respublika.lt

2017 birželio 29, ketvirtadienis

PRENUMERAT akcija

Vieni svajonių algą gauna, kiti apie ją tik svajojanuotraukos (26)

2014 rugsėjo mėn. 22 d. 11:10:08
Rūta JUKNEVIČIŪTĖ, zinios@vakarozinios.lt

Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Lietuvoje atlyginimai maži. Kai kurių valstybės valdomų įmonių vadovai milijonieriais gali tapti greičiau nei per penkerius metus. Net ir valstybės vadovai, uždirbantys penkiaženkles sumas, prieš juos pasijustų it varguoliai. „Vakaro žinios“ atskleidžia, kam šalyje yra mokami svajonių atlyginimai ir kas apie tokias sumas net pasvajoti nedrįsta.

 

Geidžiamiausia kėdė verta 70 tūkst. litų

Sunku nuginčyti, kad pats geidžiamiausias politinis postas Lietuvoje - eurokomisaro. Patekus tarp 28 laimingųjų, galima apsirūpinti iki gyvos galvos.

Kas gi nenorėtų per mėnesį uždirbti 20,6 tūkst. eurų, arba 71,5 tūkst. litų? Tiek siekia eurokomisaro alga iki mokesčių. Be to, Europos Komisijos nariams priklauso ir 15 proc. išmoka nuo bazinio atlyginimo būstui išlaikyti bei 607 eurai (2095 litai) reprezentacinėms išlaidoms.

O palikus eurokomisaro postą priklausomai nuo darbo EK trukmės trejus metus mokama 40-65 proc. buvusios algos kompensacija.

Pasisekė ir į Europos Parlamentą išrinktiems Lietuvos atstovams. Kas mėnesį jiems mokama 7956 eurų (27,47 tūkst. litų) dydžio alga. Į rankas - 6200 eurų, arba 21,4 tūkst. litų. Pridėjus dienpinigius, kelionpinigius ir kitas išmokas europarlamentaras per metus gali susižerti net iki 200 tūkst. eurų (690,5 tūkst. litų). Per mėnesį tai sudarytų 57 tūkst. litų.

Lietuvos vadovų algos kur kas kuklesnės. Štai prezidentės Dalios Grybauskaitės mėnesinė alga antrąjį šių metų ketvirtį siekė 24 750 litų iki mokesčių. Į rankas ji gavo 18 810 litų.

„Prezidentiškais“ atlyginimais gali pasigirti ir centrinio banko valdybos nariai. Lietuvos banko duomenimis, valdybos narių Vito Vasiliausko, Raimondo Kuodžio, Ingridos Šimonytės, Mariaus Jurgilo, Tomo Garbaravičiaus vidutinis nustatytasis darbo užmokestis šių metų antrąjį ketvirtį popieriuje siekė 22 401 litą.

Šalies Vyriausybės vadovui Algirdui Butkevičiui dar toli iki tokio atlyginimo. Vyriausybės kanceliarijos duomenimis, jo atlyginimas popieriuje - 14 048 litai, į rankas - 10 536 litai.

Seimo vadovės Loretos Graužinienės darbo užmokestis iki mokesčių siekė 13,35 tūkst. litų, atskaičius mokesčius - 10,14 tūkst. litų.

Ministerijų vadovų algos, atskaičius mokesčius, svyruoja nuo 8,1 tūkst. iki 10 tūkst. litų. Prie tarnybinio atlyginimo, popieriuje siekiančio 10 710 litų, ministrai gauna priedus už stažą. Jie svyruoja nuo 9 iki 24 proc. atlyginimo.

Štai krašto apsaugos ministro Juozo Oleko darbo užmokestis į rankas - 9960 litų (jam priklauso bene didžiausias - t.y. 24 proc. priedas už stažą - 2570 litų).

Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės, sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės atlyginimas atskaičius mokesčius siekia 9848 litus.

Teisingumo ministro Juozo Bernatonio atlyginimas po mokesčių - 9604 litai. Ūkio ministras Evaldas Gustas „į rankas“ gauna litu daugiau - t.y. 9605 litus. Vidaus reikalų ministras Dailis Alfonas Barakauskas - 9100 litų.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis ir susisiekimo ministras Rimantas Sinkevčius gauna po 8872 litus. Finansų ministras Rimantas Šadžius - 8657 litus, o socialinių reikalų ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė - 8139 litus.

Milijonieriai per kelerius metus

Tiesa, prieš kai kurių valstybės valdomų įmonių vadovus net ir šalies vadovai pasijustų vargšai.

Iš pareigų pasitraukusio AB „Lietuvos dujos“ generalinio direktoriaus Viktoro Valentukevičiaus darbo užmokestis iki mokesčių siekdavo net 43,5 tūkst. litų. Kokį atlygį gaus naujasis bendrovės vadovas, „Lietuvos dujos“ neatskleidžia.

Nors Ignalinos atominė elektrinė nebeveikia nuo 2010 metų, ją uždarinėjančios valstybės įmonės „Ignalinos atominė elektrinė“ vadovas Darius Janulevičius vis dar gauna solidžią algą - antrąjį šių metų ketvirtį ji siekė 20 123 litus.

UAB „Lietuvos energija“ valdybos pirmininko ir generalinio direktoriaus Daliaus Misiūno darbo užmokestis pirmąjį šių metų pusmetį siekė 19 413 litų.

„Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos darbo užmokestis antrąjį šių metų ketvirtį popieriuje siekė 21 930 litų, o pernai jis buvo „tik“ 14 255 litai. Per metus alga stebuklingai ūgtelėjo net 35 proc.

Bendrovės „Klaipėdos nafta“ vadovas Rokas Masiulis 2012 metais per mėnesį uždirbdavo po
19 861 litą, tačiau dabar jo atlyginimas, bendrovės atstovų tikinimu, viso labo - 14 102 litai. Pernai R.Masiulis palepintas ir solidžia premija prie algos - ji siekė 14,134 tūkst. litų. Premija esą skirta už gerus finansinius rezultatus.

Tačiau ne tik valstybės įmonėse žarstomasi svajonių algomis. Skolose skęstanti sostinės savivaldybė ne ką mažiau dosni darbdavė. Vilniaus mero Artūro Zuoko sumanymu, pernai gegužę įkurta oro linijų bendrovė „Air Lituanica“. A.Zuokas neslėpė, kad bendrovės vadovui bus mokama „padori“ alga - net 30 tūkst. litų per mėnesį. Tiesa, kiek uždirba dabartinis bendrovės vadovas Gytis Gumuliauskas, „Air Lituanica“ nenori atskleisti.

„Maloniai informuojame, kad informacijos apie „Air Lituanica“ vadovo atlyginimą nekomentuosime“, - pareiškė bendrovės atstovai.


Faktai

Kol valstybės elitas penimas dešimttūkstantinėmis algomis, liaudis guodžiama trupiniais. Nuo spalio 1 dienos minimali mėnesinė alga padidės nuo 1000 iki 1035 litų. Minimalus valandinis atlygis sieks viso labo 6,27 lito, arba 1,82 euro.

Štai kaimyninėje Estijoje nuo kitų metų sausio 1 dienos MMA didinamas nuo 320 eurų (1105 litų) iki 355 eurų (1225 litų).

Latvijoje MMA šiemet pakilo iki 320 eurų, arba iki 1105 litų (prieš tai buvo 983 litai).


Aleksandra LEPARSKIENĖ, Kultūros darbuotojų profsąjungų federacijos pirmininkė:

Laimei, šiemet kultūros darbuotojų algos buvo padidintos. Kiekvienam kultūros darbuotojui pridėjo po 244 litus, tad atskaičiavus mokesčius algų vidurkis į rankas sudarytų apie 1070 litų.

Man net sunku įsivaizduoti, ką aš veikčiau, gaudama 70 tūkst. litų. Kadangi pragyvenimui per akis užtektų ir liktų, už likusius pinigus stiprinčiau savo vadovaujamą profsąjungą. Už tuos pinigus mielai padėčiau kultūros darbuotojams.

Lietuvoje atotrūkis tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančiųjų yra bene didžiausias visoje ES. Tačiau niekas mūsų valdžioje dėl to galvos nesuka.

Kai mes visi prašome tos didesnės minimalios algos, verslininkai, politikai vis rauda, kad neišgali. Kad verslas neva neišgyvens. Visiems neva bus amen. Visi taip bijo, kad tik, neduokdie, ta minimali alga nepadidėtų. O kai valstybės valdomų įmonių vadovų algos padidėja, niekas nešneka. Tik eiliniai žmonės garsiai kvailinami minimumo padidinimu, tačiau situacija iš esmės nesikeičia.

Kultūros darbuotojams net gėda kalbėti apie savo skurdą. Kartą paprašiau kelių žymių aktorių, kad jie viešai papasakotų, kaip gyvena. Vienas iš jų namo net vedasi kultūros darbuotojus, kad juos pamaitintų, nes jie patys vos išsilaiko. Deja, niekas nenori apie tai garsiai kalbėti, nes gėda.


Danutė MARGELIENĖ, Lietuvos slaugos specialistų organizacija:

Mūsų organizacijos skaičiavimais, slaugytojų atlyginimų vidurkis Lietuvoje yra tik 1500 litų popieriuje. Bet, žinoma, tie atlyginimai yra labai įvairūs: priklausantys ir nuo įstaigos kategorijos, jos finansavimo pobūdžio, atliekamų paslaugų, turimų resursų. Kai kuriose gydymo įstaigose slaugytojas gauna tokį darbo užmokestį, kuris yra vos didesnis už šalies minimalią algą. Atskaičiavus mokesčius, net 1000 litų nelieka. Taip yra rajonų ligoninėse. Savaime suprantama, kad tiek gaunantys slaugytojai sunkiai išsiverčia. Jiems tenka per galvą verstis, dirbti po 1,5 etato, kad galėtų išgyventi. Niekam ne paslaptis, kad tas skurdas tiesiog atima žmogaus veiklos laisvę.

O ką slaugytojas darytų su 70 tūkst. litų siekiančia alga? Galiu pasakyti tik tiek, kad mums tiek nė nereikia. Tokio atlyginimo net sapnuoti nesapnuojam. Apie tokį atlyginimą nedrįstume svajoti.

Tik, aišku, labai apmaudu, kad šitokia neteisybė - žmonės, kurie dirba tokį sunkų darbą, uždirba taip varganai. Pagaliau reikėtų pasižiūrėti ir į tuos, kurie skursta ir dėl to išvažiuoja. Labai skaudu, kad jaunimas neina dirbti už dabartinius atlyginimus. Jie padirba savaitę, pamato, kad darbas labai sunkus, o atlyginimas menkas, ir išvažiuoja.

Šalyje - akivaizdi neteisybė ir socialinė nelygybė. Vienos sritys užmirštos, nors jos yra gyvybiškai svarbios.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (26)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NELAIMĖ: trečiadienį Kentukio valstijos Miurėjaus mieste sprogus dujoms viename iš tenykščio universiteto bendrabučių, nukentėjo du žmonės.
  • TECHNOLOGIJOS: Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio pavedimu sudaryta Informacinių technologijų ekspertų taryba pristatė siūlymus, kuriuos realizavus būtų įgyvendinti ilgai šioje srityje laukti teigiami pokyčiai.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
jogle rugsejis

Ar reikia riboti grynųjų pinigų atsiskaitymo limitą?

balsuoti rezultatai

Ar dažnai lankotės kino teatre?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +5  +16 C

   +14   +16 C

 

   +18  +19 C

   +19   +23 C

  +29  +32 C

 

   +21  +25 C

    5-10 m/s

     1-6 m/s

 

      0-6 m/s

USD - 1.1375 PLN - 4.2375
RUB - 67.9014 CHF - 1.0913
GBP - 0.8853 NOK - 9.6020
reklama
Velyke2017
reklama
Rokiškio pienas 2017.06