respublika.lt

2018 rugsėjo 20, ketvirtadienis

Ar įstengsime sustabdyti karą keliuose?nuotraukos (11)

2018 gegužės mėn. 21 d. 07:20:57
Gediminas JAKAVONIS

Pastaraisiais metais autoavarijose žuvusių žmonių skaičių bendromis pastangomis pavyko sumažinti. Tačiau pirmieji šių metų mėnesiai parodė, kad ant laurų užmigti pavojinga. Be to, palyginti su Vakarų Europos šalimis, padėtis mūsų keliuose tebėra sudėtinga. Ką galima būtų padaryti, kad eismo saugumas pagerėtų iš esmės?

 

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas GRAŠYS, buvęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Skirmantas SKRINSKAS, inžinierius, daktaras, docentas Vigilijus SADAUSKAS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas Jakavonis.

G.JAKAVONIS: Lietuvos keliuose matome tokią realybę: baudos didėja, tačiau negalima teigti, kad situacija gerėja. Kas pasikeitė nuo sovietmečio laikų, kokį jūs matote esminį skirtumą?

V.GRAŠYS: Iš tikrųjų situacija gerėja, tačiau tie gerėjimo terminai nėra tokie, kokių mums, tiek eismo priežiūros padaliniams, tiek ir patiems eismo dalyviams, norėtųsi. Praėję metai, palyginti su 2016-aisiais, skaitmenine išraiška yra tokie patys, didelių pokyčių neįvyko. Skaičiuodami šių metų pirmojo ketvirčio įvykius, kuriuose nukentėjo, buvo sužaloti arba žuvo žmonės, turime 12-16 proc. augimą. Manau, kad tai sąlygoja pačių eismo dalyvių požiūris į saugų eismą. Tas požiūris tikrai yra nekultūringas, stinga atsakomybės dalyvaujant eisme, noro apsaugoti save ir kitus. Tą patį galima pasakyti apie visuomenės įvairių pažeidimų toleravimą. Tenka išgirsti, kad naudojimasis mobiliuoju telefonu yra nežymus pažeidimas, kurio pasekmės jokios grėsmės nekelia. Tačiau Kelių eismo taisyklėse numatyta, kad tai yra pakankamai rimtas pažeidimas.

G.JAKAVONIS: Štai žmogus eina per perėją ir net nesidairydamas į šonus kalba mobiliuoju telefonu. Ar tokiu atveju jis nedaro pažeidimo?

V.GRAŠYS: Kelių eismo taisyklės nenumato, kad draudžiama kalbėti mobiliuoju telefonu einant per pėsčiųjų perėją. Tačiau jis nepaiso Kelių eismo taisyklių, nes nekreipia dėmesio. Dalyvaudamas eisme, žmogus turi visą dėmesį sutelkti į saugų perėjos perėjimą, įsitikinti, kad nebus sudaromos kokios nors kliūtys. Bendrai - tai yra kultūros stoka. Pagarbos pasekmė yra saugesnis eismas.

G.JAKAVONIS: Gerbiamas Skirmantai, daug metų vadovavote Kelių direkcijai. Jūsų darbas buvo labai glaudžiai susijęs su kelių tobulinimu, su tuo, kas juose vyksta, kalbu apie eismo įvykius. Kokia, jūsų nuomone, padėtis yra dabar?

S.SKRINSKAS: Žvelgdamas iš specialisto pozicijos, manau, kad Kelių direkcija dirba neblogai. Praktiškai orientuojamasi į juodąsias dėmes, ten įrengiamos inžinerinės priemonės. Tačiau švietimo prasme, man trūksta įvairesnės viešinimo programos. Jeigu prisiminsime praėjusią kadenciją, kai buvo sumažėjęs žuvusiųjų skaičius, tai tam įtakos turėjo ir drastiškesnės reklamos, pvz., saugos diržų neprisisegusios mergaitės iškritimas per langą ir pan. Kai yra griežčiau paaiškinamos pasekmės, tuomet eismo dalyviai intensyviau reaguoja. Tai atsispindi ir avarijų statistikoje. Nepaisant to, ką paminėjau, dabartinė situacija keliuose, manau, nėra pablogėjusi. Žiemą visada būna daugiau avarijų ir žuvusiųjų. Vertėtų prisiminti, kad praėjusiais metais žiema užsitęsė, dar kovo pabaigoje buvo šalčių, maždaug 3 savaites eismo sąlygos buvo sudėtingesnės. Tad tas padidėjęs avarijų skaičius yra susijęs su ilgesne žiema.

G.JAKAVONIS: Buvo paminėta, kad sankcijų griežtinimas ir įvykių viešinimas turi įtakos žmonių sąmoningumui. Kaip jūs manote, Vigilijau, ar šie dalykai iš tikrųjų drausmina? Mano nuomone, Lietuvos keliuose agresyvumo yra kur kas daugiau nei Vakaruose. Iš kur visa tai kyla? Ar tikrai baudų didinimas gali lemti žmonių elgesį?

V.SADAUSKAS:
Paprastai kvailas sprendimas niekuomet neduoda rezultato. Visi sprendimai, kurie neduoda rezultato, - ar tai būtų saugaus eismo, ar kitose srityse, - turi būti panaikinti. Kvaili sprendimai piktina visus eismo dalyvius, ne tik bloguosius, bet ir geruosius. Kalbant apie avaringumo situaciją... Žiūrint, į ką lygiuosimės. Jeigu lyginsimės su Rumunija, Bulgarija, sakysime, kad atrodome neblogai. Jeigu lyginsimės su Švedija, tuomet mūsų situacija bus prastesnė. Pastaraisiais metais, mano nuomone, buvo priimami sprendimai ne eismo saugumui gerinti, bet tam tikrų grupių norams tenkinti. Štai techninė apžiūra arba draudimas. Jūs, pavyzdžiui, turite motociklą ir važinėjate tris mėnesius, bet sakote, kad transporto priemonę reikia drausti visiems metams. Tad kaip draudimas tiesiogiai prisideda prie eismo saugumo? Man įdomu, kaip draudimas prisidės, jei vasarą naudojamo motociklo arba automobilio draudimas bus pratęstas visiems metams? Taip pat buvo klausimas, kiek įtakos turi automobilio techninė būklė eismo įvykiams? Klausimas buvo užduotas kelių policijai. Vienas susisiekimo ministras atsakė, kad turi įtakos 12 proc. įvykių.

O kuo automobilio vairuotojui naudinga, kas paskaitose dėstoma apie alkoholio žalą? Kiek tai yra formalu ir kokį duoda rezultatą? Sistema veikia: vairuotojas, kuris neteko vairuotojo pažymėjimo, nueina, išklauso kurso apie alkoholio žalą. Klausimas: alkoholio žala organizmui ar vairavimui turi būti dėstoma kursuose? Labai daug yra tokių priimtų sprendimų. Tarsi procesas vyksta, bet nepasiekiame tų rezultatų, kurių norėtume. Natūralu, kad žmonės patys kažkiek saugosi. Tačiau tą padidėjimą kartais lemia kiti veiksniai. Pavyzdžiui, važiuos keleivinis autobusas, kuris veš 15 vaikų ir įvyks nelaimė, vairuotojas nuvažiuos nuo kelio. Jei iš tų 15 vaikų žus keli vaikai, tai statistikos rodikliai jau bus padidėję. Kartais mes darome kardinalius sprendimus, pakeitimus dėl vieno eismo įvyko. Dabar nuo 1,5 alkoholio prom. padarė baudžiamąją atsakomybę, jauniems vairuotojams sumažino nuo 0,2 iki 0 prom. Kiek tai davė naudos?

G.JAKAVONIS: Gerbiamas Vytautai, kokie jūsų pastebėjimai dėl to, kokius klausimus iškėlė ir ką akcentavo ponas Vigilijus?

V.GRAŠYS: Kalbėdami apie saugų eismą, turime kalbėti apie kompleksines priemones. Apšvietus pėsčiųjų perėjas, problema neišsispręs. Kartais pasitaiko atvejų, kai pati visuomenė toleruoja išgėrusius vairuotojus. Jei įvyksta eismo įvykis, tai aplink galima išgirsti kalbų, kad daugelis žinojo, jog tas asmuo vairuodavo neblaivus, tačiau jis yra geras žmogus, daug padėjęs. Vadinasi, patys aplinkiniai toleruoja tokį elgesį. Ištisinės linijos kirtimas - dar vienas veiksnys, kuris sąlygoja tragiškus įvykius, todėl buvo sugriežtintos baudos, gresia net ir teisių praradimas.

G.JAKAVONIS: Pakalbėkime kad ir apie tas ištisines juostas. Ar atsiradus pakeitimams kiek nors sumažėjo įvykių? Ar pokyčiai davė naudos?

V.GRAŠYS: Visuomenę tokie pakeitimai pasiekia per tam tikrą laiką. Jeigu atsiradus baudžiamajai atsakomybei mes tikimės, kad kitą savaitę visi nustos vairuoti išgėrę, tai nerealu. Netgi metai yra per trumpas laikotarpis įvertinti, ar ta teisės norma, kuri buvo pakeista, suveikė eismo dalyviui, ar nesuveikė. Dar kartą pabrėžiu, kad tai yra kompleksinės priemonės.

G.JAKAVONIS: Eismo saugumas labai priklauso nuo policijos darbo. Ar yra kažkokių esminių darbo metodų skirtumų tarp eismo saugumu besirūpinančios mūsų kelių policijos ir sovietinės autoinspekcijos?

V.GRAŠYS: Man su tuo susidurti neteko, bet teko daug skaityti. Galiu pasakyti, kad kardinaliai skiriasi. Mes orientuojamės į pagalbą visuomenei, siekiame sudaryti kuo geresnes eismo sąlygas, užtikrinti viešąją tvarką. Tas policijos šūkis „Ginti, saugoti, padėti“ sąlygoja ir visą mūsų veiklą. Sovietinėje sistemoje eismo kontrolės būdai buvo visai kitokie. Visas priemones darome viešai, pareigūnai nesislepia krūmuose, kaip būdavo anksčiau. Norime, kad tų pažeidimų nebūtų, o ne kad nubaustumėm kuo daugiau žmonių. Siekiamybė yra visiškai kitokia. Norime, kad pati visuomenė suvoktų, jog reikia atsakingai dalyvauti eisme. Nesvarbu, ar jis automobilio vairuotojas, ar dviratininkas. Kiekvienas eismo dalyvis turi elgtis kultūringai, nes kiekvienas iš mūsų pirmiausia esame patys atsakingi už savo saugumą kelyje, patys turime pasirūpinti savo sveikata ir gyvybe.

G.JAKAVONIS: Greičio matuokliai, filmavimas, fotografavimas - ar visos šios priemonės veikia efektyviai?

S.SKRINSKAS: Sektoriniai greičio matuokliai dar neveikia, pažiūrėsime, kai pradės veikti. Manau, automagistralėse nėra tikslo to daryti, nes automagistralėse žmonės vertina greitą susisiekimą. Gal automagistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda galima būtų net ir padidinti greitį. Tuo labiau kad automagistralėse eliminuojami sustojimai, šalinamos kliūtys, lėtinančios eismą. Manau, kad įvairios priemonės reguliuoti eismą yra tinkamos. Kuo didesnė įvairovė, tuo yra geriau. Mano nuomone, reikėtų paminėti, kad Lietuvoje važinėja daug labai senų automobilių. Nors, įvykus avarijai, ir sakoma, kad buvo slidus kelias, tačiau tikroji priežastis - „plikos“ padangos, automobilio techninė būklė taip pat bloga, gal koks rėmas nelygiai suvirintas ir avarijos metu visas kėbulas sukiužo. Todėl skatinimas pirkti naujesnius automobilius ir senesnių automobilių apmokestinimas padėtų Lietuvos keliuose turėti naujesnį transporto parką. Tada ir žuvusių būtų mažiau.

G.JAKAVONIS:
Šis klausimas yra labai opus. Aš pats gyvenu provincijoje ir matau - jei dar tiems kaimo žmonėms pradėtų taikyti didesnius mokesčius už senus automobilius, tai neaišku, kaip būtų... Ką jūs manote, Vigilijau?

V.SADAUSKAS: Labai dažnai, kai žmonės saugų eismą vertina per pinigų prizmę, siūlau pasidomėti, koks automobilių parkas yra Danijoje. Automobilių metų vidurkis yra toks, koks ir Lietuvoje. Tai su eismo saugumu neturi nieko bendra. Jeigu automobiliai techniškai tvarkingi ir važiuoja pagal tas kelių eismo taisykles, jie eismo saugumui pavojaus nekelia. Kada kalbama apie automobilių parką, reikia žiūrėti, kas žūsta dažniausiai - automobilių vairuotojai ar keleiviai? Kiek iš tų eismo dalyvių yra žuvusiųjų. Kaip tokiu atveju, kai BMW vairuotojas įlekia į stotelę ir numuša kelis žmones, padės automobilių parko gerinimas? Gal su kitu automobiliu nebūtų įvažiavęs į stotelę, o su BMW įvažiavo.

Dėl baudų griežtinimo. Kai tik baudos sugriežtinamos, tuomet tai duoda didžiausią efektą. Kiek teko domėtis dėl baudžiamosios atsakomybės įvedimo vairuojant išgėrus, per pirmus tris mėnesius buvo sulaikyta nedaug vairuotojų, kurių girtumas viršijo 1,5 prom. Tokių šoko terapijų veiksmingumas yra trys mėnesiai. Vėliau žmonės atsipeikėja ir pradeda nebekreipti dėmesio. Jei jūs pasikviečiate meistrą į namus, kad jis, pavyzdžiui, sutvarkytų aparatūrą, tai koks yra jūsų tikslas? Kad jis sutvarkytų tai, kas yra negerai. Tas pats ir valstybėje, kurioje yra institucijos: policija, Susisiekimo ministerija. Tad mes jums suteikiame įgaliojimus, o jūs sutvarkykite, kad nebūtų žuvusiųjų keliuose. Vis dėlto, jei jums meistras pasakytų, kad aš jums sutvarkysiu aparatūrą, bet ji pradės veikti tik po 5 metų, vargu, ar tai jus tenkins.

Aš suprantu, kad nėra lengva, nes visose šalyse tie procesai ganėtinai sudėtingi. Blogiausia yra tai, kad mūsų visuomenėje žmonės nepaiso tų kelių eismo taisyklių, kurios yra reikalingos. Bet jie pradeda jų nepaisyti vien todėl, kad šalia yra įvesta tikrai ne pagrindinio būtinumo taisyklių. Jei žmogus pats nesupranta, kad jam reikia laikytis taisyklių, tai priversti jo neįmanoma. Tose vietose, kur yra ištisinė linija, jūs galite žymėti kiek tik norite tų linijų, bet jeigu nebus sudaryta sąlygų, kad jos fiziškai negalima būtų kirsti, atsiras 5, 4 ar 3 žmonės, kurie vis tiek ją kirs.

V.GRAŠYS:
Kol mes neįsisąmoninsime, kad ne kokie nors inžineriniai statiniai verčia laikytis kelių eismo taisyklių, o pats vairuotojas turi būti atsakingas, situacija nesikeis. Eismo dalyvis turi būti motyvuotas ir paisyti taisyklių, prievarta to tikrai nepavyks padaryti. Sudėtinga pasakyti, ar kai kurios taisyklės yra reikšmingesnės už kitas. Jos yra kuriamos, įgyvendinamos tam, kad visi saugiau dalyvautumėme eisme. Mes turime sudaryti sąlygas, kad eismo taisyklių būtų laikomasi.

G.JAKAVONIS:
Du kartus teko būti stažuotėse Jungtinėse Amerikos Valstijose ir akys užkliūdavo už amerikiečių automobilių. Galvodavau, kad trečdalis tokių automobilių Lietuvoje nepraeitų techninės apžiūros - surūdiję, jų prekinė išvaizda tikrai siaubinga. Net klausdavau, ar pas juos šitai leidžiama? Man atsakydavo, kad policija žiūri, ar automobilis dar važiuoja, jei taip, tai tegul važiuoja. Nuo ko priklauso, kad ten galima važiuoti su senais, prarūdijusiais šonais laužais, o pas mus - ne, ir dar baudą galima užsidirbti?

V.GRAŠYS:
Negaliu pasakyti, kodėl Amerikoje leidžiama važinėti tokiais automobiliais. Eisme turi dalyvauti techniškai tvarkingas automobilis. Žinome ir tokių atvejų, kai automobilis atrodė techniškai tvarkingas, tačiau atsitikus avarijai paaiškėjo, kad automobilio savininkas buvo ėmęsis veiksmų, kad užmaskuotų įvairius gedimus, kurie lėmė nelaimę. Manau, svarbiausia yra mūsų požiūris į automobilį. Yra reikalavimai, kuriuos turi atitikti automobilis. Pagrindinė nuostata yra skatinti visos visuomenės suvokimą, kad ir einant per pėsčiųjų perėją ar einant šaligatviu, reikia laikytis tam tikrų nustatytų taisyklių, jos yra sukurtos mums patiems.

G.JAKAVONIS:
Kartais atrodo, kad sukuriamos kai kurios naujos taisyklės ar įstatymai padeda kam nors pralobti. Nenorėčiau konkrečiai ko nors apkaltinti, tačiau kartais toks įspūdis susidaro. Štai baudos yra skiriamos už kalbėjimą mobiliaisiais telefonais vairuojant. Šiuo atveju pasisekė firmoms, kurios pardavinėja laisvų rankų įrangą...

S.SKRINSKAS: Netikėčiau, kad viskas daroma tik tam, kad kažkas pasipelnytų. Manau, kad eismo saugumas ir žmonių gelbėjimas yra viena iš svarbiausių užduočių. Tad reikėtų taikyti visas priemones, kurios padėtų išvengti žūčių keliuose. Nesakau, kad jas reikėtų taikyti beatodairiškai, bet viską reikėtų analizuoti kompleksiškai. Žmonės turi būti tolerantiškesni vieni kitiems.

G.JAKAVONIS: Kokios yra pagrindinės pastarųjų metų avarijų priežastys ir ką reikėtų keisti?

V.SADAUSKAS:
Avarijų priežastys yra aiškios. Visi turi duomenis, kokių grupių eismo dalyvių daugiausia žūsta ir ko mes norime. Jeigu mes dabartinėje situacijoje matome, kad avarijos įvyksta dėl automobilių techninės būklės, tai reikia pirmiausia suprasti, kas tai yra. Kai aš paprašau savo studentų, kad paaiškintų, kas yra techninė būklė, jie pradeda abstrakčiai kalbėti. Jei mes norime greitų rezultatų, tai turime imtis tų priemonių, kurios duos greitų rezultatų. Jei mes matome, kad techninė automobilio būklė didelės įtakos neturi, tai neprivalome to taip sureikšminti. Galime į techninę apžiūrą važiuoti kas mėnesį, tačiau, jei situacija keliuose nesikeičia, tai kas iš to?

V.GRAŠYS: Viena iš pagrindinių avarijų priežasčių yra leistino greičio nepaisymas, todėl imamasi įvairiausių priemonių tam pažaboti. Turime šviesti, kalbėti su visuomene, su jaunimu, o pradėti reikia nuo ikimokyklinio amžiaus vaikų, kad suvoktumėm, jog kelių eismo taisyklės yra reikalingos mums patiems ir kad apsaugotumėm pačią didžiausią vertybę - gyvybę. Galiu pripažinti, kad orientacijos į jauną žmogų dar labai trūksta.

Plačiau apie tai skaitykite čia.


Pasidalink: Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (11)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ŠILDYMAS: Vilniaus šilumos tinklai primena, kad pastatų valdytojai ir administratoriai kasmet iki rugsėjo vidurio turi atlikti pastatuose įrengtų šilumos punktų ir vidaus sistemų būtinus pasirengimo bei remonto darbus, kurie garantuotų patikimą jų funkcionavimą šaltuoju metų laiku; anot VŠT, šįmet šildymo sezonui yra paruošti vos 7 proc. visų pastatuose įrengtų šilumos punktų.
  • PERRINKS: Rusijos institucijos ketvirtadienį anuliavo sekmadienį vykusio antrojo Primorės krašto gubernatoriaus rinkimų rato rezultatus, kilus įtarimams dėl balsų klastojimo; pakartotinis balsavimas turės būti surengtas iki gruodžio 16 d.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMIN

Ar stebėsite su popiežiaus Pranciškaus vizitu Lietuvoje susijusius renginius?

balsuoti rezultatai

Ar pažįstate šimtamečių žmonių?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +11 +16 C

   +13  +15 C

 

   +12  +13 C

  +23  +26 C

   +24  +26 C

 

   +16  +17 C

  4-8 m/s

 2-5 m/s

 

    3-5 m/s

 

USD - 1.1667 PLN - 4.2951
RUB - 78.0688 CHF - 1.1304
GBP - 0.8881 NOK - 9.5470
reklama
Sveikata Grožis