1 nuotr.Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis įsitikinęs, kad rinkėjai aktyviau rinktųsi prie balsadėžių, jei prezidento rinkimų metu vyktų ne vienas, o du referendumai. Tokią parlamento vadovo poziciją sustiprina susitikimų su gyventojais metu sulauktas palaikymas.
„Salėse žmonių klausdavau ir sulaukdavau atsakymo: taip, į tokį referendumą (dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. - ELTA) mes ateitume. Tai tikėtina, kad kokiais 7-8 proc. daugiau žmonių ateitų. Tai būtų paskatinimas ateiti ir referendume balsuoti dėl dvigubos pilietybės“, - tikino parlamento pirmininkas.
Toks pat argumentas, 8 proc. didesnis piliečių aktyvumas, buvo minimas valdantiesiems grindžiant ketinimą referendumą dėl dvigubos pilietybės suteikimo rengti kartu su abiem prezidento rinkimų turais.
„Yra logiškai paskaičiuota, kodėl tai norime daryti, - turime duomenis, kad per antrąjį turą ateina apie 8 proc. naujų rinkėjų. Žinant, kiek (net ir sumažinus kartelę) reikia sutraukti rinkėjų balsų, tie 8 proc. tikrai yra labai reikšmingas skaičius“, - liepą LRT radijui sakė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agė Širinskienė.
Tuo tarpu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Mažvydas Jastramskis Eltai sakė, kad papildomas referendumas gali turėti teigiamos įtakos rinkėjų aktyvumui, tačiau net ir įgyvendinus labai sėkmingą komunikacijos kampaniją aktyvumas galėtų siekti daugiausiai 60 proc.
„Tai jau būtų Lietuvai reikšmingas aktyvumo padidėjimas. Bet realiau galvoti apie 55 proc. Tiesiog yra taip, kad daug žmonių Lietuvoje turi susiformavusį įprotį nebalsuoti. Pasauliniai duomenys rodo, kad referendumams būdingi didesni skirtumai, tai yra būna labai mažų, būna gerokai didesnių nei šalies vidurkis aktyvumo rodiklių. Galbūt Seimo narių skaičius yra toks referendumas“, - aiškino TSPMI docentas.
Pagal dabartinę tvarką, jei referendumo metu prie balsadėžių pasirodytų 50-60 proc. rinkėjų, beveik visi turėtų pritarti dvigubos pilietybės įteisinimui - Konstitucijos keitimui reikalingi pusės rinkimo teisę turinčių šalies piliečių balsų, nepriklausomai nuo dalyvavusių rinkimuose skaičiaus.
Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pavykus referendumui dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo įgyvendintų rinkėjams duotą pažadą. Nepavykus metų pradžioje atstovų skaičiaus sumažinti iki 101, šį kartą tikimasi, kad pavyks švelnesnė korekcija.
„Manau, kad Seimo narių skaičiaus mažinimas iki 101 būtų per didelis, nes sumažėtų komitetai, ir tada jau būtų nesaugu. Komitetai turi turėti savo nemažą sudėtį, kad neįvyktų kokių nors vidinių susitarimų. Didesnis komitetas - daugiau ir diskusijų“, - paaiškino V. Pranckietis.
