Atsakingai elgtis turime visi

Rezultatai skaudūs

Pirminiais duomenimis, pernai Lietuvoje įvyko 3325 eismo įvykiai, per kuriuos nukentėjo žmonės: 265 žuvo, dar 3889 buvo sužeisti. Beveik pusę - 108 - visų žuvusiųjų sudaro pėstieji, iš jų 70 žuvo mirtinai sužaloti tamsiuoju paros metu. Taip pat žuvo 76 vairuotojai, 60 keleivių, 19 dviratininkų, vienas mopedo vairuotojas.

Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad iš 108 žuvusių pėsčiųjų, 40 žuvo dėl savo kaltės, o kiti - dėl vairuotojų (tai nelaimės, kai ant pėsčiųjų užvažiuojama pėsčiųjų perėjose, kelkraščiuose, kiemuose ir pan., kai eismo taisykles pažeidė vairuotojai). Daugiausia - 36 - žmonių žuvo gruodžio mėnesį, birželio - 30, sausio - 28 ir liepos - 27. Mažiausiai - kovo (14) ir vasario (15) mėnesiais.

2014 m. nustatyta 386 260 Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Net 23 021 iš jų padarė pėstieji, 11 143 - dviratininkai, 168 - vadeliotojai.

Be atšvaitų rizikuoja labiau

Pagrindiniai Kelių eismo taisyklių pažeidimai, kuriuos padaro pėstieji, - važiuojamosios kelio dalies perėjimas arba ėjimas ja ten, kur draudžiama, ir atšvaitų ar kitų šviesą atspindinčių elementų nenaudojimas tamsiuoju paros metu. Tiek pėstieji, tiek dviratininkai ar vadeliotojai neretai kelia pavojų sau ir kitiems šlitinėdami kelyje neblaivūs.

Didžiausia problema ta, kad sutemus pėstieji be atšvaitų gatvėje bei kelyje tampa sunkiai pastebimi, ir visiškai nesvarbu, kur jie vaikštinėja - mieste ar kaimo vietovėse. Vėlai pastebėjus pėsčiąjį vairuotojams gerokai sunkiau laiku paspausti stabdžių pedalą. Apskaičiuota, kad pėstieji be atšvaitų tamsiuoju paros metu rizikuoja gyvybe 8 kartus labiau negu pėstieji su atšvaitais.

Tiesa, reikėtų nepamiršti, kad šviesą atspindintys elementai veiksmingi tik tuomet, kai yra geros kokybės ir dėvimi teisingai.

Kadangi kelkraščiu pėstiesiems reikia eiti priešinga automobilių eismo judėjimo kryptimi (kaire kelio puse), atšvaitą reikia segėti dešinėje kūno pusėje. Atšvaitą, pervertą virvele ar segtuku, reikia prisegti prie drabužių (pvz., kišenės), kad jis švytuotų žmogaus kelių aukštyje. O atšvaitas-juostelė yra nešiojamas ant drabužių rankovės (truputį aukščiau rankos riešo) ar kojos blauzdos srityje.

Teigiama, kad bene universaliausi yra atšvaitai-juostelės, nešiojamos ant kojų ir rankų, jos užtikrina 360 laipsnių matomumą iš visų pusių.

Reikėtų prisiminti ir tai, kad pats atšvaitas savaime nešviečia  - jis tik atspindi automobilio šviesas. Todėl geriausia jį pritvirtinti transporto priemonių žibintų aukštyje. Nešioti atšvaitą-juostelę užkabinus prie kuprinės ar rankinės rankenų dažnai nėra prasmės, nes automobilių šviesos tokio atšvaito paprasčiausiai neapšviečia. Na, o jei atšvaitą vis tik užsidedame ant rankinės rankenos, einant keliu ar per kelią atšvaitą reikia atsukti į automobilių pusę, kad vairuotojai mus iš tolo pastebėtų.

Apie saugumo reikalavimus turėtų nepamiršti ir dviratininkai. Kiekvieno dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš abiejų šonų - oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Važiuodamas važiuojamąja dalimi dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale - raudonos šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale - raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.

Svarbu saugus greitis

Tamsiuoju paros metu atsargiau reikėtų elgtis ir patiems vairuotojams, nes viršytas saugus greitis - viena iš pagrindinių priežasčių, lemiančių eismo įvykius keliuose ir skaudžius jų padarinius. Kuo didesnis greitis, tuo mažesnė tikimybė laiku sustabdyti transporto priemonę ir išvengti labai skaudžių ar net tragiškų pasekmių.

Šiuo metu „Dakaro“ lenktynėse dalyvaujantis lenktynininkas Benediktas Vanagas įsitikinęs: protingų avarijų nebūna - jos visos būna kvailos. Tad ar mažės eismo įvykių Lietuvoje, iš esmės priklauso nuo to, kiek atsakingai žmonės žiūrės į tai, ką daro kelyje.

„Egzistuoja viena taisyklė, kuri sako, kad srautas juda sklandžiai tada, kai viskas jame vyksta darniai, o tai reiškia, kad niekas jame neturi būti daroma per daug greitai ar per daug lėtai, - sako B.Vanagas. - Tikri lenktynininkai, suprasdami tai, prisitaiko prie bendro srauto ir tampa tiesiog eismo dalyviais, kuriems galioja tie patys Kelių eismo taisyklių reikalavimai.“

Būtina įvertinti sąlygas

Kelių eismo taisyklės vairuotojus įpareigoja neviršyti leistino greičio, atsižvelgti į realias eismo sąlygas. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto Saugaus eismo laboratorijos vedėjo Vido Žuraulio teigimu, laikytis nustatyto leistino greičio yra labai svarbu, nes ta greičio riba nustatoma atsižvelgiant į daugelį veiksnių, leidžiančių daryti prielaidą, kad važiuoti nustatytu greičiu yra sąlygiškai saugu.

Vis dėlto automobilio vairavimas, pasak specialisto, nėra tik mechaninis veiksmas. Tad svarbu ne tik paisyti leistino greičio, bet ir vadovautis protu - įvertinti savo vairavimo įgūdžius ir galimybes reaguoti į vieną ar kitą situaciją.

Užsienio saugaus eismo ekspertai apskaičiavo - jei pėsčiasis partrenkiamas 30 km/h greičiu važiuojančio automobilio, šansai išgyventi siekia 90 proc. Jei mašinos greitis - 50 km/h, tikimybė likti gyvam pėsčiajam sumažėja iki 20 proc. Automobilio smūgis į pėsčiąjį važiuojant 50 km/h greičiu prilygsta laisvam žmogaus kritimui iš 10 metrų aukščio, 30 km/h greičiu - kritimui iš 3 metrų.


Vidmantas Pumputis, Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas:

Praėjusių metų eismo įvykių statistika tikrai skaudi - žuvo 265 žmonės, o tai devyniais daugiau kaip 2013 m. Pėsčiųjų pernai taip pat žuvo daugiau nei 2013 m., ir jie sudarė net 40,8 proc. visų žuvusiųjų. Šis skaičius, mano žiniomis, yra aukščiausias Europoje. Iš 108 net 70 pėsčiųjų žuvo tamsiuoju paros metu, o ypač nerimą kelia tai, kad net 32 iš jų - pėsčiųjų perėjose.

Pagrindinė pėsčiųjų problema - atšvaitų nenaudojimas tamsiuoju paros metu, kai vairuotojams juos ypač sunku laiku pastebėti. Kitas dalykas - savivaldybės neatsakingai žiūri į pėsčiųjų perėjų įrengimą: toli gražu ne visos pėsčiųjų perėjos įrengtos tam tinkamose vietose, papildomai paženklintos ir apšviestos.

Siekiant priversti vairuotojus sumažinti greitį valstybinės reikšmės keliuose diegiamos įvairios inžinerinės priemonės, pavyzdžiui, įrengiamos žiedinės sankryžos. Tuo metu savivaldybės - tarsi atskira respublika: pastangos, kad būtų užtikrintas saugus eismas, jose menkos.

Kelių ir gatvių infrastruktūra yra skirta visiems eismo dalyviams. Vadinasi, visiems eismo dalyviams turi būti sukurtos saugios eismo sąlygos.


Dėmesio!

Pėstiesiems privalu žinoti, kad Lietuvoje atšvaitai, žibintuvėliai ar liemenės einant keliu tamsoje nėra rekomenduojamas dalykas - jie yra privalomi. Už jų nenešiojimą yra baudžiama bauda nuo 80 iki 140 litų.

Greitį viršyti mėgstantiems vairuotojams patartina žinoti - baudos už leistino greičio viršijimą gali smarkiai patuštinti kišenes (nuo 11 iki 724 eurų) ar net kainuoti vairuotojo pažymėjimą.

Visiems eismo dalyviams reikėtų prisiminti - už eismo saugumą labiausiai esame atsakingi mes patys, todėl kelyje turime saugotis patys ir saugoti vieni kitus.


Lengvojo automobilio stabdymo kelias (m)

Parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija