1 nuotr.Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis mano, kad, sprendžiant Punios šilo likimą, neturėtų būti kliaunamasi emocijomis.
„Norėčiau, kad tam pritartų specialistai, miškininkai. Jei kalba apie miško sanitariją, tai turi kalbėti tie, kurie apie tai išmano. Turėtų tai nulemti ne emocijos, o žinojimas“, – Eltai sakė V. Pranckietis.
ELTA primena, kad daugiau nei šimtas gamtos apsaugos, meno, kultūros ir kitų sričių atstovų kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydami gelbėti Punios šilą, kurio likimui, jų teigimu, šiuo metu grėsmę kelia aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos sprendimai.
Visuomenininkai pabrėžė, kad Nemuno vingyje plytintis Punios šilas yra iki šiol išlaikęs pirmykščių Lietuvos girių bruožus, jame sutinkamos į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos rūšys, šimtai saugotinų miško buveinių. Siekiant apsaugoti šią unikalią vietą, buvo parengtas projektas, kuriuo planuota išplėsti Punios šilo rezervato teritoriją bei apsaugoti ją nuo ūkinių miško kirtimų bei medžioklės veiklos. Tačiau dabartinis aplinkos ministras K. Mažeika sustabdė minėto projekto įgyvendinimą, savo sprendimą argumentuodamas tuo, kad tuomet visuomenė neva neturėtų galimybės šioje teritorijoje lankytis, grybauti ir uogauti.
Tuo metu G. Nausėda sakė teigiamai vertinantis iniciatyvas stiprinti gamtai reikšmingų teritorijų, kaip Punios šilas, apsaugą.
Punios šile 2014 m. atlikto gamtinių buveinių inventorizavimo metu buvo išskirtos 79 europinės svarbos buveinės, o jo dalyje, kur ūkinė veikla negalima, yra aukščiausios gamtinės vertės sengirė.
