respublika.lt

Černobyliečiai atsiprašo, kad dar gyvi

(0)
Publikuota: 2017 balandžio 27 08:13:17, Alia ZINKUVIENĖ, zinios@vakarozinios.lt
×
nuotr. 3 nuotr.
Černobyliečiai atsiprašo, kad dar gyvi. Eltos archyvo nuotr.

Prieš 31 metus įvykusios katastrofos Černobylio atominėje elektrinėje padarinių likviduotojai rėžia, kad valdžia juos prisimena tik tada, kai gali pasinaudoti jų vardu savais tikslais. O visos gražios kalbos apie būtinybę pasirūpinti didvyrių sveikatos priežiūra ir socialine gerove taip ir lieka tik kalbos.

 

Lietuvos judėjimo „Černobylis“ pirmininkas Pranas Paškevičius sako, kad atominės avarijos likviduotojai į Seimą kviečiami tik kas 5 metus, kai minimi „apvalūs“ katastrofos jubiliejai - pasižiūrėti, ar dar gyvi. Pernai per 30-ąsias metines karčių žodžių viešai pažarstę judėjimo atstovai, ko gero, bus apskritai politikų nepageidaujami svečiai.

Vakar į černobyliečių problemas dėmesį atkreipė tik Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija, surengusi kuklų minėjimą kartu su černobyliečių labdaros fondu „Mūsų krantas“. Jo vadovas Anatolijus Zarovskis spaudė ranką komisijos pirmininkui Juozui Olekui, kaip vieninteliam buvusiam sveikatos apsaugos ministrui, kuris Nepriklausomybės pradžioje priėmė sprendimus dėl specializuotos sveikatos priežiūros per Černobylio avarijos likvidavimą nukentėjusiems žmonėms ir jų vaikams, nemokamų vaistų, sanatorinio gydymo ir kt.

Vėliau vykusios sveikatos priežiūros ir socialinės reformos sunaikino ir specializuotas medicinos paslaugas černobyliečiams, ir nuo tarybinių laikų jiems taikytas lengvatas. Iš didvyrių jie virto itin socialiai pažeidžiama grupe, kurios atstovų keliami reikalavimai tik erzina valdžią.

Kaimynėje Latvijoje černobyliečiams išlaikytos ir socialinės garantijos, ir specializuota medicinos pagalba, mat ši valstybė turi atskirą tai garantuojantį įstatymą.

„Mes buvome išvertę tą įstatymą į lietuvių kalbą, pateikėme politikams, bet buvo pasakyta, kad turime džiaugtis, jeigu įtrauks mus atskiru punkteliu į bendrą nukentėjusių nuo okupacinių režimų asmenų įstatymą, o jei nenorime, tai apskritai nieko negausime“, - sakė P.Paškevičius.

Ne tik iš politikų, bet ir iš eilinių valdininkų dažnai tenka išgirsti: „Mes jūsų į Černobylį nesiuntėme, savo reikalavimus kelkite ten, kur ir nukentėjote.“ Tokia neteisybė organizaciją labai žeidžia. Pasak P.Paškevičiaus, tarptautinė Černobylio avarijos likviduotojų organizacija, kuriai priklauso ir jo vadovaujamas judėjimas, dar Nepriklausomybės pradžioje buvo sutarusi su Rusijos vyriausybe dėl išmokų, panašiai, kaip jos mokamos Lietuvoje gyvenantiems buvusiems sovietiniams kariškiams.

„Bet mūsų valdžioje tuomet buvę didieji patriotai pareiškė: „Ne, ne, išmaldų nereikia - pirmiau tegul Rusija atlygina okupacijos žalą, o tada mes pamokėsime černobyliečiams.“ Ir taip niekas nė piršto nepajudino“, - apgailestavo pašnekovas.

Požiūrį į černobyliečius parodo ir tai, kad jų organizacijos neturi savo veiklai patalpų, kai daugybė kitų nevyriausybininkų gauna jas lengvatinėmis sąlygomis. Klaipėdos mieste prieš keletą metų černobyliečiai buvo iškraustyti iš patalpų, kurios buvo pripažintos kaip nereikalingos savivaldybei. Nepaisant to, iš visuomenininkų buvo reikalaujama sumokėti per daugiau kaip 10 metų susikaupusį nuomos mokestį. Vienintelė Druskininkų savivaldybė judėjimui „Černobylis“ yra suteikusi patalpas - nors tai tik vienas kambarys, bet organizacija vertina dėmesį nukentėjusiems žmonėms.

P.Paškevičius priminė kuriozą, kai prieš daugiau nei metus sostinės valdžia siekė iškraustyti iš Sapiegų rūmų parko nuo 1999 m. ten stovintį paminklą „Černobyliečių motina“, skirtą katastrofos aukoms atminti, nes toje teritorijoje įsikūrę privatininkai jo nepageidavo.

„Laimė, Vilniuje suveikė kitos jėgos, parkas privatus netapo“, - džiaugėsi černobylietis.

Paprašytas išvardyti, kokios socialinės garantijos černobyliečiams dar liko iš to, kas buvo Nepriklausomybės pradžioje, P.Paškevičius paminėjo tik privalomąjį sveikatos draudimą, kuriuo juos visus draudžia valstybė.

„Sulaukę pensijos, komisijos pripažinti likvidavusiais avarijos Černobylyje padarinius žmonės turi teisę į valstybinę pensiją - 58 eurus prie bazinės pensijos. Bet kaip jos sulaukti?“ - klausia P.Paškevičius, kai vidutinis mirusių černobyliečių amžius 54-59 metai. Tiesa, mirusiojo šeima gauna vienkartinę 120 eurų išmoką. Rūšiuojamos net černobyliečių našlės: po vyro mirties gauti našlės pensiją černobyliečio žmona gali tik tokiu atveju, jeigu ji per 5 metus sulauks pensinio amžiaus, o jeigu vyrą palaidoja anksčiau, jokia pensija jai nebepriklauso.

„Taigi valdžia ir jos priimami įstatymai mums leidžia būti gražiai palaidotiems, bet padėti dar gyvenantiems šiame pasaulyje per daug nesivarginama“, - konstatavo pašnekovas, atkreipęs dėmesį, kad vienus avarijos likviduotojus pripažįstant nukentėjusiais nuo okupacijos, o kitų ne, žmones mėginama net ir supriešinti tarpusavyje.

Net ir tarp visuomeninių černobyliečių organizacijų vienybės nėra: vieni kelia valdžiai nepatogius klausimus ir reikalavimus, o kiti visų černobyliečių vardu kaulija labdaros bei kabina Seimo nariams ir verslininkams medalius neva už paramą černobyliečiams.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s