Vilnius kapituliuoja prieš žemgrobius

Užsimerkė prieš pažeidimus

„Vakaro žinioms“ apie J.Biliūno gatvės gyventojų, valdančių sklypus šalia Nemenčinės plento, galimą savivaliavimą tapo žinoma gegužės pradžioje. Palyginus interneto svetainės regiatest.kada.lt pateikiamus duomenis apie sklypų ribas su jų ortofotografijomis, aiškiai matyti, kad urbanizuotos gerokai didesnės teritorijos. Vaizdai labai primena matytus Birutės g., Žvėryne, kur meras Remigijus Šimašius prakaitavo kirsdamas tujas. Tik J.Biliūno g. gyventojai valstybinėje žemėje pasistatę dar ir 2 metrų aukščio tvorą, o kai kuriuose sklypuose prie jos matyti ir kitų statinių kontūrai.

Šią tvorą važiuojantieji Nemenčinės plentu mato jau gerus du dešimtmečius, todėl niekam nė į galvą netoptelėjo, kad ji neteisėta. Klausėme savivaldybės, gal gyventojai ir už tvoros esančią valstybinę žemę šalia nuosavų sklypų nuomojasi ar kitaip teisėtai naudoja?

Pasirodo, valdininkams apie dalies J.Biliūno g. gyventojų savavališkai pasididintus sklypus žinoma jau keletą metų, - tai paaiškėjo rengiant Nemenčinės plento rekonstrukcijos dokumentus.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus vedėja Gaiva Auglienė komentavo: „Patikrinus teritorijos tarp J.Biliūno g. ir Nemenčinės pl. duomenis nustatyta, kad žemės sklypų J.Biliūno g. (nelyginiai numeriai) savininkai galimai savavališkai naudoja valstybinę žemę, esančią tarp nuosavybės teise įregistruotų žemės sklypų ir Nemenčinės plento. Dalis žemės sklypų savininkų savo poreikiams galimai savavališkai naudoja ir tuos valstybinės žemės plotus, kurie patenka į Nemenčinės pl. gatvės raudonųjų linijų ribas. Būtent šie savavališkai užimti valstybinės žemės plotai gali būti kliūtis įgyvendinant Nemenčinės plento rekonstrukcijos projektą.“

Vietoj sankcijų - malonės

Kaip žinome, Nemenčinės plento rekonstrukcija atlikta tik iki Miškinių, o likusioje atkarpoje, kurioje plentas bus platinamas iki keturių eismo juostų, pėsčiųjų bei dviračių takai įrenginėjami ir šalia J.Biliūno g., darbai planuojami 2019-2020 m. Gal todėl valdininkai ir neskubėjo pranešti apie pažeidimus Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT), kuri atlieka valstybinės žemės naudojimo kontrolę ir gaudo tokius pažeidėjus.

G.Auglienė gegužės 5 d. „Vakaro žinioms“ atsiųstame komentare žadėjo, kad į NŽT bus kreipiamasi nedelsiant su prašymu skubos tvarka atlikti patikrinimus ir nustatyti, ar J.Biliūno g. esančių žemės sklypų savininkai nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, ir imtis priemonių nustatytiems pažeidimams pašalinti. Tačiau NŽT tokio kreipimosi sulaukė tik birželio pabaigoje.

Specialistė taip pat akcentavo, jog savivaldybė siekia, kad žemė būtų naudojama racionaliai, o už ją būtų mokami žemės mokesčiai: „Todėl minėtų sklypų savininkams išsiųs lankstinukus su informacija, apie galimybes įsigyti už rinkos kainą šiuos, įsiterpusius tarp sklypų ir Nemenčinės pl. gatvės raudonųjų linijų, valstybinės žemės plotus.“ Tai po kelių savaičių ir buvo padaryta - savivaldybė išsiuntinėjo laiškus su patarimais apie 100 įtariamų žemgrobių.

Kontrolierius pasitiko šunys

„Vakaro žinios“ savo ruožtu taip pat kreipėsi į NŽT ir paprašė patikrinti galimai užgrobtą valstybinę žemę J.Biliūno g., tačiau tarnyba skundėsi milžiniškais darbo krūviais ir buvo sutarta, kad patikrins vietoje tik vieną sklypą ne anksčiau kaip po 6 savaičių, ir pakvietė dalyvauti.

J.Biliūno g.9 sklypo matavimus atliko NŽT Vilniaus skyriaus vyresnieji specialistai Jurgita Kazakienė ir Vaidotas Krakauskas. Savininkui apie patikrinimą buvo pranešta registruotu laišku, tačiau varteliai buvo užrakinti, o už tvoros lakstė du palaidi vilkšuniai ir piktai amsėjo, kai tik specialistai prisiartindavo prie sklypo ribos atlikti matavimų.

J.Kazakienės teigimu, tokie atvejai, kai atvykus tikrinti objektų šeimininkų nebūna namie, nors jiems pranešama iš anksto, gana dažni. Šį kartą, pasak jos, laiškas greičiausiai adresato nepasiekė, nes siųsti pranešimą privalu pagal savininko deklaruotą gyvenamąją vietą, o ši - ne J.Biliūno g.

„Mes atlikome patikrinimą be savininko, nes išmatavome tik sklypo išorines ribas kartu su užtverta valstybine žeme ir surašėme patikrinimo aktą, - aiškino J.Kazakienė. - Paskui kiti skyriaus specialistai perkels duomenis į schemą ir bus nustatyta, kiek valstybinės žemės įsiterpia į sklypą, ar ten yra statinių.“

Pro tvoros plyšį buvo matyti prie pat jos stovintis ūkinis pastatas, kiek tolėliau sklypo viduje - šiltnamis. Paklausta apie galimas sankcijas nustačius pažeidimą, NŽT atstovė teigė, kad pažeidėjo laukia pusė minimalios baudos (150 eurų), jeigu, žinoma, jis pats užvaldė valstybinę žemę ir statė tvorą. Mat gali būti, jog žmogus sklypą įsigijo vėliau ir nežinojo. Tuomet suteikiamas terminas pašalinti pažeidimą geranoriškai, ir tik to nepadarius skiriama didesnė bauda.

„Pasitaiko, kad žmonės piktybiškai nenori nieko šalinti, tai būna ir teismų. Jeigu valstybinėje žemėje yra statinių, mes perduodame Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, tuomet ji baudžia“, - sakė J.Kazakienė.

Kaip visada, kaltų nėra

10 val. ryto, kai NŽT specialistai atliko patikrinimą, J.Biliūno g. buvo tuštutėlė. Vienintelė sutikta Rūta prisistačiusi moteris teigė čia gyvenanti, bet nesanti sklypo ar namo savininkė. Ji tvirtino, kad kaimynai iš savivaldybės jokių lankstinukų ir siūlymų išsipirkti valstybinę žemę negavo. Į savivaldybę jie buvo delegavę savo atstovą ir šis parnešė gerų žinių - esą jų valdomos žemės niekas nelies, o tvorą galima traktuoti kaip priešgarsinę sienelę.

Panašaus nerimo būta, bet viskas tyliai baigėsi ir prieš keletą metų, kai savivaldybėje buvo derinamas Nemenčinės plento rekonstravimo projektas, mat iš tiesų dar apie 1991-1992 metus gyventojai patys atsitvėrė aukšta tvora nuo triukšmo, kuris sklinda iš judraus Nemenčinės plento.

„Piktybiškai niekas nieko nedarė - čia gyvena normalūs žmonės, žinomi medikai, ne vienas profesorius ir net buvęs diplomatas, tiesa, jis namą nusipirko vėliau. O kai žmonės tik kūrėsi, prašė pastatyti priešgarsinę sienelę, bet valstybė tada neturėjo pinigų ir siūlė statytis savo jėgomis. Pasistatėme. Ir gatvę savo lėšomis tada išsibetonavome, o dabar jau vien duobės. Prašėme, kad leistų išsipirkti valstybinę žemę už sklypų ribų, tam neprieštaravo ir žemėtvarkininkai, bet savivaldybė neleido“, - žemgrobyste kaltinamus kaimynus teisino J.Biliūno g. gyventoja.

Povilas Urbšys, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas:

Valstybinės žemės užgrobimai, su kuriais neva kovoja sostinės savivaldybė, yra sisteminis reiškinys. Tujų kirtimas Žvėryne tėra parodomoji akcija, nes Vilniuje užgrobtų žemių apstu. Tokie užgrobimai vyko todėl, kad institucijos, kurios turėjo rūpintis valstybinės žemės kontrole, savo pareigų neatliko. Kyla klausimas, ar jų neatliko dėl kompetencijos trūkumo, ar priklausomai nuo to, kas tą žemę paėmė. Jeigu sklypą valstybės sąskaita pasididino turtingas, įtakingas asmuo, institucijos jo atžvilgiu tampa nebeveiksmingos. Valdyti žemę tampa išskirtine turtingųjų teise.

Demonstruodama savo nuolankumą, savivaldybė siunčia žemės užgrobėjams lankstinukus, kaip jiems kuo paprasčiau įteisinti užgrobimo faktus. O kas atlygins žalą valstybei, savivaldybei, kad žemė buvo daug metų naudojama savavališkai? Gal bent mokestį reikėtų suskaičiuoti tokiems, kurie mokėjo už 6 arus, o naudojosi 10 arų ar daugiau?.. Čia atviras klausimas. Nes galbūt yra atvejų, kai žmonės prašė, o atitinkamos žinybos neleido jiems įsigyti įsiterpusių žemės sklypų, kuriuos logiškai jie turėjo teisę įsigyti. Bet jeigu tokių faktų nėra, įstatymai turi būti vienodai taikomi visiems, kurie valstybine žeme naudojasi neteisėtai.

Pastaruoju metu savivaldybės siekia turėti daugiau teisių į žemės valdymą.

Bet jeigu nesugeba išspręsti elementarių problemų, kai mieste savavališkai užvaldomi valstybinės žemės plotai, kaip susidoros su platesnėmis funkcijomis, jeigu jos būtų suteiktos?

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“