V.Landsbergis: naujas holokaustas gali smogti visiemsnuotraukos (14)

2018 rugsėjo mėn. 06 d. 19:03:40 Perskaitė 769

Prie pat Vilniaus užprogramuotas naujas holokaustas. Taip Vilniaus Didžiosios sinagogos įamžinimo projektų pristatyme teigė profesorius Vytautas Landsbergis.

 

Politiko žodžiais, naujas holokaustas - tai eksperimentinė (Astravo. - ELTA) jėgainė.

„Ji gali atnešti baisių nelaimių ir priminti mums, kad holokaustas nėra praeitis, liečia ne vieną nelaimingą tautą, bet gali smogti visiems“, - sakė prof. V. Landsbergis.

Penktadienio vakarą Vilniaus rotušėje pasibaigusių tarptautinių dirbtuvių renginyje V. Landsbergis pabrėžė, kad jam asmeniškai svarbu ir artima visa, kas vyksta dėl Didžiosios sinagogos. „Didelis dalykas, kai idėja virsta kūnu. Ji jau dabar gyvena, įkvepia žmones, sukelia vizijas, kurios yra kelias į sprendimą“, - tarptautinėms jaunų architektų, istorikų, komunikacijos specialistų komandoms, kurie pristatė savo idėjas, kaip įamžinti Vilniaus didžiąją sinagogą, kalbėjo profesorius.

Svarstydamas, kas šiandien yra Didžioji sinagoga, prof. V. Landsbergis pabrėžė, kad, jei tai būtų tik gražus ir skaudus praeities epizodas, kalbantis apie buvusią didelę, klestinčią kultūrą, apie jos sunaikinimą, nebūtų galima to vadinti idėja šiandienai ir rytdienai, idėja, kuri veda.

„Tačiau, kaip matome, - ji gyva. Verta patraukti jaunus žmones išreikšti save, nes kviečianti gyventi, paliekant praeityje nelaimių epochą, kruvinų žemių istoriją, matant, kaip gimsta nauja. Su Didžiąja sinagoga, jei ji - nauja idėja, gyvenimas laimi net anuos baisumus. Jis ateina ir vėl triumfuoja, nors mes ir negalime nuspėti, kad ir labai netolimos ateities“, - pripažino V. Landsbergis, užsimindamas apie Astravo atominę elektrinę.

Pristatydami Didžiosios sinagogos įamžinimo projektus, jų kūrėjai akcentavo edukaciją, istoriją, erdves, kuriose, kaip kadaise Didžiosios Vilniaus sinagogos kieme, verda gyvenimas, apstu kvapų, garsų, vienas su kitu bendrą kalbą randa skirtingos socialinės padėties ir įsitikinimų žmonės. Skirtingų grupių vizijose atsikartojo ir sodo idėja.

Viena, ko pasigedo prof. V. Landsbergis, - bent fasadas, dalis atkurtos buvusios Didžiosios sinagogos.

„Nerealu atkurti ją visą, kokia buvo, bet jei iškiltų bent frontonas tarp Vilniaus pastatų, būtų stebuklas. Gali būti ir virtualus atkūrimas. Žmonės keliautų į Vilnių pamatyti ne tik seno legendų miesto, bet ir pasižiūrėti, kas atsitiko, - Vilniuje vėl gyva Didžioji sinagoga! Sąmonėje ji jau atgimsta, bet Vilniaus kultūros puokštėje regimo žydų ženklo nėra. Litvakai žinomi visame pasaulyje, kaip savotiška atskira tauta. Nė vienas litvakas nebus prieš Lietuvą, nes jis - litvakas. Štai, kokie dideli dalykai glūdi Didžiosios sinagogos idėjoje“, - mintimis dalijosi prof. V. Landsbergis.

Idėjų pristatyme jis akcentavo švietimo, kultūros, tolerancijos esmę - gyvybę.

„Daug žmonių šiandien nebenori gyventi. Nenori gyventi ilgai ir amžinai - nori gyventi trumpai, ir to užtenka. Bet jei atgims idėja, kurią atspindi Didžiosios sinagogos grįžimo į gyvenimą mintis, tai reikš gyvenimo pergalę prieš mirtį. Tegu idėjos bręsta, tampa kūnu ir prisideda prie gyvybės pergalės“, - linkėjo profesorius.

ELTA primena, kad Vilnius iki Antrojo pasaulinio karo garsėjo kaip vienas reikšmingiausių Europoje jidiš kultūros centrų.

Nuo seniausių laikų žydai Lietuvoje turėjo gilias religines tradicijas. Iš Lietuvos kilo daug žymių rabinų, kantorių, Toros ir Talmudo žinovų, čia veikė žymios ješyvos, garsioji M. Strašuno biblioteka, buvo gausu sinagogų.

Seniausia ir pati garsiausia buvo Vilniaus Didžioji sinagoga, kurią Vilniuje lankė judaizmo žinovai ir religinės tradicijos autoritetai iš visos Europos.

Vilniaus Gaono Elijahu ben Šlomo Zalmano, garsiausio XVIII a. išminčiaus, pasaulinio garso Toros ir Talmudo komentatoriaus, vardas išgarsino Vilnių kaip Lietuvos Jeruzalę, o Didžioji sinagoga tapo jos simboliu, Šiaurės Jeruzalės širdimi.

Vilniaus Didžioji sinagoga nuo XVI amžiaus pabaigos iki XX amžiaus penktojo dešimtmečio savo dydžiu ir puošnumu pranoko bene visas Vidurio Europos sinagogas. Aplink ją buvo pastatyta daug ritualinių bei visuomeninės paskirties statinių - susiformavo ištisas miestelis su dviem vidaus kiemais (jidiš vad. Šulhoif). Šie pastatai apgriauti Antrojo pasaulinio karo metais, o vėliau nugriauti.

Sovietmečiu Didžiosios sinagogos vietoje iškilo tipinis vaikų darželis, kuriame pastaraisiais metais veikė Vilniaus Vytės Nemunėlio pradinė mokykla. Prieš pusantrų metų patalpos buvo atlaisvintos, čia vyksta archeologiniai kasinėjimai.

Žydų bendruomenės tikslas, - atkasus išlikusius sinagogos fragmentus (altorinę dalį bei didžiąsias kolonas) ir juos eksponuojant, kartu sukūrus Vilniaus Didžiosios sinagogos, M. Strašuno bibliotekos bei Vilniaus Gaono Elijahu namų su Ramaileso skersgatviu memorialą, tinkamai įamžinti šią ypatingą vietą.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net