Nors patikėti, jog eidamas miesto centrine gatve gali prasmegti skradžiai žemę, galėtų retas, būtent taip nutiko vienai kėdainiškei. Per plauką mirties išvengusi moteris sulaukė tik valdžios patyčių. Tiesa, valdininkai pratę mokėti šimtatūkstantines kompensacijas, tačiau ne visi žino, kad gali jų reikalauti.
Per plauką nuo žūties
Kėdainių rajone, Pelėdnagiuose, gyvenanti Jolanta Bagdonavičiūtė tądien nuvažiavo į miestą pasiimti iš bankomato socialinės pašalpos už mažamečius vaikus. Ėjo moteris centrine Jono Basanavičiaus gatve, vedina dviem mažais vaikais, jau su pinigais rankose, ir staiga - į prarają!
„Vaikai mažo svorio - praėjo, o aš vos uždėjau koją ant šaligatvio grindinio plytelės ir nugarmėjau apačion! - prisiminė ji. - Visa laimė, kad pažastimis spėjau užsikabinti už plytelių kraštų - šešių metrų gylio vandens pilname šulinyje vaikų akivaizdoje būčiau paskendus!”
Jolantai išsikepurnėti iš įgriuvos padėjo praeiviai, bet, anot jos, pinigai (beveik 800 litų), dokumentai, mobilusis telefonas, buto raktai pradingo šulinio dugne. Šoko ištiktai moteriai prireikė medikų pagalbos - lūžo koja, sutrenkti šonkauliai ir stuburas. Jolantai teks ilgai gydytis. Ji jau buvo susiradusi darbą, bet dėl netikėtos traumos jo teko atsisakyti.
„Nuėjau pas Kėdainių merą prašyti paramos - kuo vaikus maitinti, juk visi pinigai prapuolė, - prisiminė ji. - O šis tik pasityčiojo iš manęs. Sako, negalime pašalpos skirti. Gerai, kad svetimi žmonės paskolino - turėjau už ką sūnų į Druskininkų sanatoriją nuvežti.”
Darbų brokas?
Gyventojai tvirtina, jog smegduobė atsirado ne šiaip sau - prieš metus komunalininkai šioje vietoje keitė vamzdyną. AB „Panevėžio energija” padalinio Kėdainių šilumos tinklų meistro Zenono Gestauto teigimu, remonto darbus atliko bendrovė „Dujovika”.
„Jie atsakingi, davė penkerių metų garantiją, - sakė jis. - Po tos nelaimės atvyko ir įgriuvą sutvarkė.”
Bet kad tokių įgriuvų neatsiras ir kitose miesto vietose, kur šiluminė trasa šios bendrovės darbininkų anksčiau buvo pakeista, meistro žodžiais, garantijos nėra.
UAB „Dujovika” direktorius Romanas Ramanauskas kaltės kratėsi. „Samdėme specialistus, nežinau, gal kokį brokelį ir galėjo palikti, - svarstė jis. - Bet įgriuva greičiau susiformavo po labai smarkios liūties. Naktį smarki liūtis Kėdainiuose išplovė smėlį po šaligatvio plytelėmis.”
Bendrovė esą viską iš naujo sutvarkė, į gruntą, kuriuo užpylė įgriuvą, primaišė asfalto. O nukentėjusiai J.Bagdonavičiūtei „Dujovika” pasiruošusi išmokėti pašalpą, tegu tik moteris kreipiasi.
Kėdainių meras Rimantas Diliūnas nukentėjėlės priekaištus rajono valdžios adresu atmetė.
„Aš negaliu iš savo piniginės išimti pinigų ir paduoti, - teigė jis. - Yra tvarka - komisija svarsto, kam pašalpas skirti, kokį žmogų paremti. Svarstysime ir pašalpos J.Bagdonavičiūtei skyrimo klausimą. Ji tikrai nėra nuskriausta, ir taip visko gauna, gal dar nori, kad mes ją ant rankų nešiotume?”
Gatvėse - pavojai
Šalies savivaldybės vairuotojų pretenzijų dėl nesutvarkytose gatvėse apgadintų automobilių sulaukia nevienodai. Klaipėdoje iki šiol kompensacija neskirta nė vienam pareiškėjui, Panevėžyje ir Vilniuje jos skaičiuojamos dešimtimis, o duobių sostine seniai pravardžiuojamame Kaune - šimtais. Tiesa, anot Miesto ūkio skyriaus specialisto Vytauto Nausėdos, savivaldybė žalą kompensuoja tik daliai visų besikreipiančiųjų, nes tą reikia įrodyti, pagrįsti dokumentais.
Šiemet į Kauno savivaldybę dėl duobėtose gatvėse apgadintų automobilių jau kreipėsi 171 automobilio savininkas, pernai per visus metus - 564. Didžiausia duobės padaryta žala prabangiam BMW markės automobiliui, kurią atlygino draudimo bendrovė, viršijo 100 tūkst. litų.
Faktai
Į duobę Panevėžio miesto gatvėje įsmukęs ir automobilį apgadinęs rokiškėnas Vytautas Šlikas per teismus iš Panevėžio miesto savivaldybės išsireikalavo 2598 litų nuostolių.
Klaipėdietis Jonas Klinka duobėje apgadino automobilį, o sąskaitą už jo tvarkymą nusiuntė savivaldybei. Žalos atlyginimo klausimas dar sprendžiamas.
Jurbarko miesto gatvėje dėl nepažymėtos duobės automobilį suniokojęs jurbarkietis iš savivaldybės įmonės „Jurbarko vandenys” išsireikalavo 2000 litų žalos atlyginimą.
Teismas įpareigojo draudikus sumokėti 2600 litų vilniečiui, apgadinusiam automobilį, kai šis pateko į duobę, tačiau leido žalą išsiieškoti iš savivaldybės.
Danius SVIRINAVIČIUS - advokatas:
Visais atvejais, ar paslydus ant apledėjusio nenuvalyto šaligatvio, ar atsivėrus duobėms ir apgadinus automobilį, nukentėjęs pilietis turi teisę kreiptis dėl patirtos turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo. Kadangi gatvės - miesto savivaldybės nuosavybė, pretenzija rašoma savivaldybės administracijos direktoriui. Tikrai ne nukentėjusio asmens reikalas aiškintis, kokia statybos bendrovė ar organizacija atliko remonto darbus ar nepabarstė šaligatvio. Jei savivaldybė konkrečiu atveju ir niekuo dėta, ji vis tiek turi spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo, o vėliau, asmeniui nuostolius padengusi, juos gali išsireikalauti iš kaltininko regreso tvarka.
Tuo atveju, jei savivaldybė žalą atlyginti atsisako, pilietis kreipiasi į teismą su civiliniu ieškiniu. Jei žmogus dėl panašaus atsitikimo patiria ne tik turtinę žalą, bet ir sveikatos sutrikimą, dar yra galimybė kreiptis į prokuratūrą, nes už tarnybos pareigų neatlikimą numatoma baudžiamoji atsakomybė.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
