respublika.lt

2017 gruodžio 18, pirmadienis

Žmonės jaustųsi laimingi užsidirbę, o valstybė siūlo užsiloštinuotraukos (19)

2017 balandžio mėn. 23 d. 08:00:11
Justina GAFUROVA, zinios@vakarozinios.lt

Naujausiomis žiniomis, jau rudenį gyventojai bus pakviesti dalyvauti naujoje atrakcijoje, kurią jiems parengė Valstybinė mokesčių inspekcija. Tai nacionalinė kvitų loterija, kuri skatins žmones lįsti iš šešėlio. Dalyvauti loterijoje galės visi norintys, tereikės užregistruoti pirkimo kvitą, kurį gausite kavinėje, iš batsiuvio ar dantisto. „Vakaro žinios“ domėjosi, kokių rezultatų duos loterija, kurios tikslas - sumažinti šešėlinę ekonomiką, ir kaip į loteriją įtraukti kontrabandininkus, kriminalinio pasaulio atstovus ir valdininkus, nevengiančius nuslėpti gerokai didesnes sumas nei batų taisymo kaina.

 

Nors tiksli data dar nėra žinoma, gyventojai, norintys pirmieji sudalyvauti tokio tipo loterijoje, turėtų imti ruoštis jau dabar. Mat tam po truputį ima ruoštis ir pati inspekcija. Nors kol kas VMI dar tik planuoja pirkti Kasos aparatų kvitų žaidimo organizavimo ir vykdymo paslaugą bei patvirtinti Kvitų žaidimo taisykles.

Jei viskas vyks pagal planą, loterija turės ne tik savo sistemą, bet ir internetinį puslapį. Gyventojai galės loterijos internetiniame tinklalapyje užregistruoti kasos aparatų kvitus, iš kurių naudojant programinę įrangą su atsitiktinių skaičių generatoriumi bus išrinkti laimėtojai, kuriems bus išmokami piniginiai prizai.

Tiesa, toli gražu ne visi kvitai turės teisę atnešti dalyviams prizą. Kaip „Vakaro žinioms“ aiškino VMI Kontrolės departamento, Verslo elektroninėje erdvėje ir elektroninėmis priemonėmis kontrolės skyriaus vedėjas Rolandas Puncevičius, visi kvitai turės atitikti patvirtintus reikalavimus, o dokumentai išduoti prekybos (paslaugų teikimo) automatais, tiesioginio kompiuterinio ryšio terminalais ar išrašyti ranka žaidime dalyvauti negalės. „Kvitų loterijoje galės būti registruojami kasos aparatų kvitai iš paslaugų sektoriaus ir turgaviečių, kur labiausiais paplitęs atsiskaitymo būdas grynaisiais pinigais bei dažniausiai nustatoma pažeidimų, susijusių su pajamų neapskaitymu, t. y. maitinimo įstaigos, automobilių remonto dirbtuvės, grožio salonai ir panašiai. Atsižvelgiant į prioritetus kvitų loterija galės būti nukreipta ir į kitus sektorius, apie tai iš anksto pranešus visuomenei“, - teigia R.Puncevičius.

Šios kvitų loterijos metinis prizinis fondas planuojamas apie 173 tūkst. eurų. Ši suma būtų skirta savaitiniams ir mėnesiniams laimėjimams išmokėti bei mokesčiams, susijusiems su laimėjimu, sumokėti. Preliminariai planuojama, kad savaitinio žaidimo metu bus galima laimėti 10 piniginių laimėjimų po 200 eurų, o mėnesinio žaidimo metu bus laimimas 1 piniginis 5000 eurų vertės laimėjimas. Prizų kiekis ir dydžiai gali būti keičiami atsižvelgiant į finansavimą.

Įdomu tai, kad lėšos žaidimui bus skiriamos iš valstybės biudžeto, taigi, iš visų mūsų, mokesčių mokėtojų sunešamų pinigų. Ir nors patikėti sunku, tačiau loterijai organizuoti ir administruoti VMI neketina priimti naujų darbuotojų.

Danguolė Pranckėnienė, Lietuvos mokesčių mokėtojų asociacijos viceprezidentė

- Ar tikrai galima tikėtis, kad VMI organizuojama kvitų loterija ims ir nuskaidrins visą šešėlinę ekonomiką?

- Man meilėje sekasi, tai nemanau, kad seksis loterijoje. (Juokiasi.) Tikrai nesitikiu, kad bus kažkoks efektas, ir nelabai tikiu, kad kažkas norės aktyviai dalyvauti ir papildomai namuose kaups šiukšles. Į šį reikalą investuota ir taip nežinia kiek. Buhalteriai nespėja persiųsti Mokesčių inspekcijai kiekvieną sąskaitėlę. Nežinau, ar čia tikrai taip ims ir nušvies loterija kažką. Man atrodo, šešėlio nušvietimui ir taip tiek daug pinigų išleidžiama, kad turbūt ir pačioje šešėlinėje ekonomikoje tiek nėra. Įsivaizduokite, ar žmonės rinks savo noru visus kvitus, įlindę į internetą juos nuolat registruos ir tikslins?

- Brangiau kainuos įgyvendinti loteriją ir supirkti prizus iš mokesčių mokėtojų pinigų, nei bus gauta realaus rezultato?

- Gali būti. O kiek dar įmonės turės išleisti visam šios idėjos įgyvendinimui? Taip išleidžiami pinigai, negaunant jokios materialinės naudos. Man atrodo, arba šešėlis yra blogai skaičiuojamas, arba ne ten jo ieškoma. O šiai loterijai vėl reikės papildomų investicijų. Tai palies kiekvieną įmonę. Kitose šalyse, kur startavo elektroninis kasos aparatas, sako, kad apie 30 proc. mažų įmonių užsidarė, nes administravimas tapo per brangus. Lietuvoje VMI planuose irgi yra noras įvesti elektroninius kasos aparatus, iš kurių realiu laiku, jums kavinėje užsisakius kavos, Mokesčių inspekcijai bus perduodama informacija, kad jūs tuoj gersite kavos? O paskui gal dar į mokamą tualetą norėsite užsukti. Kavinę tu gali atidaryti, jei joje lankysis žmonės. Bet jei dar reikia mokėti už realiu laiku inspekcijai perduodamus klientų užsakymus, tai administravimas yra tiesiog per brangus. Neseniai reikėjo visoms įmonėms įsidiegti pokyčius kompiuterinėse programose, kad būtų galima įgyvendinti išmaniosios mokesčių administravimo sistemos i.MAS reikalavimus. Tam įmonės išleido daug pinigų, padaugėjo darbo vadybininkams ir buhalteriams. Tai tuoj pamatysime astronomiškai greitą šešėlio sumažėjimą? Taip, pinigų išleido ir Finansų ministerija. Bet gal rezultatas tik tuo ir geras, kad, užuot iš tų pinigų sau algas padidinę ar priedus išmokėję, išleido produktui. Geras pinigų išleidimas, bet jis yra tik išleidimas dėl išleidimo. Jokios pridėtinės vertės jis nesukuria.

Taip ir su ta loterija, jai vėl reikės papildomų investicijų. Nepamirškime, kad greičiausiai kvitai, kurie dabar spausdinami, negalės dalyvauti loterijoje. Jie turės turėti kažkokią numeraciją, vieną bendrą šabloną. O manyti, kad dabar visos sutaupyti norinčios močiutės pradės naudotis elektroniniais parašais, irgi naivu. Man ši loterija skamba tik kaip eilinis pokštas.

- Loterijos idėja verčia manyti, kad VMI tiesiog nusipurto nuo savęs darbą. Aplankytų inspektorius reguliariai vieną kitą turgelį, patikrintų, nubaustų, nereikėtų ir loterijų?

- Taip. Kokiose šalyse, kur gerai surenkami mokesčiai, organizuojamos tokios loterijos? Keistas požiūris. Dabar dažnai girdime sakant, kad surenkama per mažai BVP per mokesčius. Bet kas yra mokesčiai, jei, pasak kai kurių, „Sodra“ nėra mokestis, nes neva viską, ką jai sumokame, atgauname. Bet tai netiesa. „Sodra“ yra toks pat mokestis, kaip ir visi kiti. O šalia to dar koks nors analitikas atsistojęs garsiai ima kalbėti, kad štai Šveicarijoje 97 proc. gyventojų draudžiasi privačiuose pensijų fonduose. Kaip nuostabu, nes juk tai puiki alternatyva „Sodrai“. Bet uždavęs jam klausimą, kiek procentų žmonių draudžiasi valstybinėje „Sodroje“ Šveicarijoje, sužinau atsakymą, kad jos ten visai nėra. Tai kaip galima lyginti ožką su karve? Nors kai jis pasako garsiai apie tą dalį, kuri draudžiasi privačiuose fonduose, teiginys juk teisingas, nemeluoja. Bet lyginti visiškai neįmanoma.

Dabar sakoma, kad šešėlyje slepiasi milijonai. Labai įtaigiai skamba. Bet paimkime ir padalinkime juos į tiek dalių, kiek Lietuvoje yra žmonių. Kai aš taip padariau, supratau, kad pro savo biuro langą kasdien turėčiau matyti žmones, iš kurių kiekvienas maišeliuose nešioja juodą produkciją ir šešėliauja. Bet kai apsiklausiau savo pažįstamų, tai išgirdau vieną kitą pasisakymą, esą kirpykloje čekio nedavė. Nejau prasidėjus loterijai jau duos?

- Turbūt būtų naivu, kad kvitus pradėtų dalinti ir kontrabandininkai ar finansiniai nusikaltėliai?

- Pažiūrėkime, kiek šešėlio sudaro akcizinės prekės. Lietuvos laisvosios rinkos instituto skelbiamame Lietuvos šešėlinės ekonomikos 2014 m. leidinyje rašoma, kad akcizinių ir kitų prekių kontrabanda ar nelegali prekyba sudaro 33 proc. šešėlinės ekonomikos Lietuvoje. Bet ten juk jau įvestos elektroninės banderolės, kiekvienas pajudėjimas fiksuojamas. Tai kodėl iš akcizinių prekių šešėlis vis dar toks didelis? Jau visas bareljefas įvestas, tik loterijos trūksta. Bet atsiradus loterijai kontrabandininkai pradės čekius dalinti, kad kažkas išloštų loterijoje lygintuvą.

Akivaizdu, kad šešėlis kažkaip labai keistai apskaičiuojamas. Lietuvos laisvosios rinkos instituto duomenimis, 2014 m. 28 proc. BVP buvo šešėlyje. Bet kodėl šis procentas skiriasi nuo Statistikos departamento ar kitų užsakymu atliktų tyrimų rezultatų? Todėl, kad kai skelbiami tyrimai ir statistikos, visuomet reikia galvoti apie tai, kas užsakė tyrimą, kur buvo renkami duomenys, kokiu tikslu ir kas sumokėjo. Tuomet bus aišku, kodėl gaunami vienokie ar kitokie rezultatai. Viskas labai paprasta. Nori pakelti mokesčius, pradedi pasakoti, kad „Sodra“ ne mokestis, per didelis šešėlis ir pan.

Pavyzdžiui, net BVP galima apskaičiuoti penkiais skirtingais būdais. Bet juk tuomet ir rezultatai bus skirtingi. Kaip tai gali būti? Tarsi iš serijos, kai žydas, paklaustas, kiek bus dukart du, atsako: „O kiek tamstai reikia?“ O paskui pagal tai dar skaičiuojame, kiek mokesčių surenkame.

Galiu pasakyti realų pavyzdį. 2010 m. teigta, kad labai didelė dalis šešėlio yra atlyginimai vokeliuose. Kad vokelių nebeliktų, buhalteriams buvo įvesta prievolė iš anksto, prieš dieną iki įsidarbinant žmogui, pranešti apie tai „Sodrai“. Taip pat kiekvieną kartą, kai darbuotojas neateina į darbą, pranešti „Sodrai“. Pagalvokite, koks tai yra krūvis. Tačiau nuo 2010 iki 2014 m. vokeliuose mokami atlyginimai išaugo nuo 20 iki 26 proc. šešėlinės ekonomikos.

- Bet ir šioje loterijoje įmonių išduodami algų lapeliai nedalyvaus, tad vokelių problema kvitų loterijoje nebus sprendžiama?

- Realybė yra tokia, kad dažnai įmonės, mokančios atlyginimus vokeliuose, tiesiog neturi iš ko mokėti oficialaus atlyginimo. Jei priverstų juos mokėti oficialiai, jos tiesiog užsidarytų. Tačiau nenori atleidinėti žmonių, tempia gumą, nors seniai yra bankrutavę, neturėdami jokių realių pajamų, nuolat rasdami trūkumų kasoje. Tad čia irgi nėra taip paprasta.

- Politikai nuolat kartoja, kad reikia gyventojus tempti iš šešėlio, ir tam prigalvoja vis naujų kontrolės būdų bei prievolių, nors gyventojai ir taip vos galą su galu suduria. Bet gal reikėtų pradėti skaidrinti nuo valdžios, tūnančios šešėlyje?

- Taip, įdomi idėja. Juk reikėtų pagalvoti, ar šešėlinė ekonomika neatsiranda todėl, kad daugeliui žmonių prekės yra neįperkamos. Reikia akis prasikrapštyti, o ne loteriją daryti. Žmonės priversti važiuoti į Lenkiją maisto pirkti. Netgi teko girdėti, kad Lietuvos mėsos tiekėjai tiekia produkciją į Lenkiją, kad lietuviai pirkėjai, kurie važiuoja į Lenkiją, gaminius nusipirktų ten. Taip paliekame ir PVM Lenkijoje.

Panašiai yra ir dėl alkoholio įperkamumo. Įsivaizduokite, kokią dalį vidutinių mėnesinių pajamų reikia išleisti norint sumokėti akcizą už 10 litrų etilo alkoholio. Lietuvoje - 27 proc., o Liuksemburge - 3 proc. Tai rodo, kad nėra įperkamumo. Loterija čia niekuo dėta ir nepadės. Pastangos dedamos ne ten, kur reikia.

- Žmonės, matydami, kaip valdžios išleidžiami gyventojų sumokėti mokesčiai, kaip kyla kainos, bet ne atlyginimai, yra tiesiog nemotyvuoti mokėti mokesčius ir būti skaidrūs?

- Taip, juk jie mato, kaip švaistomi pinigai. Užuot paskatinus vietos verslus, einama kitu keliu, nuolat kalbama apie užsienio investicijas ir kitų šalių verslo pritraukimą. Taip pat dabar nuolat skatiname tik startuolius ir IT verslą, o visi kiti važiuokite kalti padėklų į Švediją. Bet juk reikia galvoti apie didžiąją dalį žmonių ir kuo jie gyvena. Kodėl nuolat galvojama ne ta kryptimi? Pavyzdžiui, verslo Vokietijoje ar Suomijoje lietuvis negali padaryti todėl, kad reikia turėti įmonę toje šalyje. Vokietijoje niekas nepirks produkcijos iš lietuviškos firmos, kaip ir Suomijoje. O Lietuvoje niekas neperka iš lietuviškos firmos, visi perka iš užsienietiškų, nes neva tik ten gera produkcija.

Nesakau, kad nėra šešėlinės ekonomikos, bet kaip žmonės išgyvens tokioje situacijoje? Čia galima daryti tą loteriją ar jos nedaryti, jei žmogus neturi kaip kitaip išgyventi, nelabai kas pasikeis.


Modestas Kaseliauskas, buvęs ilgametis VMI vadovas:


Sunku pasakyti, ar dabartinė idėja gali pasisekti, tačiau pirminė koncepcija buvo kiek kitokia. Iš pradžių buvo planuojama sukurti centralizuotą kasos aparatų duomenų bazę, kad į ją patektų duomenys apie kiekvieną kasos čekį. Tokie kasos aparatai būtų modernesni ir patikimesni. Turint duomenų bazę jau galima daryti įvairius dalykus, taip pat ir loteriją. Dabar, kiek pastebėjau, Lietuvoje einama kitu keliu. Planuojama, kad gyventojai patys registruos čekius ir tokiu būdu dalyvaus loterijose.

Nors tos šalys, kurios analogiškus projektus įgyvendino sėkmingai, pavyzdžiui, Gruzija, pirmiausia susitvarkė kasos aparatus ir sukūrė centralizuotą duomenų bazę. Taip atsirado galimybė iš kasos aparatų realiuoju laiku perduoti informaciją tiesiai į VMI serverį, o tada jau buvo organizuota loterija.

Kodėl pas mus einama paprastesniu keliu? Greičiausiai norima padaryti viską greičiau, kad būtų politinis efektas. Matyt, nedrįstama priimti sprendimo atnaujinti kasos aparatus, nes tam gali priešintis tam tikros verslo grupės. Tad greičiausiai bus einama paprasčiausiu keliu.

Tačiau būtent dėl tokio pasirinkimo gali kilti itin daug problemų, nesusipratimų ir nesklandumų. Panaši patirtis buvo Lenkijoje, kur taip pat nebuvo centralizuotos duomenų bazės. Kilo nemažai problemų ir skandalų dėl to, kad prizus gaudavo žmonės, artimi loterijos organizatoriams. Kai kam tai buvo geras verslas.

Ar mūsų gyventojai noriai dalyvaus tokioje loterijoje, priklausys nuo jos organizavimo ir rinkodaros. Galima sudominti žmones įsitraukti pateikiant šią idėją kone kaip pagrindinį įvykį šalyje, kaip buvo Gruzijoje. Tačiau viskas priklausys nuo to, kiek bus skirta resursų ir kiek bus panaudota intelekto. Manau, kad visada geriau daugiau investuoti iš pradžių, kad grąža būtų dešimteriopa.

Bet pirmiausia reikia pripažinti, jog didžiausia problema Lietuvoje, kad žmonės nemotyvuoti mokėti mokesčių. Esame atlikę ne vieną rimtą sociologinį tyrimą ir jie parodė, kad žmonės yra nusivylę valdžia, jaučiasi demotyvuoti ir taip pateisina savo buvimą šešėlyje. Gal loterija gali neblogai suveikti tam tikruose sektoriuose, tačiau akivaizdu, kad žmonių pasitikėjimas valdžia turi būti didesnis jau dabar, mokesčių sistema turi būti paprastesnė ir aiškesnė. Neturėtų šalyje būti 5 ar dar daugiau priežiūros ir kontrolės institucijų, nes pakaktų ir vienos, tik gerai organizuotos. Tai yra pagrindiniai dalykai, kurie turi būti įgyvendinti. O kaip papildomą priemonę būtų galima rengti ir loteriją.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (19)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NUGALĖJO: Graikijos vyrų krepšinio čempionate sekmadienį Atėnų „Panathinaikos“ komanda, kuriai atstovauja Lukas Lekavičius, namuose 91:69 nugalėjo Retimno „Cretan Kings“ ekipą.
  • BRONZA: Vokietijoje vykstančio 23-iojo pasaulio moterų rankinio čempionato bronzos medalius iškovojo Olandijos rinktinė; mažajame finale sekmadienį olandės 24:21 nugalėjo Švedijos komandą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMIN

Ar reikėjo nušalinti A.Verygą?

balsuoti rezultatai

Ar pritariate donorystei?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -4  +1 C

   -4   0 C

 

   -1  0 C

    -1  +4 C

   -1  +3 C

 

   0 +4 C

    1-5 m/s

    1-4 m/s

 

      2-4 m/s

 

USD - 1.1806 PLN - 4.2167
RUB - 69.5043 CHF - 1.1669
GBP - 0.8825 NOK - 9.7828
reklama
Velyke2017