pinigai nusėdo vadinamuosiuose ofšoruose arba tapo privačiomis vilomis, namais. Komercijos ir kredito bankelis ir LVKB bankrutavo. Nustatyta, kad vien LKVB tarybos pirmininkas G.Petrikas iššvaistė iš banko 24 mln. litų. LKVB tuometinis valdytojas nusišovė. Kitos versijos kažkodėl atmestos.

Abu bankai bankrutavo lygiai taip pat, kaip ir EBSW nustekentos įmonės. Pirmoji Lietuvoje įmonių bankroto procedūra buvo pritaikyta EBSW išsunktai „Bangai“. Toliau sekė EBSW valdomų įmonių jau ne bankrotų banga, bet ištisa lavina. Nes savo geraisiais laikais, kai valdžia ir prokuratūra žiūrėjo pro pirštus, EBSW kontroliavo per 40 proc. šalies įmonių. Ir, aišku, pačių didžiausių. Nes jose buvo daugiau turto, kurį buvo galima užstatyti bankams ir taip išsigryninti pinigus į savo asmenines sąskaitas ofšoruose.

Žvejybos laivyno sužlugdymas

Bene skaudžiausias buvo valstybinio žvejybos laivyno „Jūra“ sužlugdymas. „Jūroje“ dirbo apie 2,5 tūkst. darbininkų. A.Šleževičiaus Vyriausybei leidus, EBSW pritaikė „Jūrai“ įprastą išgrobstymo schemą. Veikė ne tiesiogiai, bet per kauniškę „Bangą“. „Banga“, pati apsivertusi skolomis ir pirmoji šalyje bankrutavusi, dar spėjo už 11 mln. litų įsigyti „Jūros“ akcijų. Paskui tas akcijas į „Jūrą“ įžengė EBSW vyrukai. Laivyno komercijos direktoriumi tapo vienas EBSW steigėjų, autolenktynininkas ir iš profesijos medikas A.Simaška. 1994 metais, nors EBSW vis dar buvo neįsiregistravusi įmonių rejestre, o A.Šleževičiaus Vyriausybė į tai žiūrėjo pro pirštus, „Jūra“ jau turėjo 43 mln. litų skolų. 1995 metais „Jūra“ bankrutavo, o bankroto administratoriumi paskirtas tas pats A.Simaška. Mat dar buvo likę 66 laivai. Vėliau pigiai parduoti, išnuomoti užsieniečiams ar tiesiog supjaustyti į metalo laužą.

„Jūroje“ prieš pat bankrotą dar buvo likę 6022 darbininkai, veikė profsąjunga. Žmonės rašė viešus laiškus premjerui A.Šleževičiui, kreipėsi į prezidentą, kad specialiai žlugdomas laivynas. Tačiau niekas darbininkų nepaisė. Žlugus laivynui, jie tapo bedarbiais, persikvalifikavo į taksi vairuotojus ar tiesiog išvyko iš Klaipėdos ir Lietuvos.

Štai kur buvo tikrasis planas „strekoza“! Beje, nė kiek neužkliuvęs saugumiečiams.

Ar kas nors už tokią aferą sėdo už grotų? Ogi niekas! Lygiai taip pat, kaip ir už Kauno „Inkaro“ sužlugdymą. EBSW vyrukai netgi spėjo vieną „Inkarui“ priklausiusį pastatą Kaune, Laisvės alėjoje, už milijoną litų parduoti Generalinei prokuratūrai. Šiame pastate dabar įsikūrusi Kauno apygardos prokuratūra.

Apgauti indėlininkai

EBSW legalizavosi tik 1994 m. gruodžio 19-ąją. Prieš pat savo didžiąją krizę, kai jau nesugebėjo atsiskaitinėti su IAB KHK indėlininkais. Įsiskolino jiems 83 mln. litų. Štai tada ėmė aiškėti, kad indėliai rinkti nelegaliai.

EBSW iš pradžių stengėsi atsiriboti nuo antrinės IAB KHK, tačiau tyrimas atskleidė, kad visos EBSW įsteigtos įmonės buvo tarpusavyje susijusios finansiniais ryšiais. Tiksliau - įvairiais būdais pumpavo ir švaistė indėlininkų pinigus. Prie sienos priremtas G.Petrikas linko slapstytis užsienyje. Dėl indėlininkų turto iššvaistymo į teismo suolą sėdo IAB KHK stebėtojų tarybos pirmininkas A.Pašukevičius, tarybos nariai Nijolė Končienė, Kęstutis Armaitis, valdybos pirmininkas Valdas Krasnickas ir direktorė Jolanta Barysienė.

Teismas nustatė, kad vien V.Krasnickas pradangino 39 mln. litų. Taip pat buvo nustatyta, kaip G.Petrikas už savo indėlį IAB KHK gaudavo 87 proc. palūkanų, nors tikrintojai bendrovės depozituose nerado jokio G.Petriko indėlio.

V.Krasnickas buvo nuteistas 5 metams ir 6 mėnesiams, tačiau, pritaikius amnestiją, labai greitai atsidūrė laisvėje. A.Pašukevičius išteisintas. Kiti veikėjai taip pat išsisuko. Suėjus nusikaltimo senačiai ar tiesiog išteisinti. O indėlininkai ar atgavo savo pinigus? Tik mažą dalelę, nes pagrindinis IAB KHK turtas buvo jau bankrutavusių įmonių vertybiniai popieriai. O G.Petrikas, kažin ar pats sugalvojęs šalies įmonių greito sužlugdymo, turto išsiurbimo, bedarbių prikūrimo schemą, taip pat jau laisvėje. Matyt, už tai, kad mokėjo tylėti.

* Tuo metu jie vadinosi LDDP (Lietuvos demokratinė darbo partija)

Parengta pagal dienraštį „Respublika“





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net