TAIKINIAI. Liepą skandalo epicentre atsidūrė Lietuvos diplomatai - ambasadorius Azarbaidžane Artūras Žurauskas (nuotraukoje) ir ambasadorius Vengrijoje Renatas Juška. A.Žurauskas pasidavė, o štai R.Juška atsisakė palikti tarnybą. Eltos nuotr.

Vasarą driokstelėjusiame diplomatijos skandale - naujos versijos.

Viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad apie diplomatų telefono pokalbių įrašus, atsiradusius interneto svetainėje „youtube.com“, galėjo žinoti Prezidentūra ir VSD.

Įtarinėjo priešus

Paviešintų privačių pokalbių skandalas ima priminti kiek šviežesnę slaptos informacijos nutekinimo istoriją.

Liepą skandalo epicentre atsidūrė Lietuvos diplomatai - ambasadorius Vengrijoje Renatas Juška ir ambasadorius Azerbaidžane Artūras Žurauskas.

Vos internete pasirodžius jų pokalbiams, S.Daukanto aikštė pakomentavo, kad tai yra užsienio šalių spec. tarnybų informacinė provokacija prieš Lietuvą. Esą taip siekiama sukompromituoti Europos Sąjungai pradedančią pirmininkauti mūsų šalį. Prezidentei antrino ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Pagarsintuose privačiuose telefonų pokalbiuose aptarinėti politiniai įvykiai, diplomatams nederamu tonu kalbėta apie mūsų šalies prezidentę bei premjerą.

Iš karto, paskelbus pokalbius, abu ambasadoriai buvo paraginti atsistatydinti. Pareiškimą paliekantis tarnybą parašė tik A.Žurauskas. Tuo metu R.Juška susilaikė.

Skandalą bandyta užglaistyti Užsienio reikalų ministerijoje atlikus vidaus tyrimą, tačiau jo išvados slepiamos. R.Juška buvo paliktas diplomatinėje tarnyboje, jis tapo URM Politikos planavimo departamento ambasadoriumi ypatingiems pavedimams.

Nukentėjo, bet ieško tiesos

Praėjus kuriam laikui R.Juška kreipėsi į Generalinę prokuratūrą (GP), prašydamas ištirti, kas įrašinėjo diplomatų pokalbius ir kodėl iš karto nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl diplomatų šnipinėjimo.

GP buvo priversta ikiteisminį tyrimą pradėti pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius - dėl neteisėto pokalbių telefonu slaptumo pažeidimo, dėl neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo ir dėl jos atskleidimo.

GP pavedė tyrimą atlikti Kriminalinės policijos biurui (KPB) ir nustatyti, kas įkėlė pokalbius į minėtą svetainę, kurios serveriai yra JAV.

Apklaustas parlamentaras

Byloje jau apklaustas parlamentaras, Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius.

Jis sakė davęs parodymus norėdamas „padėti kolegoms susigaudyti“, bet „Respublikai“ neatskleidė, ką išdėstė apklausoje.

Paklaustas, kodėl pareigūnai siekė išgirsti būtent jį, Seimo narys atsakė, kad tyrėjai norėjo sužinoti, kas yra žinoma jam. Mat kilus skandalui V.Gailius pareiškė manantis, kad diplomatų pokalbių paviešinimo iniciatoriai yra iš Lietuvos.

Kodėl jis susidarė tokią nuomonę? Parlamentaras tvirtino, kad tam padėjo Teisės ir teisėtvarkos komitete įvykęs pokalbis su generaliniu prokuroru.

„Aš paklausiau D.Valio, kodėl nepradedate ikiteisminio tyrimo, į tai D.Valys atsakė, kad jis skambino Gediminui Grinai, VSD vadovui, ir G.Grina jam sakė, kad čia nieko nėra“, - V.Gailius prisipažino suabejojęs, ar generalinis prokuroras yra savarankiškas, ar jam vadovauja VSD vadas.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas tik tuomet, kai diplomato pareiškimas pateko ne pas D.Valį, o, pasak V.Gailiaus, pas „normalų prokurorą“.

„Logiška, kad reikia ištirti, ar čia buvo užsienio žvalgyba. Bet tai buvo neteisėtas informacijos rinkimas, yra šnipinėjimas, neteisėtas duomenų paviešinimas. Vaivorykštė nusikaltimų. Nepradėti ikiteisminio tyrimo galėjo tiktai D.Valys“, - prokurorų vado sprendimai nenustoja stebinti V.Gailius.

Pasak jo, jeigu pokalbius įrašė ir viešumon juos iškėlė mūsų tarnybos, tikslų galėjo būti ne vienas. Pavyzdžiui, kad ir siekiant kam nors atlaisvinti porą diplomatų vietų.

V.Gailius neabejoja, kad duomenis, kas įkėlė į svetainę pokalbius, galima gauti, tik reikia „labai norėti“.

KPB viršininkas Algirdas Matonis „Respublikai“ tvirtino, kad iš svetainės operatoriaus tokius duomenis gauti ne visuomet paprasta, nes „kiekvienas atvejis atvejui nelygu“.

„Mes kreipiamės per kolegas į duomenų bazių valdytojus. Atsakymų būna visokių, ir teigiamų, ir pusinių. Tada rezultatas gaunamas vertinant faktų visumą“, - anot A.Matonio, iš užsienio ateinantys atsakymai dar nebūna tyrimo pabaiga.

Purtys patarėją

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas pataria neskubėti daryti išvados, kad apie diplomatų įrašų buvimą žinojo Prezidentūra ir VSD. Bet jis patvirtino, kad komitetas tai aiškinsis.

„Atsirado naujos aplinkybės, prezidentės patarėja pasakė, kad ji žino, jog Saugumo departamentas turi originalus ar kažkokius kitokius įrašus. Mums, komisijai, tiriančiai visus tuos faktus, labai svarbu bus pasikalbėti su ta patarėja ir išsiaiškinti, ką ji turėjo galvoje tai sakydama. Ir jeigu tai tiesa, faktas būtų labai liūdnas mūsų Lietuvos istorijai“, - jeigu pasitvirtintų tokie įtarimai, A.Paulauskas tai pavadino vienu žodžiu - „baisu“. Esą žiauru būtų paaiškėjus, jeigu mūsų žvalgybos tarnybos naudojamos ne pagal paskirtį, o susidoroti su nepatinkančiais žmonėmis.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“