Kartą vienas veikėjas pusiau juokais, pusiau rimtai man tarė: „Kiekvienas kaimas turi turėti savo kvailelį... Jūs ir toliau lokite ant valdžios, o mes tarpusavyje pinigus dalinsimės.“ Šitaip man kadaise kalbėjo liaudies deputatas, signataras, mano jaunystės bičiulis. Jo žodžiai privertė susimąstyti: kiek ilgai teks būti durniaus vietoj?
Tiesą sakant, kartais pabosta. Gal jau metas būtų už savo teises ir laisves patiems pakovoti? Kiek galima kitur durnių ieškoti? Aš irgi turiu šeimą, verslą, nekilnojamo turto sukaupęs, santaupas šiokias tokias, kaip ir daugelis, mėgstu laisvę. Kodėl ir vardan ko turėčiau viskuo rizikuoti? Net jeigu pasiryžčiau paskelbti visus iki vieno KGB agentus, ko gero, VSD tiražą konfiskuotų, o po to ir mane pasodintų. Aš suprantu, kad Lietuva yra didelis kaimas, bet, patikėkite, nebenoriu vienas ilgiau būti „kaimo durnelis“. Vienam nuobodu. Ir baisu. Galima ir pro viešbučio langą iškristi.
O kas trukdo net trims milijonams už save pastovėti? (Visų pro langą gal neišmes?) Tad jūsų likimas - Jūsų rankose. Kas Jums, broliai ir sesės, lietuviai, trukdo išsirinkti tokį prezidentą, kuris vietoj manęs tai padarys oficialiai. Arba Seimo narius, kurie savo priesaiką jums, rinkėjams, įvykdys. Jei netinka tokie variantai skelbkite referendumą, po velnių, streikuokite. Organizuokite nepaklusnumo akcijas.
Nenorite? Bijote? Tada nedejuokite ir manęs neraginkite rizikuoti už jus. Jūsų išrinkta valdžia viską daro teisingai. Ir aš jos vietoje su bailiais ir tinginčiais už savo teises bei laisves pakovoti piliečiais lygiai tą patį daryčiau. O kaip kitaip net tris milijonus suvaldyti?
Be pagarbos - dar Lietuvos pilietis Vitas Tomkus