respublika.lt

V.Jasukaitytė: žmonės nebegali pakęsti melo II (papildyta)

(0)
Publikuota: 2018 kovo 13 10:46:11, Aida VALINSKIENĖ
×
nuotr. 1 nuotr.
Vidmantė Jasukaitytė. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Rašytoja, signatarė Vidmantė Jasukaitytė: „žmonės nebegali pakęsti melo (II)“

 

Viskas ir prasidėjo nuo kareivių reikalų, kuriuos mėginome spręsti su Moterų sąjunga.

Surengėme pirmą mitingą Kalnų parke kovo 8-osios proga. Buvo žmogus prie žmogaus. Vyrai verkė. Ir nuo to prasidėjo: Sąjūdžio būstinėje, kur trynėsi Laurinkus ir Čepaitis, iškart buvo įkurta alternatyvi Moterų sąjunga, kur dirbo dvi saugumietės - Dagilienė ir kažkokia Paukštienė. Dagilienė po to buvo Laurinkaus padėjėja Seime.

Tada pradėjo mane persekioti, kad nepatekčiau į Aukščiausiąją Tarybą, jeigu, neduok Dieve, kas nors pasiūlys. Ir iš tiesų, mane pasiūlė kažkokia apygarda. O tada atėjo pas mane žmogus, kuris ir šiuo metu kaip politikas dirba valstybinėse tarnybose, ir neišėjo iš mano namų iki penkių ryto, reikalaudamas, kad aš pasitraukčiau Ambrazaitytės naudai.

O tada mane pakvietė į susitikimą Vilkaviškio kultūros darbuotojai. Nuvažiavau ir sužinojau, kad jie nori mane deleguoti. Ir aš sutikau. Tik aš sutikau, tuojau skambina Vilkaviškio sąjūdis, Mačys. Nuvažiuoju pas juos į Sąjūdžio būstinę, jis sako

: „Mes norime paprašyti, kad jūs užleistumėte vietą mūsų žmogui.“

Klausiu, o kodėl aš ne jų žmogus? Aš juk esu Sąjūdžio dalis dar seniau nei jūs, dar išvis nežinia ką jūs darėte. Kai paklausiau, kas tas, kuriam turėčiau „užleisti vietą“, paaiškėjo, kad tai žmogus, kuris pirmas per Vilkaviškį pernešė Lietuvos vėliavą. Paklausiau, ar Brazauskas leido? Sako - taip, leido. Tada jau aš iš principo atsisakiau tą vietą užleisti. Kodėl man kažkas gali įsakinėti? Ir tada prasidėjo puolimas iš Sąjūdžio. Ką tai reiškia? Kas ten buvo tame Sąjūdyje? Kurie buvo neutralūs, tie tylėjo, o kurie pradėjo pulti Jasukaitytę, jie buvo gavę nurodymą neįleisti tos durnės, nes ji šneka tai, ką nori.

Kai paaiškėjo, kad mane labai palaiko žmonės, pradėjo važinėti dvi moteriškės po Vilkaviškį ir visiems aiškinti, kad Jasukaitytė ima pinigus ir perduoda kažkam, kad paleistų kareiviukus iš armijos. Negana to, viename iš susirinkimų diskutuojame su žmonėmis, kalbame, ir staiga aš gaunu raštelį: „Ar žinote, kad Nijolė Oželytė važinėja po visas įmones, kur jūs buvote, ir už kiekvieną apsilankymą jai moka iš „Knygų bičiulių“ organizacijos lėšų po 120 rublių?“

Į rinkimus aš atėjau per antrą turą. Buvo penki kandidatai. Vėliau sužinojau, kad buvo sugadinta per tūkstantį biuletenių.

Kai atėjau į Sąjūdžio susitikimą, kažkas pasakė, kad dėl pirmininko jau nuspręsta - V.Landsbergis. Kaip kokia beprotė paklausiau, kodėl tik vienas kandidatas? Pasakiau, kad asmeniškai aš turiu kitą. Tupikas pasakė, kad jau viskas nuspręsta. Prasidėjus Aukščiausiosios Tarybos pirmininko rinkimams pagalvojau, kad tėtušis - jis toks specifinis, o, pavyzdžiui, Ozolas ir gerai sutaria su tais, ir yra patriotas, filosofas. Todėl išėjau ir pasiūliau Ozolą. Ozolas atsisakė, tačiau, matyt, atsirado tokių, kurie pagalvojo, jog jeigu kažkas siūlo Ozolą, tai jų yra grupė. Tad po to Ozolas gavo Prunskienės pavaduotojo vietą.

Žodžiu, dėl visų šių įvykių aš tapau autsaidere, nustumtąja. Tačiau labai aktyviai dalyvavau steigiant Lietuvos ateities forumą. Išgirdau, kaip Terleckas viešai per televiziją net kelis kartus sakė: „Prunskienė - kagėbistė, jeigu netiesa - tegu duoda mane į teismą“. Supratau, kad yra kažkas paruošta. Nuėjau į Mokslų akademiją - pas Vilką, pas Statulevičių ir dar kažkurį - ir sakau: reikia kažką daryti, nes tuoj tuos judėjimus pradės painioti, prasidės visokie pilietiniai negerumai. Darykite ką nors, junkite žmones. Ėmėsi, puikiai padarė, įtraukė Marcinkevičių ir žinome, kuo baigėsi. Bet vėl Jasukaitytė pasirodė bloga.

Vieną dieną mes visi AT nariai gavome pranešimą, kad turime skubiai susirinkti į neeilinį AT posėdį ir priimti nutarimą, kad mūsų pasieniečiai gali šaudyti, jeigu juos užpuls Omonas. Vakare Latvijos pasienyje iš krūmų kažkas peršovė Juknevičienės sijoną. Nelabai suprantu, kaip tai įmanoma padaryti nesužeidžiant kojos. Ir dar peršovė Šaltenio mašinos padangą. Bet švedai kitą rytą 10 val. jam jau buvo padovanoję naują mašiną. Viskas gerai.

Gorbačiovas tada keliavo po užsienį, pasaulis jį priėmė gerai, nes tai reiškė šaltojo karo pabaigą. Prunskienė taip pat buvo labai gerai sutikta, nes ji - protinga, dirbo kaip tikra diplomatė, nepylė pamazgų ant Gorbačiovo, sakė, kaip gerai daro - demokratiją - ir kad mūsų Sąjūdis ir išsivadavimas yra Gorbačiovo demokratinės veiklos pasekmė. Mūsų tėtušis, kad ir kur nuvažiuotų „varė“ taip, kaip galvoja - Gorbačiovas yra melagis, sovietai šiokie ir anokie. Jis išliejo emocijas, kurias daugelis iš mūsų turėjome, nes jis nebuvo diplomatas.

Tada supratau, kad planas - parodyti, jog Gorbačiovas yra melagis. Kaip tą parodyti? Reikia, kad Lietuvoje pasipiltų kraujas. „Nukeps“ porą mūsų berniukų, tie į krūmus pašaudys - nepataikys ar dar ką „nukeps“... Ir aš supratau, kad toje košėje, kur tik melas, kur spekuliuojama laisve ir kur pavojuje paliekamos žmonių gyvybės, aš negaliu dalyvauti. Suplanavau išeiti į tribūną, pasakyti ką galvoju ir padėti mandatą - patys šaudykitės, aš nedalyvauju ten, kur gali žmogus prarasti gyvybę.

Ir aš išėjau. Nežinau, kas likę stenogramose, tik žinau, kad jos buvo po to koreguotos, taisytos. Aš pasakiau: „Mes susirinkome priimti svarbų sprendimą, kad mūsų pasieniečiai galėtų šaudyti į juos puolančius omonininkus. Suprantame, kad tai būtina, nes tai tikrai įrodytų, kad Gorbačiovas - melagis, nes dabar jis važiuoja per pasaulį ir jį sutinka aplodismentais - visiškai kitaip, nei mūsų AT pirmininką. Žinoma, Gorbačiovas tikrai yra melagis, nes juk deputatei Juknevičienei peršovė sijoną, Šalteniui - padangą. Tad tikrai Omonas tupi krūmuose ir tik laukia progos ką nors „nukepti“, o mūsų vaikai turi gintis. Tik mes prieš tai turime išsiaiškinti, kaip tas Omonas sužino, kada mums politiškai naudinga, kad jis pultų? Kas nors skarele pamoja ar prožektoriumi pasignalizuoja?“

Kai tą pasakiau, visi pradėjo juoktis ir niekas nenubalsavo. Po viso to - prasidėjo kova su manimi.“

Kitame numeryje skaitykite: žmogus ir šiandien gali nežinoti, kad bendradarbiauja su užsienio spec. tarnybomis.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s