Vilnius iš Kauno mokytis nenorinuotraukos (4)

2018 rugsėjo mėn. 11 d. 11:01:54 Perskaitė 741

Daugiau kaip prieš mėnesį pasibaigusiame pirmajame daugiabučių namų administratorių rinkimų ture Vilniuje dalyvavo vos 25 proc. gyventojų. Galima pagalvoti, kad tokie rinkimai šalyje vyksta pirmą kartą, todėl atsiveria tiek daug spragų. Tačiau iš tiesų sostinę šiuo klausimu jau yra aplenkęs Kaunas. Čia neseniai vyko daugiabučių administratorių atranka. Ir visiškai sėkmingai. Negana to, laikinosios sostinės savivaldybės specialistai pasidalijo gerąja patirtimi su kolegomis iš Vilniaus. Bet šie vis tiek nusprendė daryti savaip.

 

Nors antrasis rinkimų turas turėtų būti rengiamas šio mėnesio pabaigoje, galutiniai pirmojo turo rezultatai vis dar laikomi paslaptyje. „Vakaro žinios“ pasiteiravo savivaldybės, kokia dalis namų administratorius jau išsirinko, tai reiškia, kad rinkimai juose įvyko pagal visus reikalavimus. Tam rinkimuose turėjo dalyvauti bent 50 proc. gyventojų. Taip pat būtų įdomu sužinoti, kokie administratoriai pirmajame ture laimėjo daugiausiai konkursų? Pasirodo, savivaldybė tokių duomenų dar neturi. Nors antrasis rinkimų turas - ant nosies.

Kauno savivaldybės Daugiabučių namų administravimo ir renovavimo skyriaus vedėjas Kęstutis Miškinis „Vakaro žinioms“ sakė, kad administratorių atranka Kaune prasidėjo dar 2015 metais. Vykstant rinkimams Kauno savivaldybė vokuose siuntė vardinius balsavimo biuletenius gyventojams, o šie užpildytus biuletenius pristatydavo į savivaldybę. „Savivaldybės vaidmuo šiame procese - įgyvendinti gyventojų valią. Tai yra svarbiausia mūsų užduotis. Mes, vadovaudamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu, kuris sako, kad gyventojų valia yra aukščiau pasitaikiusių procedūrinių pažeidimų, skirdavome administratorių, jei balsavo dauguma. Mums svarbu, kad tai būtų bendras gyventojų pasirinkimas, kad nebūtų, jog trečdalis nori balsuoti už vieną, trečdalis - už kitą. Beje, praktika parodė, kad daugeliu atvejų, administratoriai liko tie patys - namą administravę ir iki rinkimų“, - sakė K.Miškinis.

Regis, kauniečiams administratorių rinkimai buvo arba patogesni, arba atrodė reikalingesni nei vilniečiams. Kaune dažniausiai pavykdavo surinkti reikalingą 50 proc. ir daugiau gyventojų balsų pirmojo turo metu ar 25 proc. antrojo turo metu, kad administratorių pavyktų skirti be savivaldybės įsikišimo. „Ir patys administratoriai įsijungė į rinkimus. Gyventojus viliojo lankstinukais, reklamomis. Gyventojai kreipdavosi į savivaldybę, klausdami, kas vyksta? Paaiškindavome, kad vyksta rinkimai, gyventojai turi nuspręsti, kuris administratorius jiems tinkamiausias. Buvo tokių namų, kur net ne 50, o 60 ar net 70 proc. gyventojų dalyvavo rinkimuose, kuriuos pagal balsavimo raštu aprašą jie susiorganizavo patys, o mums tik pristatė biuletenius ir prašymą skirti jų pasirinktą administratorių“, - patirtimi dalijosi skyriaus vedėjas.

Jis sako, kad kol kas nedidelė namų dalis pareiškė norą pakeisti išsirinktą administratorių. Pasak K.Miškinio, toks gyventojų noras visada išpildomas, tad gyventojų nusiskundimų dėl rinkimų savivaldybė kol kas nesulaukia. Paklaustas, ar sostinės savivaldybės specialistai, ruošdamiesi administratorių rinkimams, pasiteiravo gerosios patirties, K.Miškinis patikino, kad su kolegomis iš Vilniaus bendrauja nuolat: „Skambina kolegos, nuolat vienais ar kitais administravimo klausimais su jais bendraujame, pasitariame, stebime vieni kitų situaciją. Sunku pasakyti, kodėl nusprendė kitaip daryti. Visoms savivaldybėms galioja vienodi teisės aktai, regis, ir jų taikymas neturėtų skirtis. Jie gal negali priimti kitokių sprendimų. Jeigu savivaldybėje patys specialistai nešioja biuletenius, manau, eikvojama darbo jėga ne tam tikslui.“

Situaciją komentuoja Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų teisininkas Andrius Iškauskas:

- Žiniasklaidai savivaldybė dar neatskleidžia tikslių pirmojo turo rezultatų, nors jau rengiasi antram. Gal daugiau papasakojo gyventojams ar patiems administratoriams?

- Pasibaigus pirmajam rinkimų turui, savivaldybė organizavo susitikimą, kuriame buvo nurodyta, kad buvo gauta apie 25 tūkst. balsavimo biuletenių iš išsiųstų 100 tūkst. Tai reiškia, kad rinkimuose dalyvauti panoro apie 25 proc. gyventojų. Žinoma, to mes patikrinti negalime, nes mūsų neįsileidžia į skaičiavimo komisiją prisidengdami asmens duomenų apsauga. Bet tokia praktika yra visuose rinkimuose. Kodėl šiuose ne? Galbūt kažkas slepiama...

Daug gyventojų biuletenių nė negavo. O tam, kad žinotume, kokia dalis dalyvavo rinkimuose, turime žinoti, kiek jų gavo biuletenius. Šiandien nėra aišku, kas biuletenius gavo. Bet jei ir priimtume, kad skelbiamas skaičius yra tikras, akivaizdu, jog labai mažai žmonių dalyvauja rinkimuose. Tai rodo, kad gyventojams jie nėra įdomūs. Savivaldybė sako, kad pagal tokią logiką reikėtų sakyti, kad ir savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvauja nedaug gyventojų. Taip, reikia pripažinti, kad jie irgi nėra įdomūs žmonėms. Savo dalyvavimu gyventojai parodo, kiek jiems yra aktualus vykstantis procesas. Tai, kad konkretūs pirmojo turo duomenys dar nėra žinomi, tik įrodo, kad savivaldybė nesusitvarko su organizuojama atranka, ji vyksta chaotiškai.

- Organizuojant analogiškus rinkimus Kaune, sulaukta 50 proc, ir daugiau gyventojų aktyvumo. Kodėl Vilniaus savivaldybei nepavyksta sudominti gyventojų?

- Kaunas, kitaip negu Vilnius, nedarė masinės atrankos. Pirmiausia organizavo atrankas problematiškiausiems namams. Kai gyventojai susiduria su problemomis, tuomet jie motyvuoti, noriai dalyvauja atrankoje ir yra aktyvūs. Taip elgtis siūlėme ir Vilniaus savivaldybėje. Reikalinga įsikišti tais atvejais, kai gyventojai patys nesusitvarko, skundžiasi. Bet organizuoti „grožio konkursą“ visur, nepaisant to, gyventojai nori keisti administratorių ar ne, yra absurdas.

Jeigu savivaldybė informuoja, kad pirmojo turo metu buvo chaoso ir užfiksuota pažeidimų, kodėl vis tiek užsispiriama rengti ir antrąjį turą. Klaidos padarytos, jų niekas netaiso. Savivaldybė susikūrusi tokią sistemą, jog galiausiai ji pati galės nuspręsti, koks administratorius bus. Teisės aktai traktuojami, kaip patogiau, o po visko, įtariame, savivaldybei liks apie 2000 namų, kuriems skirs tokį administratorių, kurį norės, pagal kažkokius nuopelnus.

- Į tokius teiginius savivaldybė atšauna, esą tai išsigalvojimai ir šmeižtas?

- Viešojoje erdvėje tikinama, esą prieš savivaldybę organizuojama šmeižto kampanija, nors į užduodamus klausimus susirinkimo metu atsakyti nenorėjo. Manau, kai neturi ką pasakyti svarbia tema, apkaltini tą, kuris turi ką pasakyti. Bet faktai - iškalbingi. Aš pats gyvenu Vilniuje. Mano name nė vienas iš kaimynų negavo balsavimo biuletenio. Kai tai pasakiau savivaldybėje, buvo atsakyta, jog po patikrinimo, išaiškinta, kad biuleteniai negrįžo nei tušti, nei pilni, tad bus laikoma, kad rinkimai neįvyko. Tai tik įrodo, kad savivaldybė nežino, kas gavo biuletenius, todėl sukdamasi iš padėties paaiškins, kad mes nedalyvavome pirmame ture, todėl bus organizuotas antras.

Be to, į antrąjį turą pasiprašė dalyvauti dar 4 ar 6 nauji administratoriai. Ir savivaldybė patvirtino, kad juos įtrauks. Bet tai didžiausias absurdas. O jei vykstant Seimo rinkimams į antrąjį turą įtrauktume dar kelias naujas politines jėgas? Tiesiai į antrą turą. Tai kur ta demokratija ir skaidrumas? Nesvarbu, kad tai ne rinkimai į Seimą ar prezidentus, bet ir čia galioja demokratiniai principai, kurių savivaldybė nesilaiko.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net