XVII Vyriausybė, save vadinanti „profesionalų Vyriausybe“, atsišviežino - šią savaitę prisiekė trys nauji ministrai. „Vakaro žinios“ skaitytojus trumpai supažindina su visais Ministrų kabineto nariais, tačiau iš jų gyvenimo aprašymų susidaro įspūdis, kad ši Vyriausybė - toli gražu ne profesionalų, nes absoliuti dauguma jos narių arba su savo kuruojama sritimi iki šiol neturėjo nieko bendra arba iš viso yra politikos naujokai. Tam šimtu procentų pritaria ir politologas prof. Algis Krupavičius.
Absoliuti Vyriausybės narių dauguma neturi jokios politinės patirties. Prie „profesionalų Vyriausybės“ įvaizdžio visiškai neprisideda ir faktas, kad nemaža dalis ministrų kuruoja sritis, su kuriomis iki šiol nebuvo tiesiogiai susidūrę - ir išsilavinimas yra visiškai iš „kitos operos“, ir ligšiolinė darbinė karjera. Galima daryti išvadą, kad į „savas roges“ įsėdo tik Žygimantas Vaičiūnas, iki tapdamas energetikos ministru dirbęs būtent energetikos sektoriuje, Linas Linkevičius, Algirdas Monkevičius, Raimundas Karoblis, iš dalies - Virginijus Sinkevičius. Pastarasis jau greitai paliks Lietuvą, nes yra siunčiamas į Europos Komisiją. Kai kurie kiti irgi bent jau išsilavinimu gal ir galėtų dirbti kuruojamoje srityje, tačiau neturi visiškai jokios politinės patirties.
Saulius SKVERNELIS. Premjeras
Mechanikos inžinierius, teisės magistras, iki tapdamas vidaus reikalų ministru, o vėliau premjeru, visą laiką dirbęs policijos sistemoje.
Kęstutis MAŽEIKA. Aplinkos ministras
Veterinaras, žemės ūkio mokslų daktaras, 2006-2016 m. buvo Lietuvos žemės ūkio akademijos Karjeros centro vadovas, 2013-2016 m. - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos lektorius, dabartinis parlamentaras.
Elvinas JANKEVIČIUS. Teisingumo ministras
Buvusiame Vilniaus pedagoginiame universitete įgijęs ekonomikos bakalauro ir sociologijos magistro laipsnį. 8 metus vadovavo kelioms privačioms įmonėms arba jų padaliniams, vėliau patarinėjo sveikatos apsaugos ministrui, buvo Seimo nario padėjėjas, Varėnos rajono meras, vidaus reikalų viceministras (kai ministru dirbo dabartinis premjeras Saulius Skvernelis), premjero S.Skvernelio patarėjas.
Virginijus SINKEVIČIUS. Ekonomikos ir inovacijų ministras
Ekonomikos ir tarptautinių santykių bakalauras, Europos politikos mokslų magistras, dabartinis Seimo narys. Dirbo vieno naujienų portalo redaktoriumi, Vašingtono Europos analizės centro (JAV) projektų vadovo padėdėju, „Lietuvos pašto“ tarptautinės grupės projektų vadovu, taip pat „Lietuvos oro uostuose“, VšĮ „Investuok Lietuvoje“.
Rita TAMAŠUNIENĖ. Vidaus reikalų ministrė
Etninės kultūros pedagogė, edukologijos bakalaurė, vokiečių filologė, viešojo administravimo magistrė, dirbusi keliose mokyklose mokytoja, direktore, direktoriaus pavaduotoja, buvusi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, dabartinė parlamentarė.
Žygimantas VAIČIŪNAS. Energetikos ministras
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų magistras. Artimai susijęs ir konkrečiai su savo kuruojama sritimi, mat nuo 2009-2014 m. ėjo įvairias pareigas Energetikos ministerijoje: Strateginio planavimo ir ES reikalų skyriaus vedėjo, viceministro, ministro patarėjo. 2014-2016 m. - energetikos atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Briuselyje.
Algirdas MONKEVIČIUS. Švietimo, mokslo ir sporto ministras
Pedagogas, socialinių mokslų daktaras, praeityje buvęs ir mokyklos direktoriumi, ir rajono švietimo skyriaus vedėju, ir Šiaulių universiteto rektoriumi, ir Mykolo Romerio universiteto rektoriumi, buvo Seimo narys, švietimo ir mokslo ministras XI, XII, XIV vyriausybėse.
Vilius ŠAPOKA. Finansų ministras
Ekonomikos bakalauras (finansai) ir magistras (bankininkystė), taip pat magistro laipsnį įgijo baigęs Baltijos vadybos instituto programą vadovams. Karjerą pradėjo „Lietuvos taupomajame banke“, vėliau dirbo Finansų ministerijoje, Vertybinių popierių komisijoje, ją prijungus prie Lietuvos banko - Lietuvos banke.
Narkevicius2.psd
Jaroslavas NARKEVIČIUS. Susisiekimo ministras
Matematikos mokytojas ir viešojo administravimo magistras, 18 metų dirbęs mokytoju, iš jų 14 - dar ir mokyklos direktoriumi, vėliau vadovavęs Vilniaus rajono Švietimo skyriui, po to buvo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju, dabartinis Seimo narys.
Mindaugas KVIETKAUSKAS. Kultūros ministras
Filologas, apgynęs daktaro disertaciją apie ankstyvąjį literatūrinį Vilniaus modernizmą, dirbęs kritikos redaktoriumi, vadovavęs Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui, yra Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
Aurelijus VERYGA. Sveikatos apsaugos ministras
Gydytojas psichiatras, biomedicinos mokslų daktaras, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos psichologijos katedros profesorius, dirbęs psichiatru, Nacionalinėje sveikatos taryboje, premjero Andriaus Kubiliaus visuomeniniu patarėju tabako, alkoholio ir narkotikų prevencijos klausimais, Seimo Sveikatos reikalų komiteto neetatiniu ekspertu ir t.t. Dabartinis Seimo narys.
Raimundas KAROBLIS. Krašto apsaugos ministras
Pagal išsilavinimą - teisininkas. Karjerą 1992 m. pradėjo Lietuvos laisvosios rinkos institute, po to ėjo įvairias pareigas Užsienio reikalų ministerijoje (buvo ir viceministras), ambasadoriavo užsienyje.
Linas LINKEVIČIUS. Užsienio reikalų ministras
Inžinierius elektrikas, kuriam teko dirbti ir krašto apsaugos ministru, ir užsienio reikalų ministro patarėju, ir ambasadoriumi. Dabar - dar ir Seimo narys.
Linas KUKURAITIS. Socialinės apsaugos ir darbo ministras
Socialinio darbo bakalauras, vadovavęs socialiniam centrui, Vilniaus arkivyskupijos „Caritui“, dirbęs socialinio darbo lektoriumi ir t.t.
Andrius PALIONIS. Žemės ūkio ministras
Buhalterinės apskaitos ir audito bakalauras, dirbęs Statistikos departamente, trijuose bankuose, vienos privačios firmos finansininku, kitos direktoriumi, dabartinis Seimo narys.
Trigrašis:
Visą tą laiką, kai Saulius Skvernelis vadovauja Vyriausybei, mokytojai reikalauja didesnių algų. Galima sakyti, kad premjeras atrado būdą, kaip tai įgyvendinti. Naujieji Vyriausybės nariai Rita Tamašunienė ir Jaroslavas Narkevičius yra būtent pedagogai, jie abu dirbo mokytojais. Dabar, tapę ministrais, jie tikrai negalės skųstis atlyginimais. Gal reikėtų mokytojams skirti dar daugiau pozicijų Vyriausybėje?
Situaciją komentuoja politologas prof. Algis KRUPAVIČIUS:
Trys naujai paskirti ministrai - R.Tamašunienė, A.Palionis ir J.Narkevičius - tikrai neprisidės prie „profesionalų Vyriausybės“ įvaizdžio. Vienintelis A.Palionis dar šiek tiek turi patirties srityje, kurią kuruos. Kiti du - visiškai ne. Tik tiek, kad pastarieji dirbo savivaldos srityje. Vienintelis pliusas - visi jie yra tikri politikai. Tačiau vadinti profesionalais, atitinkančiais ministerijos kryptį, tikrai negalima.
Kokių ministrų reikėtų? Svarbiausi yra du aspektai - reikia, kad ministras išmanytų sritį ir tuo pačiu būtų politikas.
Iš dabartinių ministrų dauguma yra politikos naujokai, tačiau, pavyzdžiui, Ž.Vaičiūnas, R.Karoblis anksčiau yra dirbę viceministrais. Yra išimčių, kur negalima reikalauti, kad ministerijai vadovautų tos srities profesionalas. Pavyzdžiui, krašto apsaugai tikrai neturėtų vadovauti generolas, o užsienio politikai turėtų vadovauti žmogus, išmanantis tarptautinius santykius.
Akivaizdu, kad labiausiai patyrę yra L.Linkevičius ir A.Monkevičius. Pirmasis ministerijoms vadovavo labai ilgai, o antrasis netgi tai pačiai ministerijai yra vadovavęs trijose vyriausybėse.
Yra ministrų, kurie pagal išsilavinimą lyg ir atitiktų ministerijos kryptį. Pavyzdžiui, A.Veryga. Tačiau problema yra ta, kad jis yra politikos naujokas. Politikos naujoko statusas, nepatyrimas ir paskatina „skaldyti malkas“. Tą patį galima sakyti ir apie kai kuriuos kitus, net ir apie jau palikusius Vyriausybę, tokius, kaip buvusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, buvusi kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson ar aplinkos ministras Kęstutis Navickas. Jiems labai sunkiai sekėsi. Ypač dirbant su parlamentu. Ir ne tik su opozicinėmis partijomis, bet ir su valdančiosiomis.