Z.Vaigauskas per 23 metus nusivylėnuotraukos (20)

2017 birželio mėn. 27 d. 08:00:32 Perskaitė 4958

Praėjusią savaitę Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK) įvyko istoriniai pokyčiai - komisijos vairą perėmė nauja pirmininkė Laura Matjošaitytė, iki šiol ėjusi pirmininko pavaduotojo pareigas. Ji užėmė nuo 1994 m. komisijai vadovavusio Zenono Vaigausko postą. „Vakaro žinios“ kalbėjosi su darbo kabinetą jaunai pirmininkei užleidusiu Z.Vaigausku apie tuos 23 metus.

 

- Ar jau turite planų, ką veiksite po 23 metų darbo VRK pirmininko kabinete?

- Planų kol kas dar neturiu, nes pirmiausia noriu pailsėti ir pagalvoti, ką galėčiau daryti ir kam galėčiau būti reikalingas. Žinoma, atsiras daugiau laiko pomėgiams, kuriems anksčiau laiko pritrūkdavo.

- Tikitės, kad nauja vadovė atneš permainų į komisijos darbą?


- Manyčiau, kad atneš permainų. Žinoma, klausimas, kiek ir kokių permainų reikia. Tai naujosios vadovės ir visos komandos darbas. Nes rinkimai yra masiškas veiksmas ir nėra taip, kad vienas vadovas gerai ar blogai dirba ir vienas viską lemia. Ne, tai kolektyvinis žaidimas, kurį aktyviai žaidžia daugiau kaip 14 tūkst. žmonių rinkimuose, o net ir tuose rinkimuose, kur mažiausiai kandidatų - prezidento rinkimuose, kur kandidatų būna iki 10, o dar jei įskaitysime jų komandų narius, rinkėjus, galiausiai suprasime, kad tai nėra biurokratinis reiškinys, kurį paprasta sureguliuoti. Tai yra visos visuomenės dalykas.

Tad nėra taip, kad viskas priklauso tik nuo vieno vadovo. Svarbu ir sėkmė. Žinoma, vadovas labai svarbus, kaip ir pasirengimo darbas. Ypač nestandartinėse situacijose, kurios gali nutikti rinkimų metu. Ir net jei rinkimai vyksta gerai, vadovas turi būti pasiruošęs priimti pralaimėjusiųjų širdgėlą. Ant rinkėjų pykti negalima.

- Kone garsiausiai yra nuskambėjęs atvejis, kai 1997-1998 m. per prezidento rinkimų antrąjį turą, sulaukus Kauno rezultatų, balsai kone išsilygino ir rinkimus vos 0,8 proc. pranašumu prieš Artūrą Paulauską laimėjo Valdas Adamkus. Ar tuomet kas nors nutiko, ar visos po to pasipylusios teorijos taip pat buvo išgalvoti dalykai?

- Taip, bet ir mūsų rinkėjai, ir kandidatas bei jo šalininkai perskaičiavus balsus patikėjo, kad jie buvo suskaičiuoti sąžiningai. Iš tiesų organizatoriams toks rinkimų rezultatas yra pats didžiausias košmaras. Nes tokiu atveju kiekviena smulkmena ar bet koks pažeidimas atrodo lemiantis visus rinkimus. Taip, antrasis rinkimų ratas buvo toks, kad rezultatai nuolat kaitaliojosi, o galiausiai nedideliu balsų skirtumu laimėjo V.Adamkus. Tuomet prasidėjo įvairūs patikrinimai. Buvo peržiūrėta, ar nebuvo sukčiaujama, buvo iškelta nepagrįsta versija, kad įtaką rezultatams turėjo Kaunas. Bet iš tiesų nieko tokio nebuvo. Bent mano įsitikinimu, iš tiesų balsai taip ir buvo pasiskirstę. Įdomu buvo ir tai, kad buvo sudarytos sąlygos A.Paulausko šalininkams atidžiai tikrinti, ar nėra kokių netikslumų visose rinkimų apylinkėse, tikrino netgi išmetamus popieriaus lapus. Vienu metu pasigirdo kaltinimų, kad kažkas galbūt klastojo biuletenius, bet patikrinus paaiškėjo, kad nieko panašaus. Daug panašių teorijų tada buvo patikrinta, bet viskas parodė, kad rinkimuose balsai buvo suskaičiuoti sąžiningai ir galiausiai pats A.Paulauskas atėjo pasveikinti V.Adamkaus.

- Teko girdėti, kaip kandidatai skundžiasi, kad ateina į rinkimus ir balsuoja už save, kaip ir visa šeima ar bent keli artimieji, tačiau suskaičiavus balsus paskelbiama, kad balsavusiųjų buvo 0. Kaip tai įmanoma?

- Būna tokių atvejų ir paprastai tokie dalykai nutinka reitinguojant. Pavyzdžiui, balsuojama iš anksto, o paskui sakoma, kad balsas neatėjo. Gali būti, kad ir komisija kažką ne taip padarė ar nesuskaičiavo. Bet yra atvejų, kad patys rinkėjai būna kalti. Pavyzdžiui, jie pažymėjo kandidatus, už kuriuos balsuoja, bet pačios partijos nepažymėjo. Ir toks balsas pražūva. Šių metų rinkimuose dėl to ir patiems rinkėjams leidome dalyvauti ir pažiūrėti, kaip skaičiuojami balsai. Buvo rasti biuleteniai, netgi keli, kur buvo užrašytas kandidatas, tačiau partija nepažymėta.

- Per 2016 m. Seimo rinkimus į VRK vėl buvo nutaikyta nemažai kritikos strėlių, kai neva strigo sistemos, užtruko rezultatų skelbimas, o rinkėjo elektroninėje sistemoje buvo galima sužinoti ir kitų rinkėjų asmeninius duomenis. Nepavyko susitvarkyti su naujovėmis?

- Mano supratimu, buvo tam tikro pobūdžio kibernetinės atakos, kurių tikslas buvo įrodyti, kad Lietuva nesugeba organizuoti rinkimų. Per šiuos rinkimus nė karto nebuvo strigusios sistemos. Pirmojo rato metu buvo mūsų specialistų padarytų klaidų, kai keletas asmenų galėjo pamatyti kitų asmenų duomenis, bet didelių atakų nebuvo. Vėliau mūsų sistema buvo vertinama pagal 8 skirtingus rodiklius, iš 8 rodiklių 5 rodikliai buvo aukščiausi, o kiti 3 vienu laipteliu žemesni.

Kompiuterinė sistema naudoja priemones, kurios buvo kritikuojamos, esą duomenys plukdomi į užsienį, nors nieko panašaus tikrai nebuvo. Dėl tų naujovių per šiuos rinkimus buvo įvairių puolimo atvejų, tačiau tarptautinių stebėtojų vertinimas buvo labai aukštas. Pasaulyje esame 11 vietoje rinkimų organizavimo vertinimo sąraše. Todėl tikrai nemanau, kad mūsų rinkimai yra ydingi, daugelis pasaulio valstybių, netgi demokratinių, tam tikra prasme mums pavydi.

Per šiuos rinkimus susiklostė viena nemaloni situacija, kurią nebuvo sunku pastebėti - tai, kad rinkimų rezultatus pradėjome skelbti vėliau nei įprastai. Rinkimų rezultatus pradedame skelbti paprastai apie 21 val., o šį kartą apie 2 val. vėlavome. Šiuo atveju aš linkęs pats prisiimti kaltę, nes nesugebėjau paslaugos teikėjų įtikinti, kad atliktų tai, ką privalo. Viskas buvo tikrinta, bet tuomet, kai rezultatus gavome, jie buvo vaizduojami labai blogai. Nors rezultatus suvedėme anksčiau nei įprastai. Galų gale sistemos darbą trikdė tai, kad dalis komisijų darė klaidų iš nuovargio ar dėl eksperimentų. Antrame rinkimų rate su tuo nesusidūrėme ir visus rezultatus paskelbėme iki vidurnakčio.

- Kaip manote, kodėl rinkėjai nepasitiki sistema bei komisija ir tarp rinkėjų vyrauja nuostata, esą vienas balsas nieko nereiškia, o rezultatai yra „padaromi“ tokie, kokių reikia?

- Sunku pasakyti. Gal todėl, kad žmonės kitą kartą ir savimi nepasitiki. Yra rinkėjų, kurie apskritai neina balsuoti, nes vieną kartą rinko vienus gelbėtojus, kitą kartą - kitus, o paskui nusivylė. Atsimenu ankstesnius rinkimus po Nepriklausomybės atgavimo. Tuomet rinkėjų skaičius būdavo gerokai didesnis ir jie būdavo patenkinti savo rinkimų rezultatais. Kartais būdavo manoma, kad čia gal komisijos nuopelnas, nors tai, žinoma, netiesa.

Mano įsitikinimu, bėda dabar yra ta, kad žmonės mato kandidatus, kuriais jau yra stiprokai nusivylę. Manau, mažas rinkėjų aktyvumas ir nepasitikėjimas savo jėgomis yra aktualus ir kitose šalyse. Atvirai pasakius, manau, kad ne tik VRK, bet ir pačių politikų, žiniasklaidos ir politologų darbas yra įkvėpti žmonėms pasitikėjimą savo jėgomis. Kad jie atidžiau ieškotų kandidatų, kuriais gali pasitikėti, ir pasitikėtų tais kandidatais. Deja, kartais vyrauja paviršutiniška nuomonė, esą tik kandidatai kalti, o rinkėjai neturi iš ko rinktis. Manyčiau, kad VRK šiame fronte galėtų pavykti šį tą daugiau padaryti.

Bet tai pasiekti būtina. Priešingu atveju kuo toliau, tuo labiau nusivilsime savo valstybe.

- Kas per šiuos 23 metus vadovaujant VRK įsiminė labiausiai?

- Turbūt minėti 1997-1998 m. prezidento rinkimai ir turbūt labiausiai įsimintini buvo patys pirmieji rinkimai, kurie buvo kaip kokia šventė. Per šį laiką daug kas padaryta, daug įdėta pastangų dėl politinės kampanijos finansavimo kontrolės reikalų, buvo ir rinkėjų papirkinėjimo dalykų. Per tuos 23 metus buvo daug įsimintinų dalykų, kurie susitelkę kaip didžiulis miškas, per kurį pavienių medžių nematyti.

- Ar per visą darbo laiką pasikeitė požiūris į šalies politikus ir politiką?


- Negalėčiau pasakyti, kad kuo daugiau žiūri į politiką, tuo ji atrodo nešvaresnė. Galiu pasakyti, kad ir tarp Nepriklausomybės Akto signatarų buvo visokių žmonių, visokių jų veiksmų ir ne visi žavėjosi tais veiksmais, žiniasklaidai tikrai buvo apie ką rašyti. Tiek anksčiau, tiek dabar politikoje vyrauja siekis, kad Lietuvoje gyvenimas keistųsi. Galbūt per tiek metų man politikus pavyko geriau pamatyti ir pažinti, tad kaip ir rinkėjai, jaučiu tam tikrą nusivylimą ir net kartais numatau, kokios bus daromos klaidos. Bet politikus reikia vertinti kaip žmones, kurie dirba labai sunkų darbą. Kitą kartą būna liūdna, kai Seimo narys kalba viena, galvoja apie kitką, o tekstą surašo nežinia apie ką. Yra tokio neprofesionalumo ir tai kartojasi visuose seimuose. Bet tai nėra vyraujantis dalykas.

Tačiau biurokratiniai dalykai politikus labai greitai supančioja. Bet taip visą laiką buvo. Gali ateiti labai kovingas ministras, bet jis įviliojamas į tokius spąstelius, kad turi tenkint kokios nors ministerijos senbuvio pageidavimus. Pasitaiko ir nesąžiningų žmonių. Bet taip yra visame pasaulyje. Nes politikai yra tokie, kokie yra rinkėjai. Gal šiek tiek geresni, bet tik šiek tiek.

- Turėtumėte kokį patarimą ar palinkėjimą naujai VRK pirmininkei?


- Kad jos nepaliktų sėkmė. Ir kad niekuomet nebūtų taip, kad rinkimų rezultatus skirtų nedidelis balsų skaičius. O svarbiausia - nenuleisti rankų. Net jei bus kritinių situacijų ir kritikos, imtų galvoti, ką reikėtų keisti.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net