respublika.lt

Vyriausybė ir „Achema“ terminalo išpirkimą laiko galimybe sumažinti kaštus

(0)
Publikuota: 2018 rugpjūčio 30 17:28:08, Kornelija Mykolaitytė, Elta
×
nuotr. 1 nuotr.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad ir Vyriausybė, ir didžiausia gamtinių dujų vartotoja „Achema“ suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivo-saugyklos išpirkimą vertina kaip galimybę ženkliai sumažinti jo išlaikymo kaštus.

 

„Pagrindinis momentas - tai, kad ir Vyriausybė, ir „Achema“ terminalo išpirkimą vertina kaip galimybę reikšmingai sumažinti šio terminalo išlaikymo kaštus, taip pat užtikrinant ilgalaikį tiekimo saugumą. Tai yra pagrindinė šio susitikimo žinia“, - ketvirtadienį po premjero, ministrų ir „Achemos“ atstovų susitikimo žurnalistams sakė Ž. Vaičiūnas.

Anot jo, mažesni terminalo išlaikymo kaštai galėtų būti jau nuo kitų metų vidurio.

„Mes kalbame maždaug apie 40-50 proc. apimtį. Tai yra tie patys skaičiai, maždaug ta apimtis, kuri galėtų sumažėti visiems dujų vartotojams: tiek „Achemai“, tiek visiems kitiems, prisidedantiems prie šio terminalo išlaikymo“, - kalbėjo Ž. Vaičiūnas

Ministras sakė, kad taip pat buvo kalbėta ir apie VIAP (valstybes interesus užtikrinančių paslaugų) vadinamąją diferencijavimo dalį. Mokesčio lengvata galės pasinaudoti VIAP skolų neturinčios įmonės.

„Klausimas buvo, ar „Achema“, kuri kol kas turėjo teorinę galimybę pasinaudoti šia schema, ar ji turėtų ir praktinę galimybę dėl tos priežasties, kad yra likusi tam tikra VIAP skola. Šitas klausimas taip pat buvo aptartas, tai mes laikomės to paties principo, kad pirmiausia skolos turi būti sumokėtos, o rengiant teisės aktų projektus ieškosime varianto, kad visos įmonės, kurios galėtų pasinaudoti šia schema, galėtų pasinaudoti lygiateisiais pagrindais“, - sakė jis.

„Achemos grupės“ generalinis direktorius Linas Sabaliauskas ir kiti atstovai po susitikimo žurnalistams nepasirodė ir išėjo pro kitą išėjimą.

ELTA primena, kad ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, energetikos ministras ir ūkio ministras Virginijus Sinkevičius Vyriausybėje ketvirtadienį susitiko su „Achemos“ vadovais.

Prieš dvi savaites vykusiame „Achemos” ir Energetikos ministerijos susitikime Ž. Vaičiūnas ir „Achemos grupės“ atstovai aptarė ministerijos siūlomą „Ahcemos“ išlaidų optimizavimo planą. Po susitikimo energetikos ministras sakė, kad visas siūlymų paketas „Achemos“ indėlį į SGD terminalo išlaikymą sumažintų perpus. Anksčiau Ž. Vaičiūnas minėdavo, kad šis indėlis galėtų mažėti 40 proc.

„Jeigu dabar kalbame apie šiek tiek daugiau nei 20 mln. eurų, tai, įgyvendinus visas tas priemones, jis galėtų mažėti iki maždaug 10 mln. eurų per metus. Pagrindinė priemonė tebeišlieka, kurios, manau, nekvestionuoja nei „Achema“, nei kiti vartotojai - tai SGD terminalo išpirkimas. Tokio sprendimo efektas būtų naudingas tiek „Achemai“, tiek visiems kitiems dujų vartotojams. Tai didžiausia dalis, kuria būtų sumažinama SGD dedamoji“, - aiškino ministras.

Praeitą savaitę Ekonominės infrastruktūros plėtros komisija patvirtino, kad geriausias sprendimas Lietuvai būtų po 2024 metų išpirkti terminalo laivą-saugyklą. Tokį sprendimą ji rekomenduos ir Vyriausybei.

Antroji siūloma kaštų mažinimo dalis liestų pačius „Achemos“ vidinius sprendinius.

Tuo metu „Achemos grupės“ generalinis direktorius Linas Sabaliauskas sakė, kad po susitikimo bus toliau atliekami skaičiavimai ir vertinimai, kad būtų matomas bendras vaizdas.

„Achemos grupės“ valdybos pirmininkė Lyda Lubienė po susitikimo su energetikos ministru birželį sakė, kad jos atstovaujama privataus verslo kompanija ir valdžia stovi skirtingose barikadų pusėse.

Pasak jos, „Achema“ negali prisiimti priverstinių įsipareigojimų, susijusių su SGD terminalo išlaikymu.

L. Lubienė pažymėjo, kad įmonė susidūrė su didžiuliais iššūkiais: gamtinių dujų kainų šoktelėjimu, šalta žiema, todėl visi rezervai šildymui ir kitiems poreikiams buvo išnaudoti.

Ž. Vaičiūnas apie sinchronizacijos techninių sprendimų sąrašo vertinimą: iki rytojaus turi būti pabaigtas

Baltijos šalių elektros tinklo sinchronizacijos su žemynine Europa techninių sprendimų sąrašas iki rytojaus turi būti pabaigtas vertinti, žurnalistams teigė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

„Iki rytojaus turi būti pabaigtas vertinimas. Mano žiniomis, neatsiliekame nuo grafiko ir vertinimas bus atliktas. Tada kitas etapas - politinis lygis, BEMIP (Europos Komisijos projektas, skirtas Baltijos valstybių - Lietuvos, Latvijos ir Estijos - energijos rinkų integravimui į ES, - ELTA). Aukšto lygio grupėje priimsime tolesnius sprendimus. Mano žiniomis, vertinimo, kurio paskirtis buvo įvertinti to scenarijaus patikimumą, signalai pakankamai pozityvūs (ir reiškia, - ELTA), kad scenarijus buvo pasirinktas tinkamas”, - kalbėjo Ž. Vaičiūnas.

Pasak jo, buvo vertinamas pasirinktas scenarijus: žemyninė jungtis, jūrinė jungtis su Lenkija ir papildomos techninės priemonės bei kaina.

„Viešai rezultatai nėra pateikiami, jie bus pateikiami BEMIP aukšto lygio grupėje ne vėliau kaip iki rugsėjo 14 dienos”, - akcentavo jis.

ELTA primena, kad birželį Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija ir Europos Komisija pasirašė susitarimą dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su žemynine Europa per Lenkiją iki 2025 metų. Ši sinchronizacija leis Baltijos šalims atsijungti nuo rusiško tinklo ir taip užsitikrinti energetinę nepriklausomybę.

Pagal naujus skaičiavimus, pirmajame etape bendras šalių lėšų poreikis su Latvija ir Estija bus 432,55 mln. eurų, Lietuvos dalis - 167,045 mln. eurų. Tikimasi, kad EK finansuos 75 proc., tačiau „Litgrid“ neslepia, kad tikisi, jog finansavimas galėtų siekti ir 85 proc.

Numatyta, kad Baltijos šalių ir Lenkijos elektros tinklų sinchronizacijos su žemynine Europa techninių sprendimų sąrašas ir kaštai turėtų būti patvirtinti iki rugpjūčio pabaigos.

Paraišką Europos perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO-E) procedūrai pateikti reikia iki rugsėjo 21 dienos - tai formali žemyninės Europos tinklų (KET) plėtros į Baltijos šalis pradžia.

Reguliatoriai galutinį sprendimą priims iki rugsėjo 30 dienos. Tada iki spalio 11 dienos šalys turi pateikti bendrą paraišką finansavimui.

EK sprendimą dėl sinchronizavimo pirmojo etapo finansavimo turėtų priimti iki 2019 metų vasario.

Iš viso bus trys sinchronizavimo etapai. Antras - desinchronizacijos diskusijos etapas. EK yra kviečiama inicijuoti diskusiją su Rusija ir Baltarusija dėl desinchronizacijos. Trečias - kai jau bus visi techniniai sprendiniai.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s