Vietoj pigių dujų gavom milijardinę aferąnuotraukos (74)

2018 birželio mėn. 16 d. 15:57:50 Perskaitė 7360

Lietuva padarė esminę klaidą, sumaniusi viena pati sau pasistatyti milžinišką dujų terminalą. Pagrindinis argumentas buvo išpūstos „Gazprom“ dujų kainos. Tačiau po Europos Komisijos gegužės pabaigoje priimto sprendimo pažaboti šią Rusijos gigantę, atrodo, kad terminalo dujos dabar bus gerokai brangesnės už rusiškas dujas. Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, skubėjusi statyti terminalą, kitų alternatyvų nė neieškojo, o su „Gazprom“ iš viso net nebuvo linkusi derėtis, kai kitos šalys derėjosi ir gavo milžiniškas nuolaidas.

 

Europos Komisijos paskelbtame sprendime ginče su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ numatoma: jei „Gazprom“ pažeistų nurodymus, EK galėtų skirti baudą, siekiančią iki 10 proc. įmonės pasaulinės metinės apyvartos. Koncernui uždrausta naudotis dominuojama padėtimi rinkoje, ji nebegalės pasinaudoti jokiais su dujų infrastruktūra susijusiais pranašumais, kuriuos galėjo išsiderėti iš klientų, pasinaudodama savo padėtimi dujų tiekimo rinkoje ir t.t. Beje, ir pats „Gazprom“ sutinka su EK sprendimu, todėl akivaizdu, kad jo dujos net ir Lietuvai dabar būtų gerokai atpigusios. Tačiau dabar turime pirkti brangesnes suskystintas dujas iš norvegų. Todėl atsirado dar vienas argumentas prieš terminalą. Bent jau prieš tokį, kokį turime.

Tiesa, kyla klausimas, ar EK turi svertų priversti „Gazprom“, kuri net nėra ES valstybės koncernas, laikytis įpareigojimų. Tačiau Seimo Energetikos komisijos narys Linas Balsys tikina, kad turi.

„Europos Komisija turi ne tik galią, bet ir praktiką bausti įpareigojimų nevykdančias įmones. Ir ne tik ES šalių. Viena iš garsiausių bylų - EK buvo skyrusi didžiulę baudą „Microsoft“, taip pat kompanijai „Apple“ dėl rinkos monopolizavimo. Tai daroma per tarptautinius arbitražus. Taip yra ir su „Gazprom“. Prisiminkime ankstesnį arbitražą, kurį „Gazprom“ pralaimėjo, dėl ko maždaug 20 proc. atpigo dujos“, - dėstė parlamentaras.

Seimo narys sako, kad po tokio EK sprendimo terminalo nauda gerokai nublanko. Politikas stebisi, kodėl A.Kubiliaus Vyriausybė nebandė ieškoti būdų, kaip išsikovoti mažesnes „Gazprom“ dujų kainas.

„Čia jau A.Kubiliaus bei prezidentės Dalios Grybauskaitės reikia paklausti, nes nuo jų priklausė sprendimai, ką daryti ir ko nedaryti. Aišku, dujų tiekimas yra nacionalinio saugumo reikalas, todėl iš principo pati terminalo idėja yra gera, nes nebepriklausome nuo „Gazprom“. Tačiau mes už jį smarkiai permokėjome. Juk buvo galima jį pastatyti gerokai mažesnį, kartu su privačiomis investicijomis. Tą kažkada siūlė Bronislovas Lubys, nes dabartinis terminalas finansine prasme neša tik nuostolius. Reikia pripažinti, kad koncernas „Gazprom“, kol neturėjome terminalo, į jokias kalbas nesileido. Tačiau taip pat reikia pripažinti, kad niekas to „Gazprom“ ir nė nebandė rimtai spausti. Kas Lietuvoje pardavinėjo rusiškas dujas, iš to turėjo milžiniškus pelnus, todėl nebuvo suinteresuoti leisti politikams ką nors daryti. Manau, todėl politikai nieko ir nedarė. Tačiau, įtariu, kad ir iš terminalo, tokio, kokį turime, kažkas turėjo tiesioginės naudos. Man iki šiol kyla klausimas, kodėl D.Grybauskaitė griežtai atsisakydavo susitikti su B.Lubiu ir aptarti kitokį projektą. Tuomet dirbau prezidentūroje, todėl man būdavo labai keista, kad jis net nebuvo prileidžiamas prie prezidentės“, - stebėjosi L.Balsys.

Praėjusią kadenciją Vyriausybei vadovavęs Algirdas Butkevičius „Vakaro žinioms“ sakė, kad ne tik po EK sprendimo, bet ir gerokai anksčiau terminalas jau buvo praradęs dalį savo svarbos.

„Prisiminkime, kad dar prieš kelerius metus mes po ilgų derybų pasiekėme susitarimą, jog „Gazprom“ dujų kainą sumažintų 20 proc. Ir ne tik už esamus bei būsimus metus, bet ir už dvejus praėjusius. Kaip pavyko „Gazprom“ įtikinti? Aišku, prie to prisidėjo ir prasidėjusios terminalo statybos. Tačiau juos baugino ir byla Švedijos arbitraže, EK pradėtas tyrimas“, - tvirtino A.Butkevičius.

Ekspremjeras sako, kad didžiausia A.Kubiliaus klaida - išankstinis kategoriškas nusistatymas prieš „Gazprom“.

„Veikė labai stiprios ambicijos. Taip, buvo keli nuvykimai į „Gazprom“, bet tik energetikos viceministrų lygmeniu. O kalbant apie terminalą... Jis turėjo būti regioninis. Tada viskas būtų buvę gerai. Tačiau su kaimynais nebuvo derėtasi“, - akcentavo A.Butkevičius.



Situaciją komentuoja energetikas, prof. Vidmantas JANKAUSKAS:

- Andriaus Kubiliaus Vyriausybės laikais mūsų politikų mintis buvo tokia: turime nieko nelaukti ir kuo skubiau pasistatyti terminalą. Tiek Lietuvos, tiek užsienio ekspertai kalbėjo: terminalas yra geras daiktas, tačiau reikia statytis jį ne vienai valstybei. Reikia regioninio. Ne tik trims Baltijos valstybėms, bet prijungiant ir Suomiją. Europos Komisija net pažadėjo finansinę paramą, jei terminalas bus regioninis. Kitas variantas, apie kurį kalbėta - jungtis su Lenkija, kuri tikrai bus nutiesta gal dar iki 2021 m. Už ES pinigus atlikta studija parodė, kad tai būtų geriausias variantas, garantuosiantis dujų tiekimą, jei jis nutrūktų iš Rusijos. Bet A.Kubiliaus Vyriausybė nusprendė, kad nieko nelauksime, su niekuo nesiderėsime ir statysimės patys. Deja, konservatoriai laikėsi nuomonės, kad su „Gazprom“ nereikia kalbėtis, kad reikia visais įmanomais būdais siekti nepriklausomybės nuo jo. Ir prisimenu, kokios buvo optimistinės nuotaikos, kai ES pradėjo ginčą su „Gazprom“, kaip visi tikėjosi, kad koncernas Lietuvai sumokės milijardinę kompensaciją. Nors aš jau tada supratau, kad nieko nebus, su tokiu dideliu rinkos žaidėju bus susitarta be baudų. Taip, sugalvoti apribojimai ateičiai, tačiau Lietuvai dabar jie, kai turime terminalą, beveik nebeaktualūs. Ir dar mažiau aktualūs bus, kai turėsime jungtį su Lenkija.

Ar nepaskubėjome su terminalu? Aišku, paskubėjome. Ir ne tik dėl to, kad po Europos Komisijos sprendimo „Gazprom“, tikėtina, nebepiktnaudžiaus ir jo dujų kaina bus konkurencinga. Paskubėjome ir dėl to, kad dujų vartojimas akivaizdžiai krito, visiems vartotojams terminalo našta vis didėja. Juo labiau kad jo kaina akivaizdžiai buvo per didelė. O ji per didelė, nes ir pats terminalas yra per didelis. Toks būtų kaip tik keturioms minėtoms šalims. Tačiau viskas - per skubėjimą. Aš daug kartų tą esu minėjęs, vienoje konferencijoje net Arvydą Sekmoką (buvusį energetikos ministrą, - aut. past.) gerokai suerzinau, paminėjęs, kad turėjome ne vieną alternatyvą. Juk Lietuva nebuvo beviltiškoje padėtyje, negrėsė netekti dujų tiekimo. O didžiausias to saugiklis buvo faktas, kad dujos per Lietuvą teka ir į Kaliningradą, kuris suvartoja labai nemažai dujų.

Konservatorių Vyriausybė vengė bet kokių santykių su Rusija, nesikalbėjo su „Gazprom“, nors visos kalbėjosi ir visi gavo nuolaidas. Mes nuolaidos neturėjome, nes nesikalbėjome. Dialogas su „Gazprom“ prasidėjo pradėjus dirbti Algirdo Butkevičiaus Vyriausybei. Ji išsikovojo ir mažesnius tarifus ne tik už einamus metus, bet ir už ankstesnius. Tačiau dėl terminalo ji nieko jau nebegalėjo pakeisti, nes ir laivas jau buvo statomas, ir su norvegais dėl dujų sutarta. Nutraukus sutartį būtų milžiniškos netesybos. Be to, kilęs skandalas būtų pakenkęs Lietuvos įvaizdžiui. Deja, A.Sekmokas ir A.Kubilius stengėsi per savo kadenciją padaryti viską, kad kita Vyriausybė nieko nebegalėtų pakeisti.

Jie buvo suinteresuoti kuo didesnėmis rusiškų dujų kainomis, kad po to terminalo nauda visiems atrodytų didesnė.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net