Už pinigus „influenceriai“ internete liaupsina ne tik verslą, bet ir politikus. O pageidaujant - ir peikia. Neseniai Vilniaus mero patarėjas Karolis Žukauskas pričiupo du nuomonės formuotojus kritikuojančius sostinės valdžią už pinigus. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybė daro tą pati - pasisamdė žinomą komiką ir laidų kūrėją Olegą Šurajevą, kad šis mero dienoraščiui kurtų vaizdo įrašus. Pageidautina, tik apie gerus darbus. Aišku, ne už ačiū - už vilniečių pinigus.
Mero dienoraštis - ne mero darbas
Redakcijos turimi oficialūs dokumentai rodo, kad Vilniaus savivaldybė sudarė beveik 9600 eurų vertės sutartį su mažąja bendrija (MB) „Olegas ir storas“. Pagal ją, žinomas komikas, turintis daugiau kaip 110 tūkst. sekėjų, įsipareigoja kurti vaizdo medžiagą, informuojančią apie atliktus savivaldybės darbus. Tai turėtų būti mero veiklos dienoraštis, vadinamasis „vlogas“. Pageidaujama, kad vaizdo įrašai būtų kuriami paprasti ir aiškūs, kuriuose „daugiau vaizdo, mažiau teksto“.
Tačiau savivaldybėje juk yra numatytas atskiras operatoriaus etatas tokiems reikalams! Kas mėnesį šis žmogus gauna 963 eurų atlyginimą, be to Vilniaus savivaldybėje yra už komunikaciją atsakingas skyrius, kuriame dirba dar 6 asmenys.
Bet valdininkai pasuko kitu keliu - mieliau formuoja įvaizdį už vilniečių pinigus žinomų visuomenės veikėjų pagalba. Tam pasitarnavo ir patogi pirkimų tvarka. Iki 10 tūkst. vertės prekės ir paslaugos laikomos mažos vertės, tad joms skelbti konkursų net nereikia.
Tokie pirkimai neatrodo labai skaidrūs, tačiau jais valstybinės institucijos pasinaudoti nevengia. Neseniai Viešųjų pirkimų tarnyba patikrinusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei kelių jai pavaldžių įstaigų pirkimus, nustatė šiurkščių pažeidimų. Čia sušmėžavo buvusio socialdemokratų kandidato į teisingumo ministrus Juliaus Pagojaus pavardė. Pasirodo, 2017-2018 m. minėtoji ministerija su J.Pagojaus vadovaujama mažąja bendrija „Conversio“ pasirašė net septynias sutartis. Už jas pirktos konsultacijos dėl naujų ES asmens duomenų apsaugos staisyklių. Pirkimų vertė siekė iki 10 tūkst. eurų, o tokie pirkimai laikomi mažos vertės. Tai reiškia, kad tokias prekes ir paslaugas galima įsigyti neskelbiamų derybų būdu.
Šūviai sau į kojas
Tokiu būdu paslaugas pirko ir Vilniaus savivaldybė. Beje, savivaldybėje dirba ir kitas žinomas „influenceris“ - mero patarėjas Karolis Žukauskas. Jis gauna oficialią algą, tačiau jo užduotis ta pati kaip ir O.Šurajevo - skleisti teigiamą informaciją apie mero ir savivaldybės darbus socialiniuose tinkluose.
Tai reiškia, kad savivaldybė už vilniečių pinigus kabina jiems makaronus ant ausų. Vienas - oficialiai, kitas - per mažos vertės pirkimus. Rinkėjus socialiniuose tinkluose jau pasiekė 6 sostinės mero savaitės ataskaitų vaizdo įrašai, sukurti pagal sutartį, pasirašytą su O.Šurajevo įmone. Beje, nors sutartis su savivaldybe pasirašyta dar gegužės 22 d., iki šiol O.Šurajevas niekur viešai apie tai neskelbė. Tik iškilus informacijai į viešumą, savo socialiniame tinkle jis gynėsi, esą puolimas prieš jį - pasiruošimas 2019 m. savivaldos rinkimams: „Šita sutartis ir pinigai yra už realiai suteikiamas video kūrimo paslaugas: medžiagos redagavimą, filmavimą, montažą, postprodukciją ir kt. Ir esminis dalykas, dėl kurio mes šimtąkart susirašinėjome su Šimašiaus chebra - mes niekada nestumsime propagandos ir neparduosime jokio lojalumo, nes aš esu maksimaliai nelojalus žmogus. Daryti mero video komunikaciją yra labai kietas dalykas - supranti, kaip veikia miestas, susipažįsti su daug niuansų, ir tai yra labai atsakingas darbas, nes už jį (beje, pirmą kartą gyvenime) gauni mokesčių mokėtojų pinigus. Todėl mano mintis buvo ir yra daryti Vilniaus miesto video ataskaitas paminint ir net pabrėžiant neigiamus dalykus. Gal savivaldybei tai atrodo kaip šūviai sau į kojas, bet, mano nuomone, komunikacija, o ypač tokio dalyko kaip miestas, turi buti tik nuoširdi“, - savo socialinio tinklo anketoje rašė O.Šurajevas (kalba netaisyta).
Žmonės turi žinoti apie gerus darbus
„Vakaro žinioms“ susisiekus su Vilniaus miesto savivaldybe, ši paaiškino, kad taip tik vykdo savo įsipareigojimus. „Meras yra įsipareigojęs atsiskaityti už savo darbus vilniečiams. Nuolat ieškome įvairių formų, kaip tai padaryti, kadangi mieste vyksta daugybė teigiamų pokyčių, vilniečiai turi teisę žinoti apie juos. Šiemet pasirinktas video ataskaitų formatas labai pasiteisino - matome peržiūrų skaičių, kuris svyruoja nuo keliolikos iki keliasdešimties tūkstančių, taip pat gauname viešų ir privačių teigiamų atsiliepimų apie tokį formatą“, - rašoma Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vardu atsiųstame atsakyme.
Be to, savivaldybė tikino, esą paslaugos - grynai techninės. Atsiųstame atsakyme sakoma, kad Vilniaus miesto savivaldybė iš įmonės „Olegas ir storas“ pirko vaizdo medžiagos filmavimo, montavimo, pagaminimo ir adaptavimo paslaugas, o ne „influencerių“ paslaugas.
O ką tuomet veiks visos savivaldybės komunikacijos skyrius ir už valdiškus pinigus išlaikomas operatorius?
Situaciją komentuoja Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana VILYTĖ:
Šiuo metu įstatymo nuostatos leidžia atlikti pirkimą iki 10 tūkst. eurų ne per viešųjų pirkimų sistemą, bet kreipiantis individualiai į paslaugų tiekėją ir sudarius sutartį. Įstatymą liberalizavome ir supaprastinome procedūrą, bet matome štai tokius dalykus. Neseniai nuskambėjo J.Pagojaus atvejis, dabar šis. Norėtųsi eiti Skandinavijos keliu - pasitikėjimo keliu. Apie tai mums primena ir Valstybės kontrolė. Išvadose jie skelbia, esą mes nelinkę pasitikėti. Bet kai pasitikime, štai kas darosi.
Apie racionalumą turėtų kalbėti savivaldybės audito skyrius, Valstybės kontrolė, pati savivaldybės taryba, kuri paaiškintų, kiek suteikiama merui teisių ir galių pirkti paslaugas iš išorės, kai savivaldybėje yra Rinkodaros ir komunikacijos skyrius. Svarbu ir tai, ar vaizdo klipuose kalba apie miestą, ar apie merą. Nepamirškime ir artėjančių rinkimų faktoriaus. Visi šie aspektai svarbūs moraliniam vertinimui ir atsakymui į klausimą, ar lėšos panaudotos racionaliai. Aš situaciją galiu vertinti tik kaip pilietė ir vilnietė - man tokie dalykai nelabai patinka, nes manau, kad tai galėtų atlikti savivaldybėje esantis skyrius - žmonės, kuriems šis darbas yra tiesioginės jų pareigos. Ypač suprantant, kad perkamos paslaugos iš nuomonės formuotojo.
Valstybės kontrolė yra pasisakiusi, kad institucijoje veikiant Teisės skyriui, pirkti teisininkų konsultacijas nėra racionalu.
Tad čia galima būtų daryti analogišką išvadą. Nežinau, kaip tai aiškintų savivaldybė, bet aš įsivaizduoju, kad O.Šurajevas yra kūrėjas, o ne technikas. Tokiais atvejais, turėtų galioti toks pats standartas, kuris galioja žiniasklaidai dėl užsakomųjų straipsnių - užsakymo numeris.