respublika.lt

2018 liepos 20, penktadienis

Vienui vieni prieš baltarusišką Astravo monstrąnuotraukos (11)

2018 liepos mėn. 02 d. 07:42:41
Respublika.lt

Nebegalėdami sustabdyti mūsų Tautos išlikimui grasinančios Astravo atominės elektrinės statybos, politikai priėmė įstatymą, draudžiantį pirkti elektros energiją iš Baltarusijos. Latviai ir estai tokį žingsnį vertina rezervuotai. Šito šiaudo mūsų politikai griebėsi supratę, kad laikas, kada dar galima buvo stabdyti įsibėgėjantį projektą, nedovanotinai prarastas. Europa Lietuvą paliko likimo valiai, tad dabar iš Baltarusijos tegalima reikalauti saugumo garantijų. Bet ar pajėgi su baltarusiais kalbėtis mūsų Užsienio reikalų ministerija?

 

G.JAKAVONIS: Visi šiandien čia susirinkę puikiai supranta situaciją tiek aplinkosaugoje, tiek ir energetikoje. Dėl to, kas vyksta šiandien energetikos sistemoje, kiekvienam iš mūsų norisi aiškumo. Pirmiausia noriu pakalbėti apie mūsų ir baltarusių santykius. Viena vertus, visą šį pokalbį skatina tai, kad mūsų elektros jungtys su Baltarusija gana brangios, kita vertus, priimami politiniai sprendimai, kad mes iš baltarusių elektros energijos nepirksime, pirksime iš Suomijos, nors suomiai patys ją perka iš Rusijos. Išeina taip, kad mes pirksime rusišką elektros energiją, tačiau per tarpininkus. Tuo labiau kad mes turime Pabaltijo „seses“, kurios tokių sprendimų nepriiminėja. Gerbiamas Linai, kas vyksta energetikoje? Išleidžiamos didelės krūvos pinigų, vėliau ateina valdžia, kuriai to jau nereikia, ir atrodo, kad nebežino kairė, ką daro dešinė.

L.BALSYS: Aš nesutikčiau, kad jau daug investuota į jungtis su Baltarusija. Tos jungtys, kokios buvo, tokios tebėra. Naujų jungčių mes lyg ir nestatome, nestipriname, o problematika yra aiški: tokia atominė elektrinė, kokia statoma Astrave, yra per didelis pavojus. Šone turėti tokį atominį monstrą yra labai pavojinga. Pas mus jau įstatymais yra priimtas ir mes manome, kad nesaugių elektrinių pagamintos elektros energijos reikėtų nepirkti. Bet, žinoma, yra „apėjimų“. Aš nemanau, kad Baltarusijos atominės elektrinės elektros energija, jeigu ta atominė pradės veikti ir prasidės gamyba, taps konkurencinga Baltijos šalių rinkoje. Mano nuomone, ekonomiškai mums nėra jokios prasmės iš ten ją pirkti ir nemanau, kad ji, apkeliavusi Suomiją, Estiją ar Latviją, pateks pas mus. Tai, ką mes dabar perkame rinkoje, tai, ką gauname iš Skandinavijos šalių, yra pagal mažumą visiškai „nesumušama“ kaina. Jokia rusiška energija jos nenukonkuruoja. Šis sprendimas yra tiesiog noras padaryti, kad tos elektrinės nebūtų. O jeigu bus, kad būtų kiek įmanoma saugesnė. Toks yra Lietuvos žingsnis. Jeigu kas nors galvoja, kad mūsų rinkoje baltarusiai galės realizuoti savo elektros energiją, tai mes priėmėme įstatymą, kuris sako, kad to nebus. Kur jie realizuos tą energiją, aš nežinau. Kiek turiu informacijos iš Baltarusijos, atrodo, kad jie ir patys nelabai žino.

G.JAKAVONIS: Išties viešojoje erdvėje nuskambėjo Baltarusijos prezidento mintis, kad jis ir pats nežino, kaip Astravo atominę reikės integruoti į Baltarusiją. Labai įdėmiai klausiausi Lino ir manau, kad mes visi norime, jog atominė elektrinė Astrave būtų saugi, atitinkanti visus saugumo reikalavimus. Linas sako, kad „mes nusprendėm“. Noriu grįžti prie to, ar mes esame pagrindiniai žaidėjai šiame energetiniame lauke. Latviai ir estai jokių sprendimų nepriima, o mes šokam, rėkiam, triukšmaujam ir darom visai kitokius dalykus.

A.SKARDŽIUS: Visų pirma, aš pasisakau prieš bet kokią atominę energetiką, prieš iškastinį kurą, pasisakau už žaliąją energetiką, ir mūsų strategija orientuota į tai. Seimas jau patvirtino strategiją, iškastinio kuro ilgalaikėje perspektyvoje atsisakysime. Tačiau žvelgiant į tą atsiradusią Astravo atominę elektrinę... Jeigu mes negalime paveikti, kad ji nebūtų pastatyta ir atiduota eksploatacijai, mes tuomet turime rūpintis, kad ji būtų saugi. Tai tik 50 km nuo mūsų valstybės sostinės. Šiame kontekste dar reikėtų pasakyti, kad laikas buvo praleistas, kai Andriaus Kubiliaus Vyriausybė kolaboravo su tuometine kaimyninės valstybės administracija, su vadovais - mes statomės Visagino atominę elektrinę, jūs statykitės Astravo, kartu mes viešiname ir esame draugai, dvi atominės valstybės. Tas laikas yra praleistas. Mes esame maži regioninės rinkos dalyviai, vartojame plius-minus 10 TWh per metus elektros energijos, nemažą dalį pasigaminame iš vėjo, todėl kalbėti, kad mes ekonomiškai sužlugdysime kelis kartus didesnę už Lietuvą valstybę, yra nelogiška. Mažos nykštukinės valstybės, naudojančios itin mažus energetinius poreikius, šokinėjimas su karo kirviais man primena dramblį krištolo parduotuvėje: kur jis besisuktų, visur viskas dūžta, skyla. Lyg mes būtume ta valstybė, kuri diktuoja madas. Už tas madas tenka brangiai mokėti mūsų verslui. Investuojame į nežinia ką, be kaštų naudos analizės, be strategijos, o už viską sumoka vartotojai. Tai yra didžiausia problema. Ir dar plius karinė retorika. Štai mes iškasame karo kirvį ir kariaujame su visais. Dar tik pasibaigė „karas“ su Lenkija, su Latvija turėjome „geležinkelių karą“, turėjome „kiaulių karą“ ir dar tikriausiai laukia ne vienas „karas“, su Kaliningrado sritimi, su Baltarusija. Tai kas mes per valstybė? Gal išsikaskime apkasus, apsitverkime spygliuota viela ir gyvenkime autonominiu režimu. Šiandiena man primena, kad mes einame Šiaurės Korėjos keliu.

V.PODERYS: Aš viską matyčiau decentralizacijos nuo rusiškos sistemos ir sinchronizacijos su Vakarų sistema kontekste. Decentralizacija nuo rusiškos sistemos reiškia įvairius apribojimus tiek energijos patekimui, tiek kiekybiniams santykiams su Rusija. Aš sutinku su kolegomis, kad šis projektas kelia mums nerimą. Pagal tą informaciją, kurią turime, Astravo atominė elektrinė statoma labai greitai, todėl tai verčia mus imtis visų priemonių, kokias mes turime. Vienos priemonės yra tarptautinės organizacijos. Jei nepasiseks sustabdyti statybų, reikia bent užtikrinti tarptautinius standartus. Kitas dalykas, kurį mes galime - tiesiog neįsileisti tos energijos į savo sistemą. Lietuva yra priėmusi šį sprendimą, estai ir latviai kol kas tik svarsto. Sprendimo esmė yra tai, kad jeigu mes nuspręstume, jog esame nepatenkinti elektrine Vilniaus pašonėje, tai mes negalime pirkti ir tos energijos. Viskas yra logiška. Yra priimtas ir atitinkamas įstatymas. Žinoma, tokie įstatymai turi būti vykdomi regiono mastu, regionų šalys turi dėl to susitarti.

G.JAKAVONIS: Regionų mastu mes turėjome garsųjį dujų terminalą. Statėmės vieni, labai ambicingi, jokio palaikymo negavome. Tikėjomės europinių pinigų, kad būtų regioninis projektas, tačiau nesusitarėme. Dabar kalbame apie atominę energetiką ir yra lygiai tas pats. Vis dėlto norėčiau pabrėžti, kad prie šio stalo būtų gerai matyti ką nors iš Energetikos ministerijos. Paskirta naujoji viceministrė Lina Sabaitienė, kuruojanti atominę energetiką, tačiau ji vengia šios temos ir pataria man visais klausimais kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją. Tai palaukite, nejaugi Užsienio reikalų ministerija sprendžia apie mūsų energetiką? Prisipažinsiu, man daug klaustukų dėl Astravo atominės elektrinės, tačiau specialistų nuomonės aš negirdžiu. Kodėl pas mus vyksta tokie dalykai, kad Užsienio reikalų ministerija yra pagrindinis kuratorius kovoti su Baltarusija ir Astravo atomine elektrine. Aš iki šio laiko nežinau, kokie ten reaktoriai: rusų ar baltarusių gamybos, kurioje vietoje. Girdžiu, kad ten kažkokios avarijos vyksta, bet specialistų išvadų neturiu.

V.PODERYS: Jau daug metų Lietuva yra priėmusi sprendimą priešintis, sudaryti priemonių planą ir organizuoti darbą taip, kad Astrave branduolinės jėgainės nebūtų. Kiek pamenu, viso to plano koordinatorius yra užsienio reikalų ministras. Jis yra pagrindinis Astravo judėjimo veikėjas. Šį vaidmenį aš suprantu taip, kad reikia daugybės tarptautinių organizacijų pagalbos deryboms arba spaudimui Baltarusijai. Tačiau tarp institucijų yra daug kitų, kurios su tuo turi reikalų. Užsienio reikalų ministerija yra ta koordinatorė, kuri turi atlikti pagrindinį darbą, tačiau yra ir kitų, kurios tą darbą dirba. Galima būtų apie kiekvieną pakalbėti atskirai. Kaip tik esame pasirengę kviesti Sveikatos apsaugos ministeriją, išsiaiškinti, kaip yra pasirengta pasitikti šį projektą, ar yra skirtos lėšos ir resursai. Noriu priminti, kad čia yra daugiau dedamųjų. Į tai įeina civilinė sauga, Priešgaisrinės saugos departamentas taip pat bus pakviestas į mūsų pokalbį. Visi turime suprasti, kad dabar jau turime pasiruošti ne tik žodžiais, bet ir veiksmais.

G.JAKAVONIS: Aš prisimenu Arvydo Sekmoko laikus, kai vienintelis specialistas Energetikos ministerijoje, dirbantis savo darbą, buvo viešųjų ryšių atstovas. Jis buvo žurnalistas, visi kiti su energetika nieko bendro neturėjo. Kai dabar viceministrė pasakė nutarusi nekomentuoti šitų dalykų, man natūraliai kyla klausimas, kam mums reikalinga Energetikos ministerija, jeigu viską sprendžia Užsienio reikalų ministerija?

V.PODERYS: Tai, kad Energetikos ministerijos atstovai neaiškina to, kas čia yra, ką šalis daro, kaip ruošiasi, kokios mūsų priemonės, tai manau, yra darbo trūkumas. Ministerija - nėra uždaroji akcinė bendrovė. Tai yra institucija, dirbanti visuomenei ir būtent politinė vadovybė turi komentuoti ir informuoti visuomenę. Jos pareiga yra kalbėti, o ne atsisakyti dalyvauti pokalbiuose.

G.JAKAVONIS: Kai žmogus pasako, kad jis ne specialistas ir kad jam reikės vykti į Briuselį artimiausiu metu ir jam nėra kada pasiruošti, tada man yra aiškus specialisto kompetencijos trūkumas. Ar tokia tvarka turi būti energetikos sektoriuje?

A.SKARDŽIUS: Tiesiog bijoma nepataikyti į Užsienio reikalų ministerijos užduotą natą. Kas liūdniausia, prisimenant A.Sekmoko laikus, darbuotoja, būdama žurnalistė ar visai kitos srities specialistė, turėdama humanitarinį išsilavinimą, buvo atsakinga už Ignalinos atominės elektrinės uždarymą. Tai yra vienas aspektas. Antras dalykas, Užsienio reikalų ministerija, kaip užsienio politikos formuotoja, galbūt elgiasi visiškai teisingai. Ministras ne kartą yra pabrėžęs, kad su mūsų kaimynais latviais, su kuriais mes turėtume visą infrastruktūrą kurti kartu, sutarimo nėra. Sutarimo nebuvo ir dėl atominės elektrinės statybos, nėra sutarimo dėl kitų infrastruktūrų. Kaip matyti, Energetikos ministerijoje specialistų nėra. Yra priskirtos pareigos, bet tai nereiškia, kad žmogus turi formuoti politiką, kad jam privalu informuoti visuomenę, kas vyksta. Kad visuomenė žinotų, kaip jai reikėtų elgtis avarijos atveju, ar bus kur pasislėpti, ar bus kur paslėpti vaikus, ar kritiniu atveju bus maisto ir t.t. Turi būti sukurta visa sistema. Žaidimas vyksta per Užsienio reikalų ministerijos langą. Politinės jėgos dabar labiausiai kritikuoja, kad štai mes sustabdysime atominę elektrinę ultimatumais, pareiškimais, sprendimais Seime ir t.t. O pasirodo, kad karavanas eina, nors kai kas ir „amsi“. Manau, šioje vietoje mums reikia ekspertų, kurie kontroliuotų atominės statybos saugumą, tarptautinių ekspertų, Lietuvos ekspertų. Juk kalbama apie lietuvių Tautos saugumą, o ne apie politinius žaidimus. Politiniai žaidimai jau baigėsi. Jeigu Astravo atominės elektrinės statybos jau nesustoja, tai reiškia, kad reikalinga kontrolė ir užtikrintumas, nes yra daug paslėptų darbų, kurių jau nesukontroliuosi. Juos atskleis tik koks nelaimingas atsitikimas ar avarija. Manau, politiškai atsakingi pareigūnai tiek informavimo prasme, tiek kontrolės prasme elgiasi politiškai neatsakingai.

L.BALSYS:
Dėl Užsienio reikalų ministerijos. Manau, kad vienas iš paaiškinimų yra tas, kad mūsų vienintelis instrumentas, per kurį mes galime kiek nors realiai veikti Baltarusijos sprendimus, yra tarptautinės konvencijos. Viena iš tokių konvencijų yra ESPO konvencija. Užsienio reikalų ministerija yra tos konvencijos prižiūrėtoja, dalyvaujanti šalis, todėl tos ministerijos žmonės privalo ten dalyvauti, nesvarbu gerai ar blogai. Ta konvencija yra vienintelis būdas, per kurį mes galime versti ir priversti Baltarusiją, kad ji pradėtų paisyti Lietuvos interesų, tačiau kol kas to nėra. ESPO konvencija įpareigoja šalį, kuri vykdo branduolinį projektą, bendrauti ir bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis ir nedaryti nieko tokio, kas nesuderinus su tomis šalimis kenktų jų interesams. Tokia yra šios konvencijos esmė. Lietuva yra šios konvencijos rėmuose. Esame pateikę klausimų Baltarusijai, kas Lietuvai kelia nerimą Astravo atominės elektrinės projekte. Daug ten yra klausimų, tačiau į tuos klausimus kol kas nesame gavę jokių konkrečių atsakymų. Baltarusija sako, kad jie davė atsakymus, bet dažniausiai ten būna tik atsirašinėjimai. Tad, manau, kad Užsienio reikalų ministerija per mažai daro, reikalaudama, kad Baltarusijos projektas būtų stabdomas tol, kol negaus Lietuvos pritarimo. Panašių dalykų ESPO konvencijos istorijoje yra buvę, kai Rumunija užprotestavo Moldovoje vykstantį projektą. Rumunai įrodė, kad Moldova nesilaiko tam tikrų taisyklių, kad gali būti grėsmė Rumunijos interesams ir tas Moldovos projektas buvo „įšaldytas“. Tai ir mes galėjome to siekti ir vis dar galime, kad taip atsitiktų su Baltarusija. Deja, dėl mūsų per menko aktyvumo
ESPO konvencijos rėmuose to kol kas nėra pasiekta. Traktuojama, kad dvi šalys - Baltarusija ir Lietuva - nesutaria ir jūs maždaug susitarkite. Čia yra didelė problema. Kolega minėjo, kad mes galime samdyti tarptautinius ekspertus. Žinoma, mes galime juos samdyti, bet jų patekimas į Baltarusiją yra ribotas. Informacijos, kuri išeina iš Baltarusijos, mes negalime kontroliuoti ir žinoti. Vienintelis dalykas, ką galime padaryti - veikti per Europos Komisiją. Ji žiūri ir kontroliuoja, kažkuriuo metu į Baltarusiją turi atvykti Europos Komisijos misija. Nežinau, kokie bus jos rezultatai, bet tikėtina, kad kažko daug nepasakys. Problema yra ta, kad Baltarusija yra save izoliavusi, nebendrauja su kaimynais geranoriškai, neteikia informacijos, todėl atsiranda neaiškumų ir mes negalime bendradarbiauti. Štai tokia yra tarptautinių santykių dalis. Dėl mūsų Energetikos ministerijos...Tai ši ministerija buvo kurta su vizija, jog Lietuva turės naują atominę elektrinę ir kad reikia turėti ministeriją, kuri vystys atominę energetiką. Taip neįvyko. Ši ministerija nebuvo vėl prijungta prie Ūkio ministerijos kaip padalinys, ji yra, kažką dirba, bet strategija tos ministerijos paruošta ne tokia jau ir bloga.

Dar sugrįžkime prie to, kad latviai ir estai mums pritaria ar nepritaria...Iš tikrųjų truputį trūksta to mūsų Baltijos šalių didesnio bendradarbiavimo politiniu lygmeniu. Kiek man žinoma, techniniame, operatorių lygmeniu yra susitarimas, kad visa elektros energija iš trečiųjų šalių - Baltarusijos ir Rusijos - į Baltijos šalių rinką patektų tik per Lietuvos jungtis. Tai čia yra geras susitarimas. Vadinasi, jeigu mes turime savo įstatymus, kad neįsileidžiame, reiškia, elektros energija nepatenka. Tačiau jeigu estų ar latvių politikai nuspręstų, kad jiems reikia importuoti, tikriausiai jie tai galėtų padaryti. Todėl aš pasisakau už tai, kad atsirastų ir politinio lygmens susitarimas, kad premjerai susitartų dėl to, kas yra susitarta tarp operatorių.

G.JAKAVONIS: Man kyla klausimas - o kur yra Lietuvos ekspertai? Jeigu Užsienio reikalų ministerija koordinuoja visą šį dalyką, tai kur dvišaliai susitarimai? Kad ir ką darytume, matome, kad estai ir latviai viską daro kitaip. Tai kur ta URM veikla, kad nėra jokio susitarimo su Baltijos valstybėmis?

V.PODERYS: Aš nežinau, kiek dabar Užsienio reikalų ministerija dalyvauja dujų reikaluose kuriant bendrą Baltijos dujų rinką. Dabar tas modelis baigiamas kurti, jau po truputį diegiama. Per tą modelį buvo siekiama, kad būtų dengiami suskystintų dujų kaštai. Nelabai sekasi, nes estai ir latviai užsispyrė to nedaryti. Kiek žinau, Energetikos ministerija ta linkme dirba ir deda visas pastangas. Lygiai taip pat dėl projekto sinchronizacijos. Čia tarptautinis arba regioninis susitarimas tiek su latviais, tiek ir su estais, tiek su lenkais yra ypač svarbus. Dabar jau galima laikyti sukryžiuotus pirštus, nes tuoj šis projektas arba bus pasirašytas, arba nepasirašytas. Prieš metus nepavyko pasirašyti, nors naudą turi visos trys Baltijos šalys. Šis tarptautinis projektas turi gal kokius keturis tarptautinius aspektus. Esame mes ir turime susitarti su Baltijos šalimis. Kita sudėtis yra, kad mes turime sinchronizuotis per Lenkiją, visos trys šalys turime su ja susitarti, kad patektume į Vakarų sistemą. Vakarų operatoriai savo reikalavimus pateikia. Na, o galiausiai reikia susitarti su Baltarusija ir Rusija, kokiu būdu mes bendradarbiaudami atsijungsime. O jeigu išlaikysime, tai kokias jungtis ir kokiu režimu. Laukia dar didelis darbas, nes šioje infrastruktūroje negali ateiti ir taip paprastai nukirpti laidus. Šia prasme, kiek aš matau, esame kelio pradžioje.

G.JAKAVONIS: Paskutiniu metu viešojoje erdvėje pasklido žinia apie „Achemai“ gresiantį bankrotą dėl SGD terminalo. Mes „Achemą“ verčiame brangiau pirkti atitinkamą dujų kiekį. Pasaulio rinkoje atpigus trąšoms, dujų kaina tampa nepakeliama. Ir savininkai, ir akcininkai, kurie priima sprendimus, teigia, kad be darbo gali likti daug žmonių. Kas atsakys už visus tuos nepamatuotus sprendimus?

A.SKARDŽIUS: Aš manau, kad čia yra ne tik didelė manipuliacija. Strategija galioja nuo 2012 m., priimta Andriaus Kubiliaus Vyriausybės. Pirmiausia turi atsirasti strateginiai sprendimai, tada turi būti naudos kaštų analizė. Juk ne karas vyksta. Šilumai pasigaminti mes turime iškastinį kurą, turime savo išteklių, biokurą. Nebūtinai turime naudoti iškastinį kurą, kad patenkintume savo poreikius. Iš dujų gamintis elektrą tokia pat kvailystė, kaip kažkada brangias „Gazprom“ dujas degino A.Sekmokas. Iš rusiškų dujų pasigamindavo elektrą tris kartus brangiau, negu tą pačią elektros energiją būtų pirkęs iš tų pačių rusų. Ir viena, ir kita yra priklausomybė, tačiau našta tenka verslui. Mes matome „Achemą“, jos grūmojimus, ji turi žiniasklaidos priemones ir t.t. Bet mes nematome savo piliečio, pensininko, darbuotojo, kuris taip pat sąlyginai ne mažesnę kainą nei „Achema“ moka už nepamatuotus, per brangius, be naudos kaštų analizės padarytus sprendimus, kuriuos padaro neva privatus verslas. Aš manau, kad tai daro interesų grupės, turinčios didelį politinį stogą, o už viską sumoka vartotojas. Moka 10, 20 metų. Apie tą terminalą kalbama, kad gal reikia dar 20 metų tą naštą užkrauti ant vartotojų pečių. Kur tai matyta? Šiuo atveju VSD tyli, nes jam pasakyta tylėti. Tai koks čia valstybės nacionalinis saugumas, jeigu jiems tokie dalykai nerūpi? Aš matau čia didelę problemą. Kalbant apie „Achemą“, be abejo, juos smaugia infrastruktūriniai kaštai. Niekas neverčia jų pirkti brangesnių dujų, bet jiems pasakyta - štai jūs turite tokio storio vamzdį ir jums priklauso sumokėti ketvirtadalį išlaikymo kaštų. Ir jie moka apie dvidešimt kelis milijonus eurų per metus to saugumo dedamosios, todėl, kad ji mums kainuoja apie 100 mln. eurų per metus.

G.JAKAVONIS: Kažkada mūsų prezidentė yra pasakiusi, kad milijardas energetikoje šen ar ten nieko nereiškia. Ar tai nėra toks tylus palaiminimas, kad reikia ir darom, nesvarbu, kiek už tai reikės mokėti. Juk kažkas iš tokių sprendimų lobsta.

L.BALSYS: Artūras, būdamas valdančioje koalicijoje, kalbėjo kaip opozicijos atstovas ir išsakė labai daug karčios tiesos. Tiesa neturi opozicijos, problemos yra bendros visiems. Nereikia skirstytis į kairę ar į dešinę, kai kalbame apie nacionalines problemas. Kalbant apie „Achemą“...Taip, tai yra privati bendrovė, yra valstybinis interesas, kad tokio dydžio įmonės išliktų ir nebankrutuotų, nes tai yra susiję su socialiniais klausimais, su darbo vietomis, su biudžeto pajamomis. Tačiau mums sunku žinoti, kas iš tikrųjų tokioje įmonėje vyksta. „Achemos“ įmonė yra didelė, jiems yra sunku, aš tai suprantu iš objektyvių duomenų, kuriuos galima pamatyti. Jiems yra sunku, nes trąšos yra atpigusios. Be to, Lietuvos rinkoje lietuviškos trąšos yra nukonkuruotos ir čia Ramūno Karbauskio „Agrokoncernas“ vaidina ne paskutinį vaidmenį. Tą susirūpinimą galima suprasti. Kad „Achemai“ tenka labai didelė dalis terminalo išlaikymo, tai irgi savotiškai kurioziška situacija, nes yra Konstitucinio Teismo sprendimas, kad jie privalo tą infrastruktūros dalį padengti. Įmonė jau nėra tokia bankrutuojanti. Dividendus jie dalijasi, nes kai įmonei labai sunku, tai jie dividendų nesidalija, tuos pinigus panaudoja įmonei gelbėti. Gal čia yra daugiau noras pagąsdinti Lietuvą. Tas grasinimas yra išgirstas, premjeras jau pradėjo kalbėti, kaip būtų galima surasti būdų sumažinti „Achemai“ tenkančią terminalo naštą. Aš tik bijau, kad sumažinus ją „Achemai“, našta nepadidėtų visiems kitiems žmonėms.

A.SKARDŽIUS: Jeigu mes susitariame su latviais ir estais, ką kalbėjo V.Poderys dėl sinchronizacijos, taip pat ir su lenkais, gauname europinių pinigų, tačiau Lietuvai reikės rezervų. Kaip mes užtikrinsime tuos rezervus? Kiek jie kainuos? Čia didžiausias klausimas, apie kurį niekas nekalba. Tai yra dideli kaštai.

Daugiau apie tai  čia.


Pasidalink: Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (11)

  • senis 2018 liepos mėn. 03 d. 16:43:00

    mes, lietuviai, norejome statyti savo AE. Kaip ir viskas, mums tai
    nepavyko. Pavyko Lukasenkai, jis pasistate. Aiskina, kad nelabai zino kam
    ta AE Baltarusijai reikalinga. Lietuvai ta Astravo AE, labai reikalinga.
    Junkime ja prie Kruonio, gal Batka net jungti pats pastatys, ir, neideje
    nei lito turesime beveik savo AE. Bus geriau negu savo, nereiks rupintis
    eksplotacija, uzdarymu. Tik vel beda, stipriai sumazes elektros kainos. Del
    to padides Lietuvos imoniu konkurencingumas, jos prades moketi didesnius
    atlyginimus, dides pensijos, isisuks ekonomika. O, tada, neduok Dieve,
    prades grizti pabegeliai. Sito neleis buve musu semas, vyriausybe,
    prezidentura. Jie prie lovio tik tol, kol milijonas lietuviu dirba
    senosiose ES salyse.

  • Dvigubi standartai ? 2018 liepos mėn. 03 d. 12:57:27

    Tai jei prezidentė pasakė ,kaip strp. rašoma , energetikoje MILIJARDAS
    nieko nereiškia - taigi : turime, ką turime ! Juk ,
    sako, kad ji ekonomistė ?
    Tik vieno nesuprantu : kodėl beveik visomis prasmėmis
    Latvijos ir Estijos ekonomistai elgiasi skirtingai nei
    Lietuvoje ?

  • senis 2018 liepos mėn. 02 d. 16:52:42

    visas pokalbis, demesio nukreipimas nuo realybes. Makaronai ant ausu.
    Lietuvoje daroma viskas, kad islaikyti neisgyvenomo salygas. Kad milijonas
    lietuviu dirbtu, keltu gerove senosioms ES salims. Kai rusai perpus
    atpigino dujas rezidente Grybauskaite, iskart itaise Lietuvai Indipenden.
    Duju kaina grizo i savo vieta, vel tapo didziausia ES. Kad parodyti jog
    duju kaina sumazejo, duju ir elektros kainos buvo sujungtos. Turime
    didziausias dyju ir elektros kainas ES. To pasekoje Lietuvos verslas gali
    isgyventi ES tik mokedamas maziausius atlyginimus uz darba. Seimas,
    vyriausybe, rezidentura, daro viska, kad zmones begtu is Lietuvos, kitaip
    ES komisarai, juos pakeis kitais. Jeigu pavyks suzlugdyti Achema, dar keli
    tukstanciai lietuviu prades dirbti senosiose ES salyse, priziuretojai
    issirasys premijas. Visiems aisku, kad Astravo AE greit prades darba.
    Prijungus prie Kruonio, galima atpiginti elektros kaina.Todel ir keliamas
    skandalas, kad to neivyktu. Latviai, estai,atseit kvaili, mes protin

  • Ar 2018 liepos mėn. 02 d. 12:19:57

    yra Lietuvos padangėje ne idiotiškų sprendimų, galimybių laiku ir
    protingai atrasti strateginius sprendimus? Ar mes visiški ,užprogramuoti
    vagys ir priešai patys sau ir kaimynams.Kada ir kas tai sustabdys? Ar
    elektra turi spalvą,kvapą ar tautybę? Ar ji iš Rusijos ar iš
    Baltarusijos ar Vokietijos,koks skirtumas? Turbūt tik Kwh kaina yra
    svarbu, ir tai suprantama.Tik ne kubiliniams ,ne tiems, kurie uodžia kur
    kaip pasipelnyti,apvogti tautą.

  • mūū 2018 liepos mėn. 02 d. 12:18:11

    Jeigu toks japoniškas monstras atsirastų Sniečkuje, jokių
    prošarpiškų mitingų ir nebūtų.

  • Buvęs energetikas 2018 liepos mėn. 02 d. 12:18:06

    Jau šaukštai po piet-pirksime ir Astravo elektros energiją,kadangi
    Lietuva pati nepasigamina reikiamo kiekio,o importuoja iš kaimyno
    rytuose.Importinė elektros energija niekuo nekvepia ir ją absoliučiai
    neįmanoma atskirti pagal kvapą ir spalvą kur ji yra faktiškai
    gaminama.Nereikėtų čia taip grubiai kvailinti lietuvaičius su
    elektra:gana jau apkvailinti esame su tuo INDEPENDENTU.Pirksime viską ko
    tik neturime ir mokėsime fantastinius pinigėlius kaip ir iki šiol.

  • ViskasNormaliai 2018 liepos mėn. 02 d. 11:54:15

    Viskas konkurso tvarka.
    Reitingai laimi.

  • Donatas 2018 liepos mėn. 02 d. 11:07:50

    Kalbant apie Astravo AE būtina pasakyti, kad: Visu pirma, nagrinėjant oro
    masių trajektorijas, Vilniaus krypties tikimybė sudaro apie 15-20
    procentų, visa kita į Baltarusiją ir Rusiją. Kalbant apie aušinimo
    sistemą, tai ji uždara, su prarandamo vandens papildymu iš Neries. Čia
    pavojingas Neries vandens lygio galimas kritimas bei avarinės nutekėjimo
    situacijos. Na ir pavojingiausia, tai bombos ar raketinio užtaiso (visai
    nesvarbu kieno) susprogdinimas virš Astravo AE - taigi, kuo mažiau
    sunkiųjų ginklų mūsų regione, tuo geriau, nes didžiausias pavojus -
    pagėręs ar narkotikų pririjęs kareivis prie haubicos ar raketos
    paleidimo įrenginio, nekalbant jau apie regioninio branduolinio karo
    kurstymo isterijas.

  • terra incognita 2018 liepos mėn. 02 d. 10:39:55

    Gal pasikvieskite energetikus į tokias diskusijas, jie paaiškins jums
    apie sinchronizaciją,kiek tai kainuos ir kiek kainavo NORD Balt ryšys,
    ryšys su Lenkija tiesiant aukštos įtampos liniją, Klaipėdos dujų
    terminalas ir taip toliau, kodėl Latvija ir Estija masto kitaip.
    Filosofas Končialovskis yra pasakęs ,,politikai nekuria rojaus
    žemėje,bet kuria tik pragarą,,.

  • Pranas 2018 liepos mėn. 02 d. 09:55:31

    konservai be karo kirvio niekaip,nors paslapcia megsta koloboruoti

  • Juozas 2018 liepos mėn. 02 d. 09:14:08

    Kokia prasmė pirkti Astravo elektrą, jei jodo ir cezio izotopų gausime
    už dyką?
    Belieka džiaugtis, kad didysis fizikas nesugalvojo išnuomoti Baikonūro
    kosmodrome kosminio laivo "Independence" laivui Klaipėdoje saugoti.

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • FILIPINAI: penktadienį Filipinuose pakeliui į darbą nušautas radijo diktorius, žinomas dėl kritiškų komentarų vietos pareigūnų atžvilgiu.
  • NELAIMĖ: per oro antskrydį Šiaurės Afganistano Kundūzo provincijoje, Gynybos ministerijos duomenimis, žuvo 14 civilių. Tarp aukų yra vaikų.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar dalyvaujantys rinkimuose politikai turėtų nurodyti, ar nebuvo pripažinti sumaišę interesus?

balsuoti rezultatai

Ar pritariate, kad nuo kitų metų parduotuvėse įvedinėtų nedarbo sekmadienius?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +16   +19 C

   +15  +18 C

 

   +16 +17 C

  +23  +27 C

   +22  +26 C

 

   +22  +27 C

    0-3 m/s

  0-4 m/s

 

    0-3 m/s

 

USD - 1.1588 PLN - 4.3280
RUB - 73.5585 CHF - 1.1622
GBP - 0.8930 NOK - 0.8930
reklama
Ukis 2018