respublika.lt
 

Visų piniginių turinys beveik vienodasnuotraukos (1)

2019 balandžio mėn. 11 d. 18:40:50
Vidmantas MISEVIČIUS

Pinigai, atrodytų, turėtų kelti tik du esminius klausimus - iš kur jų gauti daugiau ir kaip išleisti mažiau. Visgi kartais žmonėms klausimų kyla ir daugiau. Pavyzdžiui, žmonės pastebi, kad, be lietuviškų euro monetų, jų piniginėse dažniausiai sugula kaimyninės Latvijos, Vokietijos ar Prancūzijos pinigai. O ant mažųjų euro centukų vis papuola airiška arfa. Kodėl būtent šios monetos dažniausios mūsų šalyje ir ką su savimi jos atneša?

×
nuotr. 6 nuotr.
Asociatyvi Irmanto Sidarevičiaus nuotr.


Patys sprendžia, kiek kaldinti

„Nesu šykštuolis, nagas, bet į piniginę tenka pažvelgti gan dažnai. Malonu žvelgti į monetas, ypač į aversus, nacionalines jų puses. Jos iškalbingos. Ant lietuviškų eurų monetų puikuojasi Lietuvos Respublikos herbas Vytis. Didžiuojuosi, kad mūsų herbas keliauja per Europą, daug kam primena Lietuvą. Piniginėje dažnokai pasirodo latviškas, vokiškas, prancūziškas, itališkas, ispaniškas pinigėlis. Tačiau vienas aversas privertė susimąstyti. Tai airiški vieno ir dviejų euro centai, pasipuošę Airijos simboliu - keltų arfa. Apyvartoje jų tiek daug, kad kyla abejonė, jog natūraliai, per turistus ir emigrantus atsirasti negalėjo, turėjo būti stambi finansinė operacija. Manau, būdamas pilietis turėčiau teisę žinoti jų atsiradimo mūsų pinigų apyvartoje priežastį, tai negali būti Lietuvos banko paslaptis“, - laiške teiraujasi Algimantas. „Vakaro žinios“ pamėgino rasti į klausimą atsakymą.

Pasak Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento atstovės Birutės Rakauskienės, euro zonos šalių nacionaliniai centriniai bankai arba finansų ministerijos priima sprendimus dėl eurų monetų kaldinimo ir išleidimo į apyvartą. „Reikalingas kaldinti eurų monetų kiekis apskaičiuojamas, atsižvelgiant į monetų apyvartoje kiekį, prognozuojamą jų poreikį ir turimas atsargas“, - leidiniui sakė B.Rakauskienė.

Priminsime, kad euro monetos į apyvartą ES šalyse išleidžiamos nuo 2002 metų. Lietuva euro monetas su nacionaline puse į apyvartą pradėjo leisti tik 2015 metais, šalyje įvedus eurą. 2019 metų sausio mėnesio duomenimis, euro zonoje į apyvartą iš viso buvo išleista 130,6 mlrd. eurų monetų. Iš jų 354 mln. monetų, arba 0,27 proc. visų išleistų monetų, išleido Lietuvos bankas.

Monetos keliauninkės


„Didžiausią įtaką, kad Lietuvoje cirkuliuoja eurų monetos su įvairių šalių nacionalinėmis pusėmis, daro tai, jog Europos Sąjungos piliečiai gali ne tik laisvai judėti tarp ES šalių, bet ir už prekes bei paslaugas atsiskaityti bet kurioje euro zonos šalyje kaldintomis monetomis. Ne Europos Sąjungos piliečiai, atsiskaitymams naudodami eurus, į mūsų šalį taip pat atveža eurų monetų su įvairių šalių nacionalinėmis pusėmis“, - situaciją patikslino Lietuvos banko atstovė.

Kaip įsigyti retesnių monetų?


Monetos, ypač rečiau sutinkamos, traukia ne tik eilinius vartotojus, bet ir numizmatus, „Vakaro žinioms“ apie tai plačiau papasakojo pinigų kolekcionavimu užsiimantis kitas leidinio skaitytojas Nerijus: „Vos tik pasirodė pirmosios lietuviškos euro monetos, pradžioje dalį jų net tekdavo pirkti, nes garbės reikalas buvo turėti visus „savus“ pinigus. Pirkti buvo galima tiek tiesiai iš banko, tiek iš specializuotų parduotuvių ar socialiniuose tinkluose susikūrusių specializuotų grupių.“

Pasak kolekcionieriaus, rečiausias ir praktiškai nepasitaikančias apyvartoje monetas leidžia Vatikanas, San Marinas, Andora ir kartais - Malta. „Ne visos šiose šalyse kaldinamos monetos išleidžiamos į apyvartą. Dalis jų pasirodo tik kortelėse ar rinkiniuose.“

Paklaustas apie padirbinių pavojų, Nerijus patikslina, kad euro monetų nelabai kas padirbinėja. „Daugiausiai klastotojų „dėmesio“ sulaukia carinės Rusijos laikų auksinės ir sidabrinės monetos. Buvo padirbinėjamos pirmųjų 1991 metų laidų monetos. Dar dažnai padirbinėjami notgeldai (Pirmojo pasaulinio karo laikų pinigai), taip pat tarpukario Lietuvos litai ir 50 centų monetos, - sakė pašnekovas. - Yra net atskira žmonių kategorija, renkanti būtent padirbinius, todėl šiandien jų galima įsigyti ir populiariose internetinėse parduotuvėse.“

Ar reikia kaupti 1 ir 2 centų monetas?

Pinigus kolekcionuojančius numizmatus, tikėtina, artimiausiu metu gali labiau pradėti dominti ne tik rečiau sutinkamos tam tikrų šalių monetos, bet ir smulkieji euro centai. Reikalas tas, kad Suomija, Nyderlandai, Belgija, Airija ir Italija jau išėmė iš apyvartos 1 ir 2 centų monetas. Pasekti šių šalių pavyzdžiu planuoja ir Estija, kurioje smulkiosios monetos sutinkamos vis rečiau, o tokią Centrinio bako iniciatyvą palaiko apie 60 proc. šalies gyventojų. „Vakaro žinios“ pasitikslino, ar tokių pokyčių sulauksime ir Lietuvoje.

Pastebėta, kad mūsų krašte, kaip ir kitose euro zonos šalyse, situacija su 1 ir 2 euro centų monetomis yra panaši. Jas žmonės dažniausiai gauna kaip grąžą, tačiau vėliau labai retai panaudoja atlikdami mokėjimus.

„Lyginant su kitų nominalų, mažųjų nominalų monetų išleidžiame labai daug, tačiau jų į Lietuvos banką sugrįžta sąlyginai mažai. 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis, net 54 proc. visų Lietuvos banko išleistų monetų sudarė 1 ir 2 centų monetos (atitinkamai 92 ir 70 mln. vnt.). Monetų gamybos, transportavimo, tvarkymo išlaidos pakankamai didelės, tačiau tai, kad jos negrįžta iš apyvartos, rodo, jog žmonės nelinkę jų naudoti atsiskaitymams“, - sakė Grynųjų pinigų departamento direktorius Deivis Stankevičius.

Nepaisant to, pašnekovo teigimu, nors ir domimasi kitų šalių patirtimi, artimiausiu metu šių smulkiųjų monetų atsisakyti neplanuojama. „Priimant tokį sprendimą reiktų visų suinteresuotų šalių diskusijos ir sutarimo, nes tai paliestų ir gyventojus, ir verslą. Bet kuriuo atveju, toks sprendimas turėtų būti įtvirtintas įstatymiškai,“ - pažymėjo D.Stankevičius.

Pinigai ir infekcijos

Prieš Europoje įvedant eurą, italų mokslininkai nuogąstavo, kad vieningos valiutos įvedimas skatins infekcijų plitimą. Mokslininkų teigimu, kadangi banknotai ir monetos gali pernešti užkratą, o eurus naudos daugiau kaip 300 mln. žmonių, infekcijų pavojus turėtų smarkiai išaugti.

Buvo prognozuojama, kad sparčiausiai plis virškinamojo trakto infekcijas sukeliantys mikrobai, kurie, esant palankioms sąlygoms, gyvybingi išlieka keletą dienų. Mokslininkai labiausiai nerimavo dėl pardavėjų, kasininkų, paštininkų ir bankų darbuotojų sveikatos. Daugiau negu 20 metų trunkanti eurų eksploatacijos istorija parodė, kad Europos mokslininkų išgyvenimai, nepaisant to, jog pinigai tikrai dažnai būna nešvarūs, buvo be pagrindo.

Kadangi monetos Lietuvą pasiekia iš įvairių valstybių, ant jų tikrai gausu mikrobų. Ką daryti, kad išvengtume užkratų? Medikų atsakymas paprastas, kaip dvi kapeikos: „Pagrindinė taisyklė saugant sveikatą - prieš valgį visuomet reikia plauti rankas“.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar baltų religinė bendrija „Romuva“ turėtų gauti valstybinį pripažinimą?

balsuoti rezultatai

Ar šiandiena pavyktų atkartoti Baltijos kelią?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+19 +21 C

 +15 +17 C

 

 +15 +16 C

+25 +29 C

 +23 +24 C

 

 +20 +23 C

0-4 m/s

 0-3 m/s

 

0-2 m/s

 

USD - 1.1076 PLN - 4.3381
RUB - 73.3855 CHF - 1.0854
GBP - 0.9103 NOK - 9.9653
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis