1 nuotr.Trečiadienį Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos atstovai aptarė praėjusio referendumo dėl pilietybės išsaugojimo rezultatus. Pasitarime buvo pažymėta, kad rezultatai džiuginantys, tačiau reikia išmokti nemažai pamokų iki artėjančių rinkimų. Kartu Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigia, kad artėjančių Seimo rinkimų programose visos partijos galėtų siekti dvigubos pilietybės įteisinimo.
Komisijos susitikime dalyvavęs V. Pranckietis sako, kad organizuota dvigubos pilietybės iniciatyva buvo sėkminga, ir ragina tęsti darbus.
„Reikėtų nenustoti, negalvoti, kad pavargome. Komisija turės labai aiškų tęstinumą. Keliaudami per mūsų dienas ir istorijas, turime sulaukti ateities ir vieną kartą turėsime išspręsti, suteikdami tą galimybę ir neprarasdami tų žmonių, nenuvildami jų. Norėčiau padėkoti už tą darbą, kuris buvo padarytas.
Visų lygių valdžios pradeda vienodai galvoti apie ateitį. (...) Turbūt mes, suprasdami referendumo prasmę, galėtume pradėti savo partijose diskutuoti, įsirašyti į programas ir tada žiūrėti, kokias jėgas galima telkti naujam referendumui, kuriam laiko būtų“, - sakė V. Pranckietis.
Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovas, gyvenantis JAV, Rimvydas Baltaduonis teigia, kad šis referendumas parodė, jog užsienyje balsavusiems lietuviams tą daryti yra vis dar sudėtinga - stringa pašto sistema, susidaro eilės prie ambasadų. Pasak R. Baltaduonio, tiek Užsienio reikalų ministerija, tiek Vyriausioji rinkimų komisija, tiek Pasaulio lietuvių bendruomenė turėtų ieškoti būdų, kaip rinkimus organizuoti geriau.
„Reikėtų susėsti prie vieno stalo ir išmokti pamokas, pasidaryti namų darbus. Kiti metai - rinksime naują Seimą. Tai bus labai svarbus balsavimas. Ir turint dešimtis tūkstančių naujų rinkėjų, kurie balsavo užsienyje, galime visų į Naujamiesčio apygardą ir nesudėti. Galbūt ruošiantis kitiems Seimo rinkimams (reikia atskirų apygardų. - ELTA). Galbūt ir elektroninis balsavimas - jį pabandant tarp užsienio lietuvių. Italijoje, Kanadoje, JAV vokai užstrigo“, - sakė R. Baltaduonis, pažymėdamas, kad prie teigiamo rezultato prisidėjo ir frakcijų Seime vienybė.
„Valstietis“ Stasys Tumėnas taip pat stebisi, kad, jei per praėjusius Seimo rinkimus balsavo 3 tūkst. mažiau, nei užsiregistravo, o per šiuos rinkimus - 20 tūkst. mažiau, reikia išsiaiškinti, kodėl taip nutinka. Be to, kaip pažymi S. Tumėnas, jam keista, esą kodėl rinkimų komisijos nariai klausė - imti referendumo biuletenį, ar ne.
Pasaulio lietuvių bendruomenės pasitarime konservatorių frakcijos Seime atstovas Vytautas Juozapaitis pasidalino pastebėjimu, kad jį nustebino užsienyje gyvenančių asmenų aktyvumas. Jo teigimu, jei būtų dalyvavę bent 50 proc. balsavimo teisę turinčių asmenų, referendumas būtų įvykęs. Jį patikslino Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke, teigusi, kad balsų vis tiek būtų trūkę - balsuoti teisę turi apie 300 tūkst. piliečių. Sekmadienį vykusiuose rinkimuose dalyvavo 42,5 tūkst. užsienyje gyvenančių lietuvių, 94,39 proc. pasisakė „už“, „prieš“ balsavo 5,26 proc.
ELTA primena, kad, suskaičiavus visus balsus, referendumas dėl pilietybės išsaugojimo įvyko, jame balsavo 52,63 proc. rinkėjų, tačiau įteisinti pilietybės išsaugojimą pritrūko balsų.
Konstitucijos 12 straipsnio (pilietybės) pakeitimo sąlygos yra itin griežtos, - kad referendumas įvyktų, balsavime privalo dalyvauti 50 proc. visų rinkėjų. Norint pakeisti šį Konstitucijos straipsnį, 50 proc. visų rinkėjų turi pritarti referendumo klausimui. Taigi, jeigu šiuo metu Lietuvos valstybėje yra per 2,4 mln. į rinkėjų sąrašą įrašytų piliečių, tai pilietybės išsaugojimo referendume turi balsuoti mažiausiai 1,2 mln. visų balso teisę turinčių rinkėjų ir pasisakyti „už“.
