respublika.lt

Visi laukė permainų. Ar sulaukė? Išskirtinis premjero S.Skvernelio interviu „Vakaro žinioms“

(0)
Publikuota: 2017 vasario 11 10:53:08, Gediminas Jakavonis
×
nuotr. 1 nuotr.
Saulius Skvernelis. Stasio Žumbio nuotr.

 

 

G.JAKAVONIS: Prieš rinkimus deklaravote, kad didžiausias dėmesys bus skiriamas švietimui. Valstybės biudžete, kurį patvirtino jūsų valdanti koalicija, popamokinei moksleivių veiklai finansavimas sumažintas 2,6 mln. eurų. Ar tai tikrai galima vadinti padidintu dėmesiu švietimui?

S.SKVERNELIS: Ši Vyriausybė turėjo galimybę tik koreguoti biudžetą. Teisybė. Ir mes bekoreguodami biudžetą vien mokytojams suradome papildomus 17 mln. eurų. Popamokinės veiklos modelis buvo suprojektuotas praeitos Vyriausybės ir šiandien ieškome sprendimo būdų, kaip padaryti, kaip esame įsipareigoję savo programoje, kad atidedami vaiko pinigai pasiektų būtent juos pačius. Ir popamokinei veiklai.

Šiandien dotaciją gauna ir tie, kuriems galbūt ir ne visai reikėjo. O kitiems ir tos dotacijos neužtenka. Jeigu būrelis kainuoja 50 eurų, 15 eurų gauni iš valstybės. Bet likusių 35 eurų tėvai irgi negali sau leisti sumokėti. Todėl tas modelis nėra visiškai teisingas. Dėl to mes užsibrėžę padaryti specialią vaiko pinigų kortelę, kurioje lėšos būtų apsaugotos nuo galimybės išleisti jas ne pagal paskirtį. Kortele vaikas galėtų apsimokėti ne grynais pinigais už popamokinius būrelius. Nueiti į kiną, į teatrą, į sporto klubą ir t.t.

G.JAKAVONIS: Dabar viešai skelbiama, kad trūksta mokytojų, niekas nenori dirbti. Mokytojai sensta. O mokyklose mokomasi 12 metų. Ar Vyriausybė nesvarsto galimybės, kad bendrojo lavinimo programos būtų sumažintos, grįžta prie 11 klasių? Kartu būtų išsprendžiama keletas problemų: privalomosios karo tarnybos šauktinių, mokytojų (jų mažiau reikėtų), greitesnio jaunų žmonių įsiliejimo į darbo rinką. Dabar keistoka padėtis... Vienuoliktokai, dvyliktokai tampa pilnamečiai. Viena vertus, pagal įstatymą jie jau gali ir alkoholį vartoti, ir rūkyti, ir šeimas kurti. Kita vertus - privalo sėdėti mokyklos suole...

S.SKVERNELIS:
Manau, tikrai mes galime svarstyti, nes buvo diskusijos prieš rinkimus ir rinkimų laikotarpiu. Galbūt būtų galimybių anksčiau pradėti mokytis, anksčiau baigti ir siekti aukštesnių tikslų. Kalbama ne tik apie vidurinio mokslo programų peržiūrėjimą, bet ir galimybes trumpinti bakalauro studijas iki dvejų metų. Yra kompleksas priemonių.

Jeigu specialistai pasakys, kad iš tikrųjų racionalu būtiną minimumą medžiagos įsisavinti per 11 metų, aš būčiau už permainas. Mes dar nesvarstėme Vyriausybėje, taip ar kitaip daryti. Aš kliaujuosi specialistais, kurie įvertina viską, kas susiję ne vien su ugdymu, bet ir su raida. Bet mes tikrai matome, kad žmonės bręsta anksčiau.

G.JAKAVONIS: Pernai didžiuliai skandalai lydėjo policiją ir kartu didėjo policininkų atlyginimai - nuo 2016 m. liepos 1 d. pirminės grandies pareigūnai gauna ne mažiau kaip 600 eurų (buvo 375), o nuo 2017 m. liepos 1 d. atlyginimas nebus mažesnis nei 700 eurų. Kas turi nutikti švietimo sistemoje, kad atlyginimai kiltų po 100 eurų per metus ir daugiau?

S.SKVERNELIS: Atsakymas labai paprastas. Pagrindas - kaip tie pinigai sudėlioti sistemos viduje. Reikia daryti neišvengiamas pertvarkas sistemoje ir ieškoti, kaip tas funkcijas būtų galima atlikti kokybiškai. Racionaliai skirstant lėšas, optimizuojant savo veiklą, ypač bendrąsias funkcijas, kurios nesusijusios tiesiogiai su policijos veikla. Visi ūkiniai reikalai, informacinės technologijos, galiausiai transportas. Policijos autoūkis yra stipriai sumažintas. Atsiranda galimybių dalį tų pinigų skirti ir atlyginimams, ir kitkam. Investuoti į pačius pareigūnus, jų gebėjimus. Tai ir sudarė tokias sąlygas. Aišku, norėtųsi, kad tai vyktų be skandalų.

Švietimo sistemoje reformos neišvengiamos. Kai kalbame apie mokytojų skaičių, koks jis turi būti, kompetencijas, mokytojų rengimą, galiausiai mokyklų tinklą, kai pasakome apie tinklo optimizavimą, iš karto galvojama apie mokyklų uždarymą. Bet mokykla nėra pastatas. Mokykla yra mokiniai, mokytojai. Turime didžiulę infrastruktūrą. Pvz., pastatas skirtas 120 moksleivių, o šiandien mes tame pastate mokome 40 moksleivių. Sakoma, kad mes turime išlaikyti visą tą infrastruktūrą ir mokyklą išsaugoti. Bet mes privalome išsaugoti, kad ten vyktų ugdymo ir mokymo procesas. O ar tokios infrastruktūros reikia? Matyt, atsakymas - reikia racionaliai panaudoti.

Permainos turi įvykti. Reikia mokytojų bendruomenei pasimokyti. Policija tą reformą darė ir daro. Na, jie vienu momentu prarado socialinį dialogą su partneriais - profesinėmis sąjungomis. Ir, o tai blogiausia, - su pačia bendruomene. Galbūt nesugebėjo tinkamai motyvuoti ir išaiškinti savo gerų tikslų. Policijos bendruomenės atžvilgiu galbūt kai kas buvo padaryta sparčiau, negu natūraliai subręsta ta bendruomenė. Tada atsiranda vidinės įtampos. Bet įgyvendinant reformą jų sunku išvengti.

G.JAKAVONIS: Kada Vyriausybė sustabdys mokėjimus už suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą į ofšorinę sąskaitą? Ar Vyriausybė žino tikruosius ofšorinės sąskaitos valdytojus, fizinius asmenis? Ir tai, kad buvo galima SGD laivą ne nuomotis, o iš karto įsigyti perpus pigiau?

S.SKVERNELIS:
Tai, matyt, praeities klausimas, detaliai negaliu šiandien pasakyti. Visą laiką reikia žiūrėt į ateitį, ką su šituo terminalu daryti ir ką jis mums davė. O jis davė esminį dalyką - energetinę nepriklausomybę, kitas galimybes kalbėtis ir derėtis su „Gazprom“. Kokia kaina - kitas reikalas.

Bet gavome ir galimybę turėti tarpregioninį, visas tris Baltijos valstybes aprūpinantį terminalą. Šiandien esminis dalykas, bent jau aš taip manau, Vyriausybei padaryti taip, kad šitas terminalas taptų tarpregioninis, kad tai būtų bendras Lietuvos, Latvijos, Estijos projektas.

Be to, generuotume bendrai pastangas išsipirkti SGD laivą. Ne nuomoti, nes šiandien kainos yra tokios, kad paprastam žmogui paklausius, kiek mes mokame už nuomą per dieną, turbūt vaistų reikėtų griebtis. Deja, tokia yra energetinės nepriklausomybės kaina. Dėl praeities, manau, kad mes grįšim prie šito klausimo pasižiūrėti iš tikrųjų, kur ten tie pinigai ir kam nueina.

G.JAKAVONIS:
Per jūsų vizitą Rygoje pareiškėte, kad Lietuva nepirks elektros iš Astravo AE, o štai jūsų kolega Latvijos premjeras sakė, kad visa energija bus įsigyjama naudingiausiomis šaliai kainomis. Kodėl taip skirtingai savo piliečiais rūpinasi Lietuvos ir Latvijos premjerai?

S.SKVERNELIS: Daug kur nerandame bendros kalbos. Paradoksas - gal visi ir pamiršo, - bet mes šiandien nesame išsprendę klausimo dėl jūrinės sienos. 27 metai, broliška, artimiausia valstybė, o klausimas yra miręs. Aš bandžiau pasakyti, gal vis dėlto reikia jį bent išjudinti iš mirties taško.

Dėl elektros energijos prekybos Vyriausybė teikia išvadą Seimo registruotam įstatymo projektui. Mes pasiūlėme Seimui, kad padarytų atitinkamas korekcijas. Kalbame apie trečiąsias šalis, nevardijame konkrečių objektų, apie elektros energijos iš nesaugių trečiųjų šalių objektų patekimą į Lietuvą. Šiuo atveju mums reikia suprasti, kad jeigu ta elektrinė bus pastatyta ir pastatyta pažeidžiant tarptautinės teisės ir saugumo reikalavimus, pirmiausia tai bus mūsų problema. Jeigu ten kas nors įvyks, apie kokias kainas ekonomikoje galime kalbėti? Mūsų tiesiog nebeliks. Latviai į tai žiūri pragmatiškai. Aš jiems tą patį pasakiau. Su estais mes turime truputį kitokią poziciją - sutampančią.

G.JAKAVONIS: Kuo didesnės kainos - tuo daugiau lėšų surenkama į biudžetą. Didžioji dalis pajamų į valstybės biudžetą surenkama iš PVM. Tikriausiai dėl to Vyriausybei priimtinos didėjančios prekių ir paslaugų kainos?


S.SKVERNELIS: Toks požiūris yra ne visai teisingas. Jeigu kainos mažesnės, vadinasi, žmonėms lieka daugiau pinigų ir jie gali daugiau vartoti. Dėl to Vyriausybė suinteresuota, jog kainos būtų mažesnės, kad žmonės galėtų kokybiškiau gyventi.

Jeigu galvojama, kad Vyriausybė gali reguliuoti maisto produktų kainas, tikrai taip nėra. Nebent per mokesčius, mokestinę aplinką. Bet geriausiai kainas reguliuoja konkurencija.

Mes dabar kompleksiškai peržiūrime visą mokesčių sistemą ir esame užsibrėžę tikslą iki metų vidurio turėti labai aiškią poziciją ir aiškias kryptis, kaip bus elgiamasi su mokesčiais Lietuvoje.

G.JAKAVONIS:
Redakciją kasdien pasiekia senjorų skundai ir klausimai, kaip išgyventi už 280 eurų pensijos, kai vien vaistams tenka išleisti bent 50 eurų? Ką jiems atsakysite?

S.SKVERNELIS: Trečdalis visuomenės gyvena arba žemiau, arba arti skurdo ribos. Ir vėlgi atsakymas į klausimą labai paprastas - kaip mums padaryti taip, kad tų pinigų biudžete atsirastų daugiau. Mes turime dirbti, turime sukurti darbo vietas, turime užtikrinti, kad tai būtų ne žemos kvalifikacijos darbo vietos, bet vietos, kurios bent generuotų vidutines pajamas darbuotojui. Mes turime plėtoti savo eksportą, nes vien vidaus vartojimu tikrai negalime paskatinti ekonomikos. Jeigu sugebėsime spręsti tas įsisenėjusias ekonomines problemas, kartu ir verslo skatinimo, regionų gaivinimo, atsiras daugiau pinigų biudžete ir juos mes galėsime teisingiau perskirstyti.

Kitas momentas, kad mes turime pakankamai didelį biudžetą, bet neefektyviai tuos pinigus leidžiame. Išvagiame - galiu pasakyti. Ištratiname, nes dėl išvogimo turbūt reikia įrodyti, už tai yra taikoma baudžiamoji atsakomybė. Jeigu sugebėsime suvaldyti situaciją, tikrai galėsime kitaip gyventi. Jeigu pirksime daiktus viešųjų pirkimų būdu už tą kainą, kuri yra geriausia, jeigu taip statysime objektus. Kaip paaiškinti, kai statant objektą, susijusį su mūsų infrastruktūros dalykais, už 15 milijonų 5 milijonai lieka tam, kuris leidžia statyti? Taip gyvendami mes niekada neturėsime galimybių gyventi geriau.

Jeigu nesugebėsime paaiškint, griežtai pasakyti, kirsti tiems vagiantiems per nagus, tai turėsim didelę problemą. Tai čia yra didelis konfliktas. Plius šešėlis. Šiandien paradoksas yra toks, kad mes išleidžiame savo Lietuvoj daugiau negu uždirbame.

G.JAKAVONIS: O vaistų kainos?

S.SKVERNELIS: Vienareikšmiškai matome galimybių sumažinti. Kai diskutavome su sveikatos apsaugos ministru, jis pateikė šokiruojančius skaičius. Aš nesu specialistas, bet ministras yra profesionalus medikas. Jis kalba apie generinius vaistus, jų kainos krenta net 90 proc. tose valstybėse, kur viskas skaidru ir normaliai funkcionuoja.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s