respublika.lt

2018 birželio 21, ketvirtadienis

Žygis į Laisvęnuotraukos (38)

2018 birželio mėn. 03 d. 09:12:49

Į jį Tautą pakėlė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, kurio gimtadienis - 1988-ųjų birželio 3-oji. Tą dieną Mokslų akademijos salėje buvo išrinkta iniciatyvinė grupė, į kurią įėjo 35 aktyvūs ir visuomenėje žinomi žmonės.

 

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai

Regimantas Adomaitis
(1937 01 31)
Kino ir teatro aktorius


1954 m. sidabro medaliu baigė Pasvalio vidurinę mokyklą. 1959 m. baigęs Vilniaus universiteto Fizikos-matematikos fakultetą, 1959-1962 m. studijavo Vilniaus konservatorijoje (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija), Aktorinio meistriškumo katedroje. Dirbo įvairiuose teatruose. Tapęs Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu, dirbo Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (jame jis nuo 1967 m.). Būdamas Teatro draugijos pirmininku, pasiūlė Sąjūdžiui prisiglausti draugijos patalpose kampiniame Lenino (dabartinio Gedimino) prospekto name Nr.1, priešais Katedrą. Ten įsikūrus Sąjūdžio būstinei, ant namo stogo buvo iškelta tautinė vėliava. Nuo 2000 metų dirbo laisvai samdomu aktoriumi.

Juozas Bulavas
(1909 01 12-1995 07 20)
Teisininkas, istorikas


1927 m. baigė Rokiškio gimnaziją. 1927-1931 m. studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto teisės skyriuje, 1932 m. dar baigė ekonomikos skyrių. 1932-1934 m. teisės mokslų žinias gilino Berlyno universitete. 1931-1938 m. LKP narys. 1932 m. žurnalo „Darbininkų jaunimas“ redaktorius. 1938-1940 m. - Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjungos „Lietūkis“ poskyrio vedėjas. 1940-1941 m. Vilniaus universiteto prorektorius mokslo ir studijų reikalams. 1944-1945 m. LSSR Valstybinės plano komisijos pirmininko pavaduotojas. 1944-1958 m. VU Teisės fakulteto katedros vedėjas. 1945-1946 m. LSSR mokslų akademijos organizacinio komiteto generalinis sekretorius. 1946-1952 m. Teisės instituto direktorius. 1948-1957 m. „Žinijos“ draugijos pirmininko pavaduotojas. 1953-1956 m. Ekonomikos instituto direktorius. 1956-1958 m. VU rektorius. 1959 m. pašalintas iš SSKP. 1989-1991 m. Lietuvos rinkimų komisijos pirmininkas. 1990-1991 m. rengė nepriklausomos Lietuvos Konstitucijos projektą. Nuo 1991 m. Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) narys. 1992-1995 m. LR Seimo narys. 1992 m. lapkričio 25 d. kaip vyriausias amžiumi Seimo narys pirmininkavo pirmajam Seimo posėdžiui.

Antanas Buračas
(1939 06 17)
Akademikas, polit. ekonomijos, tarptautinių finansų specialistas


1949-1957 m. mokėsi Kauno „Saulės“ gimnazijoje. 1962 m. baigė VU Ekonomikos fakultetą. 1962-1964 m. dirbo dėstytoju KPI ir LŽŪA. 1982-1990 m. UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ Lietuvos nacionalinio komiteto viceprezidentas. Buvo Sąjūdžio Seimo ir Tarybos nariu; rengė LPS programinius dokumentus. 1989 m. kartu su Viktoru Petkumi įkūrė Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociaciją. 1991-1992 m. buvo Lietuvos banko valdytojo patarėjas ir Mokslo centro direktoriaus pavaduotojas (rengė lito įvedimo dokumentus). 1990-2005 m. dėstė VDU. 1996-2002 m. Konstitucinės saugos visuomeninės komisijos pirmininkas. 2000 m. tapo Pasaulio inovacijų fondo tikruoju nariu. 2006-2011 m. MRU Bankininkystės ir investicijų katedros vedėjas. 2012 m. Lietuvos edukologijos universiteto senato narys.

Vytautas Bubnys
(1932 09 09)
Rašytojas


1953 m. baigė Prienų vidurinę mokyklą. 1953-1957 m. studijavo Vilniaus pedagoginio instituto (dab. LEU) Lituanistikos fakultete - įgijo lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojo specialybę. 1957-1964 m. buvo Kauno 9-osios vakarinės pamaininės vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojas. 1965-1966 m. buvo žurnalo „Moksleivis“ redakcijos vedėjas, 1966-1974 m. vyriausiasis redaktorius. 1976-1981 m. ir 1991 m. LSSR rašytojų sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojas. Nuo 1981 m. atsidėjo tik kūrybiniam darbui. Nuo 1963 m. iki 1989 m. buvo SSKP narys. Buvo Sąjūdžio Seimo bei Tarybos narys. 1992-1996 m. - LR Seimo narys, dirbo Lietuvos demokratinės darbo partijos frakcijoje.

Algimantas Jurgis Čekuolis
(1931 11 10)
Žurnalistas, rašytojas


1948 m. baigė Vilniaus suaugusiųjų gimnaziją. 1953 m. baigė Maskvos Maksimo Gorkio literatūros institutą. 1953-1964 m. dirbo žvejybos laivuose jūreiviu, tapo vidutiniojo tralerio bocmanu. Nuo 1959 m. SSKP narys. 1966 m. baigė vakarinę John Reed kalbų mokyklą Havanoje (Kuba). 1964-1967 m. dirbo vertėju SSRS žuvies pramonės ministerijos atstovybėje Havanoje. 1968 m. pakviestas dirbti spaudos agentūroje „Novosti“ Maskvoje, 1969-1973 m. agentūros korespondentas Kanadoje. 1975-1979 m. vadovavo SSRS spaudos agentūros „Novosti“ (APN) biurui Lisabonoje (Portugalija). 1986-1992 m. savaitraščio „Gimtasis kraštas“ vyr. redaktorius. Buvo renkamas Sąjūdžio Seimo ir jo vadovybės nariu. 1989 m. išrinktas SSRS liaudies deputatų suvažiavimo deputatu. 1989-1995 m. valstybinės Ispanijos spaudos agentūros EFE korespondentas Baltijos šalims. Nuo 1992 m. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete dėstė derybų ir bendravimo meną.

Vaclovas Daunoras
(1937 02 01)
Operos solistas


1957-1962 m. studijavo LSSR konservatorijoje. Buvo LSSR operos ir baleto teatro, LSSR filharmonijos, Kauno muzikinio teatro solistas. 1966-1968 m. stažavosi Milano teatre „La Scala“. 1967 m. „Rigoleto“ spektaklyje dainavo su Lučianu Pavaročiu. Nuo 1968 m. dėstė LSSR konservatorijoje. 1988 m. dalyvavo Sąjūdžio veikloje, tačiau po Sąjūdžio suvažiavimo vykusioje spaudos konferencijoje pareiškė, jog pasitraukia iš jo veiklos dėl kraštutinių siekių apraiškų. 1993 m. išvyko į JAV. 1996 m. pradėjo dainuoti Niujorko „Metropolitan Opera“ teatre. Neseniai grįžo į Lietuvą ir šiuo metu gyvena netoli Vilniaus esančiuose globos namuose.

Sigitas Zigmas Geda
(1943 02 04-2008 12 12)
Poetas, dramaturgas, vertėjas


1961 m. baigė Veisiejų vidurinę mokyklą, 1966 m. - VU Istorijos ir filologijos fakulteto lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. 1967 m. dirbo savaitraščio „Kalba Vilnius“ redakcijoje, 1967-1975 m.- žurnalo „Mūsų gamta“ redakcijoje, tačiau dėl politinių pažiūrų buvo atleistas. 1988-1990 m. Lietuvos rašytojų sąjungos sekretorius. Nuo 1992 m. - savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ skyriaus redaktorius. 1988-1990 m. Sąjūdžio Seimo narys. Buvo pirmojo lietuviško miuziklo „Velnio nuotaka“ (1973) scenarijaus autorius.

Virgilijus Juozas Čepaitis
(1937 11 08)
Vertėjas, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras


1954 m. baigė Kauno pedagoginę mokyklą, 1961 m.- Maskvos M.Gorkio literatūros instituto Vertimo fakultetą. 1955-1956 m. dirbo vertėju „Komjaunimo tiesoje“, nuo 1958 m. - grožinės literatūros vertėju. 1988-1989 m. Lietuvos kino studijos susivienijimo „Ars“ vyriausiasis redaktorius. 1988-1990 m. buvo Sąjūdžio Seimo tarybos narys, 1989-1990 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio atsakingasis sekretorius, Baltijos tarybos narys.

1990-1992 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Piliečių teisių ir tautybių reikalų komisijos pirmininkas, Sąjūdžio deputatų klubo, vėliau - Jungtinės Sąjūdžio frakcijos pirmininkas. 1991 m. gegužės mėn. Lietuvos delegacijos vadovas neoficialiose derybose su SSRS Hagoje. 1992 m. gegužės mėn. dėl kaltinimų bendradarbiavus su KGB (slapyvardis Juozas) atsisakė Aukščiausiosios Tarybos nario mandato. Nuo 1993 m. buvo leidyklos „Litterae universitatis“ vyriausiuoju redaktoriumi, nuo 1996 m. leidyklos „Tvermė“ direktorius.

Bronislovas Genzelis
(1934 02 16)
Filosofas, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras


1946-1954 m. mokėsi Kaišiadorių gimnazijoje, 1954-1959 m. Maskvos universitete studijavo filosofiją. 1964-1992 m. buvo Vilniaus universiteto dėstytojas. 1997 m. išrinktas Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros profesoriumi, ėjo fakulteto tarybos ir VDU Senato nario pareigas.

Buvo SSRS narys, 1989-1990 m. - LKP CK biuro narys. 1989 m. kovo mėn. išrinktas SSRS liaudies deputatu Kretingos nacionalinėje teritorinėje rinkiminėje apygardoje. 1988-1990 m. Sąjūdžio Seimo tarybos narys. Nuo 1990 m. Lietuvos demokratinės darbo partijos tarybos prezidiumo narys. 1990-1992 m. - LR Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, dirbo LR Konstitucijos rengimo komisijoje. 1992-1996 m. LR Seimo narys. 1996-2008 m. LSDP narys. 1995-1997 m. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas. 1998-2008 m. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo pirmininkas. 2002-2004 m. Europos Sąjungos Ateities Lietuvos forumo tarybos pirmininko pavaduotojas.

Arvydas Juozaitis
(1956 04 18)
Filosofas, rašytojas, sportininkas


1980 m. baigė Vilniaus universitetą, ekonomiką. 1986 m. VU apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją. 1985-1987 m. Lietuvos konservatorijos dėstytojas, 1987-2001 m. Lietuvos mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto mokslinis bendradarbis. 1998-2004 m. - VU Tarptautinės verslo mokyklos dėstytojas. 2001-2003 m. LR ministro pirmininko patarėjas švietimo ir kultūros klausimams, 2004-2009 m. Lietuvos generalinio konsulato Kaliningrado srityje kultūros atašė. 2009-2012 m. gyveno Rygoje. 2012-2017 m. buvo LTOK viceprezidentas. Nuo 2013 m. - Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto lektorius, nuo 2016 m. - Sveikatos mokslų fakulteto docentas.

Daugkartinis Lietuvos plaukimo čempionas ir rekordininkas 1976 m. Monrealio XXI olimpinėse žaidynėse iškovojo bronzos medalį 100 m krūtine plaukimo rungtyje.

1988 m. vienas iš Sąjūdžio kūrėjų, Sąjūdžio Seimo narys, Seimo tarybos narys. Pirmuose laisvuose rinkimuose (1989) į SSRS liaudies deputatų suvažiavimą Sąjūdžio iškeltas prieš LKP CK I sekretorių A.Brazauską. Dėl politinės kovos su Maskva sumetimų, likus kelioms savaitėms iki rinkimų, savo kandidatūrą atsiėmė.

Julius Juzeliūnas
(1916 02 20-2001 06 15)
Kompozitorius, pedagogas


Lankė Žeimelio pradžios mokyklą, savarankiškai išmoko griežti smuiku, skambinti gitara ir fortepijonu, groti klarnetu. 1937-1939 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje ir vadovavo karių chorui. 1939-1944 m. Šiaulių muzikos mokykloje mokėsi vargonuoti, skambinti fortepijonu ir muzikos teorijos disciplinų. Šiauliuose J.Juzeliūnas apie dvejus metus vargonininkavo Jėzuitų bažnyčioje, vadovavo vaikų ir mišriajam chorui. Nuo 1940 m. dėstė muziką Šiaulių aukštesniojoje prekybos mokykloje ir vadovavo moksleivių chorui. 1949-1952 m. studijavo kompoziciją Leningrado N.Rimskio-Korsakovo valstybinės konservatorijos aspirantūroje. J.Juzeliūnas tyrinėjo lietuvių muzikos folklorą (sudarė jo klasifikavimo sistemą pagal melodijų atraminius tonus) ir neeuropines muzikos kultūras. Padėjo organizuoti dainų šventes ir kitus kultūros renginius. Buvo Sąjūdžio Seimo tarybos narys, dirigavo Sąjūdžio mitinguose. Buvo komisijos stalinizmo nusikaltimams tirti (nuo 1991 m. Represijų Lietuvoje tyrimo centras) tarybos pirmininkas, 1989 m. - SSRS liaudies deputatu.

Algirdas Kaušpėdas
(1953 08 12)
Architektas, grupės „Antis“ lyderis


1960-1971 m. mokėsi Vilniaus 23-iojoje vidurinėje mokykloje, 1971-1976 m. studijavo VISI Architektūros fakultete. 1976-1984 m. Kauno Miestų statybos projektavimo instituto architektas, 1984-1990 m. Kauno architektų sąjungos atsakingasis sekretorius. 1990-1992 m. buvo LTV direktorius. Nuo 1993 m. yra UAB „Jungtinės pajėgos“ direktorius. Pastatė gyvenamųjų namų Lietuvoje, Vokietijoje, Danijoje, Norvegijoje. Sukūrė kartotinių gyvenamųjų namų projektų pardavimo sistemą „Jungtinių pajėgų namai“. 1988-1990 m. Sąjūdžio tarybos narys.

2012 m. A. Kaušpėdui suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio vardas už jo veiklą Sąjūdžio laikais ir patriotizmo skatinimą tarp jaunimo.

Česlovas Kudaba
(1934 07 24-1993 02 19)
Geografas, gamtininkas, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras


Mokėsi Tverečiaus progimnazijoje, nuo 1950 m. mokslą tęsė Švenčionių pedagoginėje mokykloje, kurią, perkeltą į Švenčionėlius ir pavadintą Mokytojų seminarija, baigė 1954 m. Tais pačiais metais pradėjo geografijos studijas Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete. Jau studijuodamas domėjosi ne vien geografija, bet ir kitais mokslais, ypač istorija. 1959 m. įgijęs geografo ir geografijos mokytojo specialybę, paliktas dirbti Vilniaus universiteto GMF Fizinės geografijos ir kartografijos katedroje asistentu. 1960-1992 m. Gamtos mokslų, Filologijos, Ekonomikos ir Istorijos fakultetuose skaitė net 32 disciplinų paskaitas.

1964-1968 m. buvo VU Gamtos mokslų fakulteto dekanas, 1986-1990 m. - Bendrosios geografijos ir kartografijos katedros vedėjas, 1987-1990 m. Lietuvos kultūros fondo įkūrėjas ir valdybos pirmininkas, 1990-1993 m. Atviros Lietuvos fondo valdybos pirmininkas. 1988-1990 m. Sąjūdžio Seimo tarybos narys. 1988 m. Gotlando komunikato signataras. 1990-1992 m. Aukščiausiosios Tarybos- Atkuriamojo Seimo deputatas.

Vytautas Landsbergis
(1932 10 18)
Meno, muzikos ir kultūros istorikas, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras


Kaune baigė vidurinę ir J.Gruodžio muzikos mokyklas. 1955 m. baigė Valstybinę konservatoriją (dabartinę Muzikos ir teatro akademiją). Išleido apie 30 knygų, kuriose daugiausiai gvildeno M.K. Čiurlionio kūrybą, o vėliau - Lietuvos ir tarptautinius politinius klausimus. Suredagavo ir išleido visus M.K.Čiurlionio kūrinius fortepijonui. Profesorius ligi šiol yra M.K.Čiurlionio draugijos pirmininkas, taip pat Lietuvos šachmatų federacijos garbės pirmininkas.

Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime, vykusiame 1988 m. spalio 22-23 d., išrinktas į jo Seimą ir Seimo tarybą. Nuo 1988 m. lapkričio 25 d. iki 1990 m. balandžio 21 d. buvo Sąjūdžio Seimo tarybos pirmininkas, o nuo 1991 m. gruodžio 15 d. - Sąjūdžio garbės pirmininkas.

1989 m. kovo 26 d. panevėžiečiai jį išrinko SSRS liaudies deputatu, o 1990 m. vasario 24 d. - Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatu. 1990 m. kovo 11 d. buvo išrinktas Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku, vadovavo parlamento sesijai, kurioje tą dieną paskelbta atkuriama Lietuvos Respublikos nepriklausomybė. Pagal Laikinąją Konstituciją tapo aukščiausiu valstybės pareigūnu - t.y. valstybės vadovu. 1990-1991 m. buvo Lietuvos Respublikos Konstitucijos metmenų rengimo komisijos pirmininkas. 1990-1991 m. buvo Valstybinės derybų su SSRS delegacijos pirmininkas. Per 1992 m. spalio-lapkričio mėn. rinkimus buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu ir nuo tada Seimo jungtinės opozicijos - Tėvynės Santaros - sprendimu veikė kaip parlamento opozicijos lyderis. 1993 m. gegužės 1 d. įsteigiant Lietuvos konservatorių partiją, išrinktas jos pirmininku. 1995, 1998 ir 2000 m. išrinktas juo pakartotinai ir ėjo šias pareigas iki 2003 m. 2004 m. birželio 13 d. išrinktas Europos Parlamento nariu. 2009 m. rinkimuose į EP išrinktas antrai kadencijai.

Bronislavas Juozas Kuzmickas
(1935 11 10)
Filosofas, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras


Mokėsi Prienų gimnazijoje, vidurinį mokslą įgijo Kauno 14-oje vidurinėje mokykloje. 1960 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultetą. 1969-1973 m. dėstė Vilniaus inžineriniame statybos institute. 1973-1990 m. buvo LSSR MA Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto mokslinis bendradarbis, 1985-1990 m. buvo Lietuvos filosofijos istorijos skyriaus vedėjas. Buvo Sąjūdžio Seimo tarybos narys. 1990-1992 m. LR Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, Seimo pirmininko pavaduotojas. 1993-1996 m. Filosofijos ir sociologijos instituto Filosofijos skyriaus vedėjas. 1994-2002 m. žurnalo „Revue Baltique“ redaktorius. 1995-1996 m. dėstė filosofiją Klaipėdos universitete. 1996-2000 m. LR Seimo narys. Nuo 2000 m. Lietuvos teisės universiteto (nuo 2004 m. MRU) Strateginio valdymo ir politikos fakulteto Filosofijos katedros vedėjas, profesorius, nuo 2004 m. MRU Senato narys. Buvo SSKP, Atgimimo metais - LKP narys. 1989-1993 m. Lietuvos mokslininkų sąjungos prezidentas.

Bronius Leonavičius
(1933 12 17)
Dailininkas


1959 m. baigė Kauno S.Žuko taikomosios dailės mokyklą. 1961-1969 m. buvo žurnalo „Banga“ dailininkas, vėliau leidyklų „Mintis“, „Vaga“, „Mokslas“, „Vyturys“ dailininkas, 1997-2002 m. Vilniaus dailės akademijos leidyklos vyr. dailininkas. 1987-1992 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkas. 1988-1990 m. - Sąjūdžio Seimo narys. 1990-1994 m. Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros prezidentas, Vilniaus grafikos meno centro vienas steigėjų.

Alfonsas Maldonis
(1929 08 22-2007 10 06)
Poetas, vertėjas


1941-1949 m. mokėsi Alytaus gimnazijoje, Vilniaus 1-oje gimnazijoje. 1949-1954 m. Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1954-1959 m. buvo Valstybinės grožinės literatūros leidyklos redaktorius. 1959-1962 m. - Rašytojų sąjungos poezijos konsultantas. 1962-1970 m. „Vagos“ leidyklos vyriausiasis redaktorius. 1976-1988 m. buvo LSSR rašytojų sąjungos valdybos pirmininkas. 1981-1989 m. LKP CK narys.

Meilutė Julija Lukšienė-Matjošaitytė
(1913 08 20-2009 10 16 )
Edukologė, viena iš Tautinės mokyklos koncepcijos autorių


1924-1931 m. mokėsi Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje, 1931-1938 m. studijavo lituanistiką Kauno Vytauto Didžiojo universitete. 1951-1958 m. buvo Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros vedėja. Tačiau per 1958 m. prasidėjusį Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros „išvalymą nuo nacionalistų“ atleista kartu su Irena Kostkevičiūte, Vanda Zaborskaite ir Aurelija Rabačiauskaite. 1959-1997 m. - Pedagogikos instituto (iki 1973 m. Mokyklų mokslinio tyrimo institutas, nuo 2001 m. Švietimo plėtotės centras) vyresnioji mokslinė bendradarbė. Būtent šiame institute kartu su bendraminčiais 1988 m. prabilo apie Lietuvos švietimo reformą, humaniškos, atsakingą pilietį ugdančios mokyklos kūrimą. Ji - švietimo reformos pradininkė, esminių Lietuvos švietimo strateginių dokumentų - „Tautinės mokyklos koncepcija“ (1988 m.), „Lietuvos švietimo koncepcija“ (1992 m.), „Lietuvos švietimo reformos gairės“ (1993 m.), „Bendrojo lavinimo mokyklos programos“ (1994) bendraautorė.

Justinas Marcinkevičius
(1930 03 10-2011 02 16)
Poetas, dramaturgas, vertėjas


1942-1949 m. mokėsi Prienų „Žiburio“ gimnazijoje, 1949-1954 m. Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete studijavo lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. 1953-1957 m. dirbo žurnalo „Genys“ atsakinguoju sekretoriumi, 1957-1959 m. žurnalo „Pergalė“ atsakinguoju sekretoriumi. 1959 m. tapo LSSR rašytojų sąjungos valdybos sekretoriumi, iki 1965 m. ėjo pirmininko pavaduotojo pareigas. Nuo 1965-ųjų - rašytojas profesionalas.

Alvydas Medalinskas
(1963 11 30)
Politologas


1981-1985 m. studijavo VU Pramonės ekonomikos fakultete. Iki 1988 m. dirbo Lietuvos žemės ūkio ekonomikos institute. 1989-1990 m. - LPS atsakingasis sekretorius, 1990-1992 m. AT pirmininko pavaduotojo Bronislavo Kuzmicko padėjėjas. 1991-1992 m. studijavo Londono universitete. Metus padirbėjęs VU TSPM instituto direktoriaus pavaduotoju, po to dvejus metus dirbo diplomatinį darbą Londone. 1996 m. ir 2000 m. buvo išrinktas į Seimą, 2003-2004 m. patarinėjo prezidentui Rolandui Paksui užsienio politikos klausimais, vėliau dirbo Tarptautinės politikos centro direktoriumi. Nuo 2008-ųjų penkerius metus buvo dienraščio „Respublika“ politikos redaktorius, o nuo 2013 m. - Mykolo Romerio universiteto Politikos mokslų katedros lektorius.

Romualdas Ozolas
(1939 01 31-2015 04 06)
Filosofas, pedagogas, redaktorius, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras


1957 m. baigė Bazilijonų vidurinę mokyklą, 1957-1962 m. studijavo VU Istorijos-filologijos fakultete. 1965-1968 m. dirbo žurnalo „Kultūros barai“ redakcijos atsakinguoju sekretoriumi, 1968-1973 m. VU aspirantas, 1973-1989 m. dėstytojas. 1980-1989 m. „Minties“ leidyklos vyr. redaktoriaus pavaduotojas, 1988-1990 m. savaitraščio „Atgimimas“ redaktorius. 1990-1991 m. ministrės pirmininkės Kazimieros Prunskienės pavaduotojas. 1992-1996 m. ir 1996-2000 m. LR Seimo narys. Nuo 2012 m. žurnalo „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ vyr. redaktorius. Parengė publikacijų geopolitikos, valstybės, tautų ir tautinių mažumų, kultūros klausimais.

Jokūbas Minkevičius
(1921 03 27-1996 05 05)
Filosofas, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras


Mokėsi Smilgių pradžios mokykloje, 1932-1940 m. Šiaulių gimnazijoje. 1940-1941 m. NKVD Šiaulių apskrities kontržvalgybos skyriaus viršininko pavaduotojas. 1941-1945 m. tarnavo karinėje žvalgyboje, 1952-1953 m. buvo LKP Kauno miesto komiteto sekretorius. 1959-1963 m. - Kauno medicinos instituto Marksizmo-leninizmo katedros, 1963-1971 m. - Vilniaus aukštosios partinės mokyklos Filosofijos katedros, o 1971-1990 m. - LSSR MA Filosofijos katedros vedėjas. 1990-1996 m. redagavo žurnalą „Filosofija. Sociologija“. 1990 m. išrinktas LR AT deputatu. 1992 m. gegužės 12 d. LR AT nutarimu Nr. I-2567, atsižvelgus į AT laikinosios tyrimo komisijos SSRS KGB veiklai Lietuvoje ištirti išvadas ir remiantis LR įstatymo „Dėl deputatų, įtariamų sąmoningu bendradarbiavimu su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, mandatų patikrinimo“ 13 straipsniu bei LR įstatymo „Dėl LR AT deputato statuso“ 3 straipsniu, buvo patenkintas Jokūbo Minkevičiaus pareiškimas dėl jo atsistatydinimo iš AT deputato pareigų.

Romas Pakalnis
(1941 01 04)
Miškininkas ekologas, aplinkosaugininkas, pedagogas


Baigė Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų ūkio fakultetą, nuo 1964 m. Radvilonių girininkas, nuo 1966 m. - Jonavos miškų ūkio miško ruošos punkto viršininkas. 1970-1981 m. dirbo Botanikos institute, iki 1989 m. buvo instituto direktoriaus pavaduotojas, iki 2002 m. - direktorius. 2000-2008 m. vadovavo Lietuvos radijo ir televizijos tarybai, nuo 2012 m. - Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas.

Kazimira Danutė Prunskienė
(1943 02 26)
Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarė


Baigė Vliniaus 1-ąją vidurinę mokyklą, 1965 m. - Vilniaus universitete ekonomiką. Iki 1986 m. dėstė VU, iki 1988 m. buvo - Lietuvos žemės ūkio ekonomikos instituto direktoriaus pavaduotoja, iki 1989 m.- Liaudies ūkio vadovaujančių darbuotojų ir specialistų kvalifikacijos kėlimo instituto rektorė. 1989-1990 m. dirbo Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotoja. 1989 m. Šiaulių teritorinėje rinkimų apygardoje išrinkta TSRS liaudies deputate. 1990-1991 m. paskirta pirmosios Vyriausybės ministre pirmininke. 1996-2000 m. ir 2000-2004 m. Seimo narė. 2004 m. paskirta Lietuvos žemės ūkio ministre.

Artūras Skučas
(1961 03 07)
Architektas


Buvo vienas iš „Sąjūdžio žinių“ redaktorių veiklos organizatorius. Būrė savanorius, vėliau kūrė Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyrių, kuriam vadovavo iki 1993 m. Yra atsargos pulkininkas leitenantas, Vyčio kryžiaus ordino Riterio kryžiaus kavalierius.

Algimantas Nasvytis
(1928 04 08)
Architektas, pedagogas, visuomenės veikėjas


1946-1952 m. studijavo Dailės institute, nuo 1952 m. dirbo Respublikinėse architektūrinėse dirbtuvėse, mokslinėje restauracinėje gamybinėje dirbtuvėje, Komunalinio ūkio projektavimo instituto architektu. Nuo 1961 m. dirbo Miestų statybos projektavimo institute, nuo 1980 m. dėstė Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar VGTU). 1993-1996 m. vadovavo Lietuvos architektų sąjungai.

Raimundas Leonas Rajeckas
(1937 10 27-1997 08 11)
Ekonomistas, akademikas


1954 m. baigė Panevėžio 1-ąją vidurinę mokyklą.

1959 m. baigęs Kauno politechnikos institutą, iki 1964 m. dirbo gamyboje. 1973 m. tapo Liaudies ūkio planavimo ir ekonomikos komiteto direktoriumi. 1987-1992 m. profesoriavo VU, buvo Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas. 1993-1994 m. dirbo Lietuvos prezidento vyriausiuoju patarėju, 1994-1996 m. - diplomatiniame darbe. 1996 m. buvo išrinktas į Seimą.

Gintaras Songaila
(1962 10 27)
Psichiatras


1986 m. VU Medicinos fakultete įgijo psichiatro ir narkologo specialybes. Iki 1989-ųjų dirbo Higienos ir epidemiologijos institute. 1989-1990 m. buvo LSSR sveikatos apsaugos ministro padėjėjas, vėliau LR Aukščiausiosios Tarybos Piliečių teisių ir tautybių reikalų komiteto vyr. konsultantas. 1991-1992 m. dirbo savaitraščio „Kovo 11“ redaktoriaus ir Rytų Lietuvos televizijos direktoriaus pavaduotoju. 1993-2000 m. buvo Baltijos televizijos direktoriumi, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos prezidentu, Tarptautinės reklamos asociacijos Lietuvos skyriaus prezidentu, o 2001 - 2004 m. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininku. Nuo 2016 m. - Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo direktorius.

Arvydas Šaltenis
(1944 10 18)
Dailininkas, tapytojas


1961-1964 m. ir 1967-1970 m. Dailės institute studijavo tapybą, iki 1971 m. dirbo Dailininkų sąjungos Dailės fonde. 1987-1990 m. - LSSR dailininkų sąjungos atsakingasis sekretorius. 1975-1981 m. Dailės instituto, 1988- 1994 m. Vilniaus dailės akademijos (VDA) Tapybos katedros dėstytojas, katedros vedėjas, docentas. Vėliau, iki 2010 m., dirbo VDA rektoriumi ir prorektoriumi. Dėsto piešimą, tapybą, kompoziciją.

Vitas Tomkus
(1956 12 09)
Žurnalistas, leidėjas


Mokėsi Klaipėdos K.Donelaičio vidurinėje ir Klaipėdos jūreivystės mokyklose. 1973-1974 m. dirbo geologu Užpoliarės geologų ekspedicijoje, kur baigė Tazovskio jamalų - nencų vidurinę mokyklą. Po tarnybos kariuomenėje 1977-1982 m. Vilniaus universitete studijavo žurnalistiką. 1981-1988 m. dirbo „Šluotos“ žurnalo skyriaus redaktoriumi. 1989 m., įkūręs „Respublikos“ laikraštį, tapo jo vyriausiuoju redaktoriumi. 1989 m. buvo išrinktas SSRS AT deputatu.

Saulius Pečiulis
(1960 10 05-2010 01 19)
Ekonomistas

1983 m. baigė Maskvos M.Lomonosovo universitetą, nuo 1986 m. dėstė Vilniaus pedagoginiame institute. 1988 m. balandžio 21 d. „Komjaunimo tiesoje“ publikuotame straipsnyje „Akla praeities nostalgija“ viešai prabilo apie masines tremtis, partizanų kovas ir stalinines represijas. Straipsnis sukėlė pirmą viešą politinę diskusiją pokario Lietuvoje. Dėl šio straipsnio autorius prievarta gydytas psichiatrinėje ligoninėje Černovcuose. 1999-2009 m. kaip lektorius važinėjo po Lietuvą, skaitė paskaitas ekonomikos temomis. Dirbo įvairiose finansų maklerių įmonėse, buvo VU Psichiatrijos klinikos moksliniu bendradarbiu.

Vytautas Petkevičius
(1930 05 28-2008 12 10)
Rašytojas


1949 m. baigė Kauno IV berniukų gimnaziją, dirbo Kauno miesto, Šiaulių srities LLKJS komitetuose, buvo LLKJS CK skyriaus vedėjas, 1957-1959 m. LKP Radviliškio rajono komiteto sekretorius. 1960-1969 m. - laikraščio „Tiesa“ korespondentas Šiauliuose, iki 1971 m. - LSSR rašytojų sąjungos prozos konsultantas, iki 1972 m. - Lietuvos kino studijos scenarinės kolegijos viršininkas. Nuo 1972 m. - rašytojas profesionalas. 1992-1996 m. buvo Seimo nariu.

Vytautas Radžvilas
(1958 01 25)
Filosofas, politologas, vertėjas


Baigė Radviliškio Valerijos Valsiūnienės vidurinę mokyklą, studijavo VU Istorijos fakultete psichologiją. 1984-1989 m. dėstė Filosofijos katedroje. Vienas iš Lietuvos liberalų sąjungos steigėjų, 1990-1993 m. - jos pirmininkas. 2000 m. Lietuvos aukštojo mokslo tarybos narys. 1989-1999 m. vadovavo Vilniaus dailės akademijos Filosofijos ir kultūros istorijos katedrai. Nuo 2000 m. dėstė VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. 2016 m. sausį tapo vienu iš Sąjūdžio „Vilniaus forumas“ steigėjų.

Zigmas VAIŠVILA
(1956 12 20)
Politikas, fizikas, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras


1974 m. aukso medaliu baigė Šiaulių 5-ąją vidurinę mokyklą, 1979 m. - Vilniaus valstybinio universiteto Fizikos fakultetą, apgynė fizikos mokslų kandidato disertaciją. 1988 -1989 m. vadovavo LSSR valstybinio gamtos apsaugos komiteto Mokslo valdybai, dirbo Liaudies ūkio specialistų kvalifikacijos kėlimo instituto Ekologijos katedroje. 1989 m. išrinktas SSRS AT, o 1992 m. - LSSR AT deputatu. 1991-1992 m. tapo ministro pirmininko pavaduotoju, 1991 m. rugsėjį paskirtas Valstybės saugumo departamento generaliniu direktoriumi, kuriuo dirbo iki 1992 m. pavasario. 1993 -1997 m. - UAB „Infoverslas“ direktorius, 1997 m. - UAB „Parex lizingas“ (nuo 2007 m. UAB „FF Lizingas“) direktorius. Nuo 2008- 2013 m. - Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo pirmininkas.

Arūnas ŽEBRIŪNAS
(1930 08 08-2013 09 09)
Režisierius


Mokėsi Klaipėdos 1-oje gimnazijoje, 1955 m. Dailės institute baigė architektūrą. 1955-1958 m. Lietuvos kino studijos dailininkas, nuo 1959 m. režisierius. Sukūrė nemažai kino filmų, įėjusių į Lietuvos kino istoriją. Vienas poetiškiausių A.Žebriūno filmų, atnešęs jam daugiausia apdovanojimų - „Paskutinė atostogų diena“.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (38)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SUSTABDĖ: po istorinio viršūnių susitikimo tarp JAV prezidento Donaldo Trampo ir Šiaurės Korėjos vadovo Kim Čen Uno Japonijos žinybos sustabdė civilinės apsaugos pratybas, per kurias mokomasi, kaip reaguoti į galimas raketų atakas iš Šiaurės Korėjos.
  • PAREIGOS: buvęs žemės ūkio ministras, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Bronius Markauskas vadovaus Seimo Migracijos komisijai.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar Lietuvai reikia progresinių mokesčių?

balsuoti rezultatai

Ar kada buvote apgauti, kai nuomojotės būstą?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +12   +16 C

   +12  +14 C

 

   +10  +12 C

  +23   +28 C

   +17  +20 C

 

   +15   +17 C

    8-13 m/s

   1-6 m/s

 

    1-3 m/s

 

USD - 1.1578 PLN - 4.3152
RUB - 73.6225 CHF - 1.1537
GBP - 0.8788 NOK - 9.4693
reklama
Ukis 2018