Antrą kartą Vilniaus miesto taryba balsų dauguma atleido savivaldybės kontrolierių Šarūną Skučą, teismo nutartimi grąžintą į darbą šių metų sausį. Antrą kartą jis žada tarybos sprendimą skųsti teismui. Ir antrą kartą tikisi laimėti. Pusė metų, praleistų ant „atsarginių suolelio“ nesulaukus darbdavių pasiūlymų griūties, verčia manyti, kad ne tik savivaldybė kratosi principingo ir uolaus darbuotojo.
- Dėl to, kad nepasirodėte tarnyboje nustatytu laiku, buvote atleistas. Tad, galima sakyti, kalbuosi su bedarbiu ir, maža to, nedisciplinuotu žmogumi, kuris ne tik pažeidinėja darbo drausmę, bet ir nekontroliuoja savo pavaldinių...
-... aktyviai skatina juos nevaikščioti į darbą, rūkyti kabinetuose, gerti kavą ir daugiau nieko neveikti... Juokas juokais, bet kaip galima sužinot, kad esi laukiamas tarnyboje, jei teismo nutartis pašto dėžutėje gauta ne anksčiau kaip sausio 3-iąją, o sausio 4-ąją jau buvau darbe. Jei jie taip nuoširdžiai laukė, galėjo priimti išskėstomis rankomis, bet, matyt, tas laukimas nebuvo nuoširdus. Manau, mūsų kontrolės tarnyba, iki išdarkymo 24 žmonių komanda (dabar likę tik penkiolika), su entuziazmu dirbo, ir, manyčiau, jos ataskaitos buvo rengiamos pagal tikrąją padėtį, kokios ir turėtų būti. Dabar, manau, reikėtų mažiausiai pusmečio, kad vėl kada nors suburta komanda įsivažiuotų.
- Vis dėlto šiokia tokia pažanga yra: pernai prieš jūsų atleidimą balsavo dešimt, šiemet - jau dvylika tarybos narių. Ką veikėte, ką mąstėte tapęs bedarbiu?
- Yra ką veikti ir nebūtinai minant kontoros slenksčius: gana aktyviai dalyvavau visuomeninėje veikloje, rengiuosi aktyviai dalyvauti komisijose prie Vilniaus savivaldybės bei partijos (liberalų - red. past.), kurios palaikymą visą laiką jaučiau, veikloje, pasiūliau partijoje įsteigti antikorupcinį komitetą, tikiuosi, kad jis bus patvirtintas. Visiškai vienam tokioje situacijoje būtų labai sunku, nors tam tikrą visuomenės palaikymą visą laiką jutau. Pagal komentarus, kurie lydėjo mano tekstus internete, pastebėjau, kad jis sustiprėjo, kai tapau nesuvaržytas tarnybinių įsipareigojimų, - matyt, apskritai žmonės tų valdininkų nelabai mėgsta, laiko juos susijusius su kažkuo. Sakykim, šitą nepilną darbo man grįžus į tarnybą mėnesį vengiau rašyti straipsnius, nes laiko kur kas mažiau lieka, be to, jei dirbi savivaldybėje, tai aštriai kritikuoti merą iš tikrųjų galbūt kažkiek ir neetiška.
- Bet jūs „neetiškai“ elgėtės jau anksčiau... Turiu galvoje merą Vilių Navicką, kurį, rodos, jūs ir nuvertėte...
- Mano tikslas nebuvo kova su meru ar noras jį nuversti, mano tikslas buvo viešinti situaciją savivaldybėje dėl šilumos tinklų ir kitų dalykų. Kai pradėjau viešinti, automatiškai kilo konfliktas; manau, kad anksčiau ar vėliau tai būtų nutikę ir be mano pagalbos. Mano nuomone, nuo vienos personos savivaldybėje mažai kas tepriklauso, manau, kad yra grupuotė, kuri savivaldybėje veikia jau ilgai ir numato, matyt, veikti toliau.
- Vadinasi, Zuokas nėra jau toks blogas meras?
- Jisai yra galbūt energingesnis, gal toje srityje suspėja daugiau nuveikti. Mes turėjome valdymą iš šono sovietiniais laikais, ir, mano akimis, tas pats yra Vilniuje ir šiandien. Netgi man atrodo, kad šiandien vargiai ar gali būti meras išrinktas be tos grupuotės pritarimo. Toks susidaro įspūdis.
- Kiek savivaldybės kontrolierius yra priklausomas nuo mero?
- Esu priklausomas ta prasme, kad šitai tarnybai savivaldybė skiria lėšas. Pavyzdžiui, šių metų biudžete konsultacijoms pinigų beveik neskirta, nors tarnyba negali būti visų galų specialistė. Pagal įstatymą savivaldybės kontrolės tarnyba turėtų būti nepriklausoma, aš ir naudojausi ta teise per ankstesnes istorijas, bet tavo darbas gali būti nuvertintas, jei, parengus audito ataskaitas, vadovybė į jas nekreips dėmesio ir net nurodys savo įmonėms kontrolierių rekomendacijų nevykdyti, pvz., kaip šilumos tinklams, ir panašiai. Tokiu atveju tos ataskaitos neturi jokios prasmės, išskyrus tai, kad gali būti paviešintos. Bet visuomenė sureaguoja tik tada, jei klausimai jai šiandien yra itin aštrūs, o tęstiniai ilgalaikiai ją domina nelabai. Tarkime, savivaldybės įmonė „Grinda“ teikė paslaugas dukart brangiau negu privatūs verslininkai, bet žmonėms ši problema nėra tokia aktuali, nes jie nemato, kaip iš jų kišenės išslysta dvigubai daugiau pinigų, negu galėtų būti. Šitie klausimai nublanksta nepelnytai, nes čia cirkuliuoja nemaži pinigai. Vienam labai sunku kažką pakeisti, beveik neįmanoma.
- Jūs grįžote į darbą su mintimi, kad beveik nieko pakeisti neįmanoma?
- Aišku, nemaniau, kad mus pagirs už surašytas rekomendacijas, sakys, šaunuoliai, seniai šitaip reikėjo, dabar imam taip ir darom, nemaniau, kad bus taip, bet tikėjausi, kad po šito grąžinimo suvoks, kad toksai beatodairiškas atleidinėjimas neduoda vaisių ir bus ieškoma būdų kartu dirbti. Net jei mano ir kai kurių savivaldybės vadovų santykiai - ne iš gerųjų, manau, kad, viešai reikšdamas savo nuomonę apie ataskaitas, galiu daugiau nuveikti negu žmogus, kuris nekonfliktuoja ir taip elgiasi būtent tik dėl to, kad tos nuomonės nereiškia.
- Kodėl jums nepatinka ramus gyvenimas? Juk schemą pats nurodėte: reikia veikti kaip kelių policininkui sučiupus girtą it pėdą vairuotoją: patikrinti, ar jis užsirišęs batų raištelius...
- Aš mielai rinkčiausi ramesnį gyvenimą. Gal ir graikams, nukentėjusiems vien dėl to, kad valstybės vyrai ir moterys iššvaistė milijardus, nepatinka neramus gyvenimas, nes atsakyti tenka jiems, bet jie bent jau reiškia savo nuomonę, protestuoja. Eiliniai graikai nėra dėl to kalti, o jei buvo kalti, tai tik tada, kai balsavo. Jeigu mes visi tylėsim, jei nedarysim taip, kaip graikai, gyvensime ramiai, bet negerai. Labai skurdžiai gyvensime. Jeigu savo teisę ir pinigus patiki kitam, pačiam galvoti nebereikia, o kai pačiam galvoti nebereikia, tai nepriimi klaidingų sprendimų ir tada būna ramu. Tik klausimas, ar tie kiti norės priimti tokius sprendimus, kurie ne jiems, o tau naudingi būtų? Juk kiekvienam vilniečiui yra skirta dalelė miesto biudžeto ir kiekvienas vilnietis, galima sakyti, šitame mieste turi savo turto kruopelę.
- Jūs tikitės per teismą vėl atgauti pareigas savivaldybėje?
- Taip, tikiuosi, kad nusibos skandalai ir merui, ir valdančiajai daugumai dėl tų kontrolieriaus atleidinėjimų ir jie pradės ieškoti sutarimo. Žmonės klausia, ar man nebūtų geriau užleisti kontrolieriaus vietą ir imtis kokios nors kitos veiklos, bet aš matau, kaip kontrolės tarnybos darbas per pusmetį tik geso: tarnyba, galima sakyti, buvo sužlugdyta, su šitiek darbuotojų, kiek dabar, atlikti funkcijų nepajėgi. Anksčiau sugebėdavome įgyvendinti užsibrėžtas užduotis ir dar daugiau, dabar nespėta net plano įvykdyti, ir tai natūralu, nes trūksta žmonių. Auditų mažai, jų išvados neskelbiamos - ramu.
- Sakykite, pernai birželį, kai jus atleido iš savivaldybės kontrolieriaus pareigų, sulaukėte daug pasiūlymų?
- Kitur siekti karjeros, vadinasi, nebesitikėti grįžti į prarastą darbą, o aš tokių planų turėjau ir turiu. Antras dalykas: atleistas už nuobaudas, pagal valstybės tarnybos įstatymą trejus metus, kol teismas nepriėmęs nutarties, negalėčiau įsidarbinti valstybės tarnyboje. Dar praėjusį mėnesį galėjau darbą keisti, bet nenorėjau - dar čia įdomu, dar turiu ką veikti. Ir pačioje savivaldybėje matau žmonių, kurie sutikę apsidairo ir, jeigu niekas nemato, spaudžia ranką, šaunuolis, sako, laikykis.
- Apsidairo?
- Apsidairo, nes, manau, jei pamatytų tą entuziazmą kas nereikia, tai tam žmogui ilgai dirbti netektų. Spaudžia ranką pasisaugodami, bet matosi, kad supranta: tvarka nėra tokia, kokia turėtų būti, - darbuotojai irgi nori pokyčių.
Dosjė
Gimė 1971 m., 1994 m. įgijo ekonomikos sisteminės analizės specialybę (ekonomisto analitiko kvalifikaciją) Vilniaus universitete.
Dirbo „Lietuvos aido“ laikraštyje, Lietuvos taupomajame banke, Lietuvos žemės ūkio banke, „Hansabanke“, nuo 2009 m. - savivaldybės kontrolierius Vilniaus m. savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyboje. Jo darbo metais buvo patvirtinti reikšmingi auditai dėl stambiausių savivaldos įmonių, tokių kaip šilumos tinklai, „Vilniaus vandenys“, Vilniaus vystymo kompanija, „Vilniaus autobusai“, „Vilniaus miesto būstas“ ir kt.
Š.Skučas pagarsėjo 2010 m., kai slapta padarė pokalbio su tuomečiu meru konservatoriumi Viliumi Navicku įrašą (kuris nutekėjo žiniasklaidai), kuriame girdima, kad miesto vadovas kontrolierių spaudžia neskelbti nepalankių tikrinimo išvadų. Po skandalo Š.Skučas konservatorių partiją paliko.
2011 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto tarybos sprendimu atleistas iš einamų pareigų.
Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino jam skirtą nuobaudą ir grąžino į buvusias pareigas.
Š.m. sausio 25 d. Vilniaus savivaldybės tarybos balsų dauguma atleistas iš pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą (nebuvo darbe sausio 2-3 d., nors pranešimą iš teismo apie tai, kad grąžinamas į darbą, gavo tik sausio 4-ąją).
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
